Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas M. N. kreipėsi su prašymu įpareigoti antstolį V. D. grąžinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai gautus 50 Eur ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją paskirstyti pinigines sumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. 20 % sumos pervesti pirmos eilės išieškotojai į antstolės D. P. depozitinę sąskaitą, likusią sumą pervesti į Vilniaus pataisos namų banko sąskaitą pagal jo pateiktą prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (3 b.l.). Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5326-208/2015 priteisė M. N. iš Lietuvos valstybės 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Antstolis V. D. areštavo jo turtines lėšas, todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jam priteistą sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau lėšos turi būti grąžintos ir pervestos į antstolės D. P. depozitinę sąskaitą, kuri vykdo išieškojimą pirmos eilės išieškotojai. Nukreipus išieškojimą į jam priteistą žalos atlyginimą negali būti išieškoma visa suma, gali būti išieškota ne daugiau kaip 20 % sumos.Antstolis V. D. 2016 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. 036-3811 atsisakė tenkinti skolininko M. N. skundą dėl antstolio veiksmų paskirstant lėšas ir jį perdavė teismui (1-2 b.l.). Antstolio patvarkymas grindžiamas šiais argumentais. Antstolio žinioje yra keturios vykdomosios bylos, t. y. Nr. 0047/10/00659, Nr. 0047/13/00505, Nr. 0047/14/00504, Nr. 0047/14/01182, dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. N.. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą, skolininkui priteistas lėšas pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė D. P. nėra prisijungusi prie antstolio V. D. atliekamų išieškojimų, todėl nėra pagrindo išmokėti ar perduoti pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą turto (lėšų), iš kurių išieškojimas draudžiamas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi M. N. skundas dėl antstolio V. D. veiksmų atmesta (16-18 b.l.). Teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:Neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą turto (piniginių lėšų), iš kurių išieškojimas draudžiamas, todėl iš tokių lėšų gali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimą antstolis V. D. nukreipė į skolininko turtines teises ir išmokėtinas/parduotinas pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas nedraudžiamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo.Teismas nustatė, kad antstolis, kurio veiksmus pareiškėjas skundžia, nevykdo vykdomųjų bylų dėl nepilnametės jo dukters išlaikymo, t. y. dėl pirmosios eilės reikalavimų, todėl, nesant nei išieškotojų prašymų, nei kitų antstolių iniciatyvos kreiptis į antstolio V. D. kontorą su prašymu prisijungti prie antstolio V. D. kontoroje vykdomų priverstinių skolų išieškojimų, nėra pagrindo pripažinti, kad pažeistos CPK 754 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta reikalavimų tenkinimo eilė.Teismas sutiko su antstolio V. D. patvarkyme išdėstytais argumentais, kad vykdant skolų išieškojimą iš M. N. antstolis gautų lėšų skirstyti ir pervesti kitiems antstoliams neturėjo teisinio pagrindo. Priešingai, antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą antstolio V. D. kontoroje vykdomuose skolų išieškojimuose į pareiškėjui M. N. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervedamas pinigines lėšas, todėl atlikdamas šiuos veiksmus antstolis CPK VI dalies nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nepažeidė.Teismas pažymėjo, kad M. N. turi galimybę informuoti antstolės D. P. kontorą, kuri vykdo išlaikymo nepilnametei dukrai išieškojimą iš M. N., apie vykdomus išieškojimus jo atžvilgiu antstolio V. D. kontoroje.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. N. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį (23 b.l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:M. N. nuomone, teismas tinkamai įvertino sveikatos apibrėžimą, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu jam priteista kompensacija už sveikatos pagerėjimą, yra absurdiškas, nesuderinamas su sveika logika, nes kompensacija priteista už sveikatos sužalojimą, t. y. už dvasinius ir socialinės gerovės pažeidimus, atsiradusius dėl netinkamų kalinimo sąlygų.M. N. 2016 m. birželio 20 d. išsiuntė teismui skundo papildymą, tačiau teismas nepasisakė nei dėl jo priėmimo, nei dėl jame išdėstytų argumentų, todėl, M. N. vertinimu, skundas neišnagrinėtas ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.Antstolis V. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą (27 b.l.). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas tinkamai įvertino, už ką M. N. priteista 50 Eur kompensacija.Teisės aktai nenumato apribojimų atliekant išieškojimus iš M. N. priteistos kompensacijos, todėl nėra pagrindo išieškotas lėšas grąžinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, ar ją įpareigoti paskirstyti lėšas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant pinigines lėšas skolininkui pervestas kaip kompensaciją už sveikatos sužalojimą pagal Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolio V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/10/00659 dėl 4836,36 Lt skolos, 1111,20 Lt delspinigių, 6 procentų procesinių palūkanų ir 420,68 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš M. N. trečio eilės ieškotojui UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-238-671/2010 (vykdomosios bylos 2 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5326-208/2015 M. N. priteista 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. 036-8061 areštuotos skolininkui M. N. priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas, taip pat išmokėtinos/perduotinos piniginės lėšos 2259,50 Eur sumai, kurias Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija privalo ar privalės išmokėti skolininkui (vykdomosios bylos 98 b.l.). 2016 m. sausio 4 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad iš skolininko M. N. buvo išieškota 50 Eur suma, kuri paskirstyta proporcingai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (vykdomosios bylos 105 b.l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolis areštuodamas skolininkui priklausančias lėšas elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė (16-18 b.l.). Skolininkas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad antstolio priimtas patvarkymas pažeidžia įstatymo nuostatas, nes pirmiausia išieškotos lėšos turėjo būti skiriamos pirmos eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui, be to, negalėjo būti išieškota visa Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos jam pervesta suma. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismo vertinimu, skolininko lėšos, gautas kaip kompensacija už sveikatos sutrukdymą, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: (1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; (2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; (3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; (4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; (5) laidojimo pašalpa; (6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; (7) išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje 93 punkte). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervesta 50 Eur kompensacija pagal Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. M. N. teikdamas skundo dėl antstolio veiksmų papildymą pirmos instancijos teismui nurodė, kad valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir kitais reikmenimis, todėl antstoliui išieškojus visą 50 Eur sumą neliko pajamų, kurias jis galėti naudoti savo asmeninėms reikmėms (12 b.l.). Bylos duomenimis skundo papildymas priimtas, jo kopijos išsiųstos antstoliui V. D. bei UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo skundo papildymą, nepasisakė nei dėl priimto dokumento, nei papildytų skundo argumentų nei dėl Aukščiausiojo Teismo praktikos, taigi skundo neišnagrinėjo. Neišnagrinėtas skundas apelianto teigimu yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nors pirmos instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl konkrečių M. N. argumentų ginčijamoje nutartyje, tačiau atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, visumą argumentų, iš esmės ginčijama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, argumentus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrista ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Taigi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl apelianto argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolio V. D. 2015 m. lapkričio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. 036-8061 neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimtas ir vykdomas pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.