Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei ir J. V., dalyvaujant ieškovei R. O., ieškovės atstovei advokatei D. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D., nedalyvaujant atsakovui R. O., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovui R. O. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, prievolių kreditoriams nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovo kaltės (nurodytos aplinkybės apie atsakovo naudotą fizinį ir psichologinį smurtą, atsakovo visišką nesirūpinimą šeima nuo 2013 m. birželio mėn.), po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „O.“,

- priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui I. J. O. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 202,73 Eur (700,00 Lt) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną (ieškovę),

- priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui - 3330,63 Eur (11500,00 Lt) (ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2012 m. vasario mėn. visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo),

- padalinti santuokoje įgytus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), - priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų,

- priteisti ieškovei iš atsakovo 2619,46 Eur (9044,46 Lt) kompensacijos už sumokėtas įmokas pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį kadastrinių matavimų išlaidų – 161,94 Eur (559,15 Lt);

- nustatyti, kad prievolės „Swedbank“, AB pagal 2011 m. birželio 14 d. Kreditinės fiksuotųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės atsakovo prievolės.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir dviejų liudytojų parodymais, prašė ieškinį visiškai tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. O. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau šis procesinis dokumentas buvo laikytas nepaduotu, atsakovui neištaisius teismo nurodytų trūkumų. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas elgėsi priešingai šeimos interesams, paliko šeimą išvykęs į užsienį, šeima nesidomi ir nesirūpina, sprendžia, kad atsakovas pažeidė pareigą rūpintis šeima, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aplinkybę, kad atsakovas nesirūpina šeima patvirtina ir tai, kad 2013 m. gruodžio 5 d. iškėlus teisme bylą ir vėliau paskelbus atsakovo paiešką, atsakovas neištaisė atsiliepimo į ieškinį trūkumų, į teismo posėdžius neatvykdavo. Be to, byloje parodymus teikę liudytojai D. G. ir S. B. taip paliudijo aplinkybes, kad atsakovas sutuoktinės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą (t. 1, b. l. 155). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovė dėl šeimoje patiriamo smurto 2008 m. ir 2010 m. kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 1, b. l. 34-36).

Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, tikėtina, jog šalys santuokoje nutolo vienas nuo kito dėl atsakovo kaltės – naudoto smurto sutuoktinės atsžvilgiu, jam nesirūpinant šeima daugiau kaip vienerius metus (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo R. O. kaltės.

Santuoką nutraukus, ieškovei paliktina santuokinė pavardė „O.“, atsakovui – „O.“. Ieškovės prašymas suteikti jai pavardę „O.“ yra atmestinas, nes Civilinio kodekso 3.69 straipsnis imperatyviai numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė nei iki santuokos sudarymo, nei po to nebuvo įgijusi pavardės „O.“, todėl šis prašymas yra atmestinas kaip neteisėtas.

Pažymėtina, kad šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas priimant sprendimą nenagrinėtinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametės šalių dukters I. J. O. gyvenamosios vietos nustatydamas su motina neprieštarauja vaiko interesams. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko I. J. O. gyvenamoji vieta yra nustatytina su motina R. O. (ieškove).

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui I. J. O. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 202,73 Eur (700,00 Lt) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną (ieškovę).

Teismas, išanalizavęs ieškovės žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius, žodinius paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (prekių įsigijimo kvitus ir kt.), konstatuoja, kad rašytinių įrodymų analizė suponuoja išvadą, jog šalių dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 289,62 Eur (1000,00 Lt) suma. Nenustatyta, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, išskyrus būtinumą dėl regėjimo nešioti akinius. Šis išlaikymo dydis reikalingas užtikrinti nepilnametės šalių dukters gyvenamajai vietai, maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui. Be to, teismas pažymi, kad tokio dydžio išlaikymo teikimas atitinka ir teismų praktikoje taikytino orientacinio išlaikymo dydžio kriterijų.

Nustačius, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 289,62 Eur (1000,00 Lt) sumą, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai apie vaiko motinos R. O. ir vaiko tėvo R. O. turtinę padėtį, jų galimybes lygiomis dalimis, t. y. po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvieną mėn. prisidėti prie dukters poreikių patenkinimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 103-105), ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 192). Nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamas 2012 m., 2013 m. sudarė 641,99 Lt – 829,90 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 19). Ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad jos darbo užmokestis vėliau nekito. Atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė 1950,11 Lt – 3277,56 Lt sumą (t. 1, b. l. 107). Teismas neturi duomenų, kokia yra atsakovo turtinė padėtis užsienyje.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), daro išvada, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, neturintis sveikatos problemų (byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų), yra finansiškai pajėgus teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 144,81 Eur (500,00 Lt). Tokio paties dydžio išlaikymą vaikui yra pajėgi teikti ir vaiko motina (ieškovė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).

Remiantis išdėstytais motyvais, tenkintinas ieškinio reikalavimas iš dalies - priteistinas iš atsakovo R. O. išlaikymas dukrai I. J. O. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-12-05) iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė teigė, kad atsakovas nuo 2012 m. vasario mėn. visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl teismo sprendimo priėmimo momentu yra susidaręs 3330,63 Eur (11500,00 Lt) dydžio įsiskolinimas.

Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį iki pat teismo sprendimo priėmimo yra nepagrįstas, nes, teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis klausimą, nurodė, kad yra tenkintinas reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2013 m. gruodžio 5 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos). Priešiningu atveju, t. y. tenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2012 m. vasario iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikytinis nepagrįstai praturtėtų. Taip pat atmestinas ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. vasario mėn., nes pati ieškovė nurodė, kad iki 2013 m. birželio mėn. šeima dar vedė bendrą ūkį. Atsakovui nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad gyvendamas skyrium nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (bylos iškėlimo teisme) teikė išlaikymą dukrai, tenkintas iš dalies ieškinio reikalavimas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas už 6 mėn. iki ieškinio pateikimo teismui (2013-12-05) – 868,86 Eur (6 mėn. x 500,00 Lt).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė prašė teismo nenukrypti nuo įstatyme įtvirtinto lygių dalių principo ir priteisti bylos šalims po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Įstatyme numatyta, kad turtas tarp sutuoktinių yra padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Teismas šioje byloje konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo, kad būtų taikomas nukrypimas nuo lygių dalių principo. To neprašė ir pačios bylos šalys.

Pažymėtina, kad teismo iniciatyva buvo keliamas klausimas dėl siūlomos nustatyti naudojimosi daiktais tvarkos, tačiau bylos šalys nepateikė teismui nei tokio reikalavimo, nei nekilnojamųjų daiktų plano. Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai turimą turtą, privalomai nustatytų naudojimosi tokiu turtu tvarką. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad poreikis nustatyti tokią tvarką gali kilti atsižvelgus į konkrečias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas yra nedidelis, turintis mažai patalpų, ir nėra akivaizdu, ar padalijus turtą atitinkamu būdu bus įmanoma tinkamai užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys neprašė teismo nustatyti naudojimosi daiktais tvarkos, darytina išvada, kad priimant teismo sprendimą nėra būtina nustatyti konkrečios daiktais naudojimosi tvarkos, tuo labiau, kad bylos šalims išlieka teisė ateityje reikšti savarankišką reikalavimą dėl naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo, jeigu turto bendrasavininkai gera valia nesugebėtų išspręsti šio klausimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – ieškovei ir atsakovui po ½ dalį priteistini šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l., 192), transporto priemonių padalijimo klausimas nebesvarstytinas.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 2619,46 Eur (9044,46 Lt) kompensacijos už sumokėtas įmokas pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė byloje pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2619,46 Eur (9044,46 Lt) kompensacijos už sumokėtas įmokas pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šio ieškinio reikalavimo dydį patikslino, „Swedbank“, AB pateikus R. O. sąskaitos išrašą (t. 2, b. l. 4). Šis ieškinio reikalavimas yra atmestinas, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad visas be išimties įmokas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d. mokėjo atsakovas R. O., o ne ieškovė. Be to, ieškovė pati pripažino, kad iki 2013 m. birželio mėn. šeima dar vedė bendrą ūkį. Darytina išvada, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų nėra sumokėjusi įmokų pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis ieškinio reikalavimas yra atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį kadastrinių matavimų išlaidų – 161,94 Eur (559,15 Lt)

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ½ dalį kadastrinių matavimų išlaidų – 161,94 Eur (559,15 Lt) yra tenkintinas, nes ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų mokėjo šias įmokas, atliekant kadastrinius matavimus, susijusius su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto tvarkymu (t. 1, b. l. 25-27) (Civilinio kodekso 3.98 straipsnis).

Dėl prievolių „Swedbank“, AB vykdymo

Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad prievolės pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios šalių prievolės, tačiau pateikusi ieškinio patikslinimus, ieškovė prašė teismo nustatyti, kad tiek ši prievolė, tiek prievolės pagal 2011 m. birželio 14 d. Kreditinės fiksuotųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės atsakovo prievolės.

Pagal kasacinio teismo praktiką (2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012) ne tik sutuoktiniams, bet ir kreditoriams tenka pareiga įrodyti, kad vienam iš sutuoktinių paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Šioje byloje kreditorius „Swedbank“, AB nevykdė jam tenkančios pareigos, tačiau iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad paskola buvo panaudota ne atsakovo asmeniniams, bet šeimos poreikiams tenkinti. Tokią išvadą byloje patvirtina pačios ieškovės pozicija – ieškovė nuo 2013-12-05 iki 2015-01-22 neįrodinėjo, kad tai nėra sutuoktinių solidari prievolė, priešingai, nurodė., kad tai yra solidari sutuoktinių prievolė. Ieškovė, nepateikusi objektyvaus paaiškinimo, vėliau apsiribojo formaliu ieškinio reikalavimu pripažinti, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Konstatuotina, kad prievolės pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios sutuoktinių prievolės, nes paskolos pagrindu 2012 m. vasario mėn. buvo įsigytas automobilis, šeima iki 2013 m. birželio mėn. vedė bendrą ūkį. Remiantis šiais motyvais, atmestinas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolą yra asmeninė atsakovo prievolė – nustatytina, kad po santuokos nutraukimo pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidariai atsakingi abu sutuoktiniai.

Byloje nei tarp bylos šalių, nei tarp šalių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pagal 2011 m. birželio 14 d. Kreditinės fiksuotųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nustatytina, kad pagal šią sutartį kylančios prievolės yra asmeninės atsakovo R. O. prievolės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus iš dalies (apie 50 proc. reikalavimų patenkinus), valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1/2 dalis šių išlaidų) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 303,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 151,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, 52,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 18,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, ½ dalis šių išlaidų (9,38 Eur) valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – (duomenys neskelbtini) metrikacijos biuras, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. O. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei R. O. santuokinę pavardę „O.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. O. pavardę „O.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą) nuo ieškinio padavimo dienos (2013 m. gruodžio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui I. J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėn. laikotarpį iki 2013-12-05 – 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur ir 86 euro centus).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną R. O..

ieškovei R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini),

atsakovui R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį kadastrinių matavimų išlaidų – 161,94 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur ir 94 euro centus).

Nustatyti, kad prievolės „Swedbank“, AB pagal 2011 m. birželio 14 d. Kreditinės fiksuotųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad prievolės „Swedbank“, AB pagal 2012 m. vasario 18 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovės R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 151,99 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną Eur ir 99 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93,00 Eur (devyniasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio ir 9,38 Eur (devynis Eur ir 38 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.