Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-26-1177/2024

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-12
Bylos Nr.: e2-26-1177/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00592-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Vaitkevičienė
Ieškovas: F. E.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Pagėgių savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: A. S., D. S., A. L., E. M., A. K., M. P., R. L. I., R. V. I., J. B. S., L. I., R. J., A. M.
Advokatai: Vygantas Skladaitis

Kategorijos

2.1.5.1.2.11Kiti sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-26-1177/2024Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00592-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.11.; 2.1.5.2.; 2.2.2.13.; 2.4.1.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,sekretoriaujant O. Š., Aušrai Beniušienei,dalyvaujant ieškovui F. E. (F. E.), jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. N.,atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos atstovui V. D.,tretiesiems asmenims A. S., D. S., A. L.,vertėjoms O. G., V. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. E. patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Pagėgių savivaldybės administracijai, tretieji asmenys E. M., A. K., M. P., R. L. I., R. V. I., J. B. S., R. V. I., L. I., R. J. ir A. M. tikroji ūkinė bendrija „Repulsus“, A. Č., P. Č., R. Š., K. Š., L. A., B. G., G. L., B. J., G. T., D. S., A. S., K. B., L. M., V. M., M. S., A. Č., A. L., A. B., E. A., L. A., uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas vakarai“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų ir Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pripažinimo negaliojančiais bei jų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas F. E. (toliau - ieškovas) prašo:

1.1. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 34SK-216-(14.34.110) „Dėl žemės sklypo dydžio nustatymo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (projektinis Nr. T-6)“ (toliau – sprendimas Nr. 1);

1.2. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 34SK-820-(14.34.110) „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – sprendimas Nr. 2);

1.3. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. A1-925 bei 2018 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. A1-4, kuriais patvirtinti žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje formavimo ir projektavimo projektai;

1.4. priteisti iš atsakovių valstybės garantuojamos antrinės teisės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“ kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), esamiems statiniams eksploatuoti. 2020 m. rugsėjo 28 d. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. Al-854 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Ieškovas pagal 2021 m. birželio 21 d. preliminarią sutartį, sudarytą su MB „GeonovaLT“, sutarė kad MB „GeonovaLT“ atliks žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, adresu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas sudarė su MB „GeonovaLT“ sutartį (duomenys neskelbtini), atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. lapkričio 29 d., suderino žemės sklypo ir pertvarkymo projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą su projekto rengėju - MB „Geonova LT“, atstovaujama Š. S.. Planuojamas teritorijos adresas - (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas - formuoti naujus valstybinės žemės sklypus. Projekto rengimo pagrindas buvo 2020 m. rugsėjo 28 d. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-854 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. MB „Geonova LT“, atstovaujama Š. S., parengė žemės sklypo Pagėgių sav., Pagėgių sen., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo projektas buvo parengtas prisilaikant 1958 m. parengto plano, atsižvelgiant į nekilnojamąjį turtą turinčio asmens pageidavimus ir reikalavimus. MB „Geonova LT“ 2021 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės administracijos raštu Nr. R2-2101, „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, buvo informuota, kad žemės sklypo Pagėgių sav., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederina. Nurodoma nederinimo priežastis — projekto sprendinių brėžinyje formuojamo žemės sklypo ribos nesutapatintos su gretimais esančiais suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais, ir pažeidžia gretimais esančių žemės sklypų ribas ir šių žemės sklypų naudotojų pagrįstas teises. M. P. savivaldybės administracijos rašte Nr. R2-2101, „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ pažymėta, kad Žemės sklypo projektas parengtas prisilaikant 1958 m. parengto plano, atsižvelgiant į nekilnojamąjį turtą turinčio asmens pageidavimus bei reikalavimus. Tik gavus 2021 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės administracijos raštą Nr. R2-2101, paaiškėjo, jog parengus ieškovo prašymu Žemės sklypo projektą, prisilaikant 1958 m. parengto plano, žemės sklypui Pagėgių sav., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), gretimuose sklypuose, su kuriais ribojasi projekte parengtas sklypas, ribos nesutapatintos su gretimais esančiais suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypo projektas buvo rengiamas prisilaikant 1958 m. parengto plano, todėl akivaizdu, jog būtent formuojant gretimų sklypų ribas nebuvo laikomasi nusistovėjusios žemės sklypų naudojimosi tvarkos bei 1958 m. žemės sklypo projekto.

3. Ieškovo teigimu, iš VĮ Registrų centras pateiktos informacijos akivaizdu, kad NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (dabar prie Aplinkos ministerijos) Tauragės ir Pagėgių skyriaus Vedėjo 2016 m. kovo 8 d. Sprendimu Nr. 34SK-216-(14.34.110.) „Dėl žemės sklypo dydžio nustatymo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (projektinis Nr. T-6), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, ir žemės sklypo dalių naudojimuisi nustatymo“, Sprendimo 1 punktu buvo padidintas teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, 0,4350 ha. Sprendimo 2 punktu nustatytas jo suformuojamas žemės sklypas ir patvirtinami šio žemės sklypo (projektinis Nr. T-6) kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko J. A. 2015 m. lapkričio 3 d. parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. T-6) kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendinio dalis. Visiškai nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu buvo didinamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, kurio didinimo pasekmė, sumažinamas Pagėgių sav., Pagėgių sen., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)žemės sklypas, kuris parengtas 1958 metais. Taip pat iš VĮ Registrų centras pateiktos informacijos akivaizdu, kad NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (dabar prie Aplinkos ministerijos) Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 34SK-820-(14.34.110.) „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, ir žemės sklypo dalių naudojimuisi nustatymo“ Sprendimo 1 punktu buvo padidintas teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo, (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), plotas, 0,4000 ha. Sprendimo 2 punktu nustatytas jo suformuojamas žemės sklypas ir patvirtinamas žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko J. A. 2019 m. sausio 8 d. parengtą elektroninę žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Visiškai nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu buvo didinamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas, kurio didinimo pasekmė, sumažinamas Pagėgių sav., Pagėgių sen., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, parengto 1958 metais, plotas.

4. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad kaip matyti iš anksčiau išdėstytų aplinkybių, tiek J. A. 2015 m. lapkričio 3 d. parengtas žemės sklypo (projektinis Nr. T-6) planas, tiek J. A. 2019 m. sausio 8 d. parengtas žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo interesus, nes minėtų žemės sklypų planų ribos vietoje nebuvo pažymimos dalyvaujant gretimo žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ naujos redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija), punktu Nr. 19, apibrėžta, jog „Kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma pateikiama Taisyklių 1 priede. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys - gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau - kviestiniai asmenys), matininkas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo“. Iš 2021 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės administracijos rašto Nr. R2-2101, „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ paaiškėjo, jog ieškovo Žemės sklypo projektas parengtas prisilaikant 1958 m. parengto plano, o aplinkiniai sklypai suformuoti ir padidinti ieškovo žemės sklypo sąskaita, visiškai nebuvo derinti su ieškovu, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių Nr. 19 punktas, ir ieškovas nebuvo informuotas apie pakeistas ribas, kurios nustatytos 1958 m. parengtame plane. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Al- 925, bei 2018 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Al-4, patvirtino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie prieštaravo 1958 m. parengtam planui, kadangi aplinkiniai sklypai suformuoti ir padidinti ieškovo žemės sklypo sąskaita, visiškai nebuvo derinti su ieškovu, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių Nr. 19 punktas, ieškovas nebuvo informuotas apie pakeistas ribas, kurios buvo nustatytos 1958 m. parengtame plane. Ieškovas laikosi pozicijos, kuri atitinka kasacinio teismo praktiką, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija. Šiuo atveju atsakovai, atlikdami žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo suderinti su ieškovu sklypo ribą žyminčius koordinacinius taškus, atsižvelgti į istoriškai tarp šalių suformuotą (1958 metais) žemės sklypus žyminčią ribą. Tik atliekant iš naujo atsakovų žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo procedūrą ir koreguojant sklypų ribas, bus užtikrintas teisėtumo laikymasis, bus ištaisyti trūkumai ir sudaryta galimybė prarengto sklypo ribas suderinti su besiribojančių sklypų savininkais, kadangi iki šio momento atsakovai šio privalomo reikalavimo nesilaikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad du aplinkiniai sklypai buvo didinami ieškovo sklypo sąskaita, ieškinio senatis neturėtų būti taikoma. Formuojant gretimus sklypus nebuvo atsižvelgta į istorinę medžiagą bei formalų sklypų ribų naudojimą, ieškovo byloje pateiktas 1958 m. patvirtintas žemės sklypo planas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl juo turėjo būti vadovaujamasi ir atkreipiamas dėmesys formuojant gretimus žemės sklypus. Buvo pažeistos 1958 m. patvirtinto plano ribos, ieškovas apie tai sužinojo 2021-2022 metais, kai buvo supažindintas su savivaldybės raštu dėl atsisakymo derinti projektą. Kai kaimynai formavo žemę, ieškovas nieko nežinojo, viskas vyko slaptai. Jis adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2016 m., anksčiau gyveno šalia (duomenys neskelbtini). Jis naudojosi gabaliuku žemės už tvarto, ten yra jo daržas. Kai jau visi susiformavo, tai ir ieškovas 2019 m. kreipėsi dėl formavimo. Ieškovo name yra 4 butai. Vieno buto kaimynė mirė, kita negyvena, o kitos kaimynės jam sakė, kad jis laisvesnis ir jis galėtų užsiimti tuo reikalu. Jiems Pagėgių savivaldybės administracija leido formuoti sklypą pagal ieškovo pateiktą 1958 m. planą. Projektą rengė įmonė „Geonova“, matininkas Š. S., 2021 m. gruodžio 6 d. gavo iš savivaldybės atsakymą, kad atsisako derinti projektą. Savivaldybė neinformavo, kad ieškovas turi kreiptis į teismą, todėl tuo metu galvojo, kad galbūt ieškovas turi formuoti sklypą iš likusio sklypo ploto. Jis vis svarstė, ką reikėtų daryti. Matininkas jam paaiškino, kad ieškovas gali bandyti rašyti prašymą NŽT, bet matininkas tempė laiką. Ieškovas buvo nuėjęs į savivaldybę, bet ten nelabai buvo su kuo bendrauti. Kaimynai sutinka, kad ieškovas vienas atstovautų teisme. Ieškovas bendravo su savo namo ir gretimo namo savininkais. Matininkas pasiūlė kreiptis į teismą. Visi kaimynai žino, kad ieškovas atstovauja jų interesus, nei vienas kaimynas nežinojo apie formuojamus sklypus. Jų sklypo planą rengė matininkas Š. S.. Matininkai sakė, kad suformuos sklypą pagal ieškovo pateiktą planą. Kai pasirašė sutartį su matininku, matininkas pradėjo galvoti ką daryti. Kai atvyko matininkas matuoti žemės sklypo, kuriame jis turi nuosavybę, ribas, ieškovas dalyvavo matavimuose. Matininkas jam pasakė, kad jau yra kitų gretimų sklypų ribos, todėl pasiūlė padidinti jų sklypą iš kitos pusės, bet ieškovas nesutiko, norėjo, kad būtų tik pagal planą. Žino, kad žemė yra valstybinė, bet jis ja naudojosi, nuomos sutarties nėra sudaręs. Ieškovas ta žeme naudojasi nuo 2016 m., kai nusipirko butą, kad už daržo esantis sodas priklauso ne jam, ieškovas sužinojo tik gavęs atsakymus. Tuo žemės plotu už jo daržo, kuriame yra sodas, auga obelys, ir kuris po gretimų sklypų suformavimo atiteko gretimam sklypui, naudojosi visi namo gyventojai, nes ten augo obelys, kartais ten nueidavo ir tiek, nieko ten neaugino, neprižiūrėjo. Jis anksčiau naudodavosi ta žeme už sandėliukų, toje vietoje buvo obelys, visi eidavo obuolius rinkti, jo daržas yra iš karto už sandėliukų. Vienas iš sandėliukų, kuris priklauso Š., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), yra jų sklype, kiti sklype esantys sandėliukai priklauso jų namui. Pažeidimai yra tęstiniai ir senaties terminai neturėtų būti taikomi dėl ieškovo pažeistų teisių.

Atsiliepimas

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad nei Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. sprendimas, nei Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. sprendimas, nei Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. A1-925 bei Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. A1-4 nebuvo ieškovo ar kito asmens nuginčyti ar apskųsti juose nurodyta apskundimo tvarka, šiuo metu yra nepanaikinti ir galiojantys. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tiek NŽT 2016 m. sprendimas, tiek NŽT 2019 m. sprendimas buvo priimti nenukrypstant ir neprieštaraujant Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintiems sprendiniams, t. y. nekeičiant įsakymu suformuoto žemės sklypo ploto, ar priimti pažeidžiant kitas procedūrines taisykles, todėl neturėtų būti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti.

7. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Šio termino pabaigos teisiniai padariniai yra tokie, kad jeigu ieškinio senaties terminas pasibaigia iki ieškinio teisme pareiškimo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, nei NŽT 2016 m. sprendimas, nei NŽT 2019 m. sprendimas, nei Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. A1-925 bei Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. A1-4 nebuvo Ieškovo ar kito asmens nuginčyti ar apskųsti juose nurodyta apskundimo tvarka, šiuo metu yra nepanaikinti ir galiojantys. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT 2016 m. sprendimą, NŽT 2019 m. sprendimą, Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-09 d. įsakymą Nr. Al-925, bei 2018-01-04 d. įsakymą Nr. A1-4, yra praleidęs ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytų sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau Ieškovas patikslintu ieškiniu nekelia reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Jei teismas neatmestų ieškovo ieškinio dėl senaties, prašo ieškinį atmesti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

8. Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nenagrinėtiną teisme, nes praleistas senaties terminas. Ginčijamiems administraciniams sprendimams taikomas sutrumpintas 3 mėnesių senaties terminas. Nurodė, kad jeigu būtų panaikinami sprendimai, tai bus pažeista asmenų teisė, kuriems buvo suformuoti sklypai. Sprendimai buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir procedūrų, todėl neturėtų būti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. NŽT, priimdama sprendimus dėl žemės sklypų formavimo, vadovavosi Pagėgių savivaldybės administracijos įsakymais, kuriuose buvo numatyti formuojamų žemės sklypų plotai. Visi sprendimai įregistruojami VĮ „Registrų centras“ bei skelbiami internetiniame puslapyje. Ginčijamuose teisės aktuose buvo nurodoma teisės aktų apskundimo tvarka, tačiau jie nebuvo apskųsti ar nuginčyti. Žemės sklypai, kai jie yra formuojami, tai sklypai formuojami statiniams eksploatuoti, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami ir jų organizatorius yra savivaldybė, todėl šis procesas prasideda nuo savivaldybės. Tvirtinant projektus yra tikrinamos ribos, ar atitinka savininkai ir pan. Sklypai formuojami pagal faktinį naudojimą, prie ūkio paskirties pastatų žemė nėra formuojama, ji yra tik prie gyvenamųjų namų ar statinių formuojama.

9. Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad administracijos direktoriaus įsakymai buvo priimti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, nebuvo apskųsti, viešinami jie yra internetiniame puslapyje. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad dėl suformuotų gretimų žemės sklypų jis būtų patyręs kokios nors žalos. 1958 m. planą, kurį pateikė ieškovas, galima vadinti tik preliminariu. Ieškovas nėra to sklypo savininkas, jis yra tik naudotojas. Sklypai formuojami pagal faktą, bet ne pagal prašymą, atsižvelgiama į faktinį sklypo naudojimą. Teisę į sklypų suformavimą turi statinių savininkai, daugiabučiai dažniausiai turi administratorių ir jis pateikia savivaldybei prašymą. Sukėlus į sistemą, matininkas mato sprendimą dėl sklypo formavimo. Atsisakant derinti ieškovo naudojamo sklypo projektą nebuvo pasakyta, kad ieškovas neturi teisės formuoti, ieškovas tokią teisę turi, tačiau negali pažeisti kitų sklypų savininkų teisių. Atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas gali kisti (pagal faktinį naudojimą). Žemės sklypo teisėtas naudotojas yra tas, kuris naudojasi teisėtai. Ieškovas negali teigti, kad iš jo atimta žemė, nes jis tos žemės niekada neturėjo (ji jam nepriklausė, kadangi sklypo savininkė yra valstybė). Atsakovės atstovui daug kartų teko bendrauti su ieškovu ir jam ne kartą buvo paminėta, kad gali sprendimą skųsti, jis žinojo apie atliktus gretimų sklypų formavimo procesus. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys nuo pat nuosavybės įsigijimo galėjo kreiptis dėl žemės sklypo formavimo ir registravimo, tačiau per tiek metų nieko nedarė. Anksčiau susiformavęs važiavimas ratu susiklostė tik dėl patogumo asmenims, tačiau formuojant sklypus paliekamas vienas įvažiavimas į sklypą ir neatsižvelgiama į susiklosčiusią situaciją. Kad faktiškai naudojami du įvažiavimai. Formuojant sklypą po namu visada yra įtraukiami ir priklausiniai, tačiau nuosavybė tų statinių nėra svarbi, sandėliukai turi unikalų numerį ir jis yra priskirtas konkrečiam namu, tačiau į tai, kad kažkas nusipirko kažkokią dalį, formuojant sklypus nėra atsižvelgiama. Servitutų savivaldybė nenustatinėja, niekas nedraudžia kreiptis dėl servituto nustatymo. Istorinis žemės sklypas buvo inventorinės namų bylos dalis, ne žemės sklypo bylos, sklypas oficialus suformuotas būna tada, kai yra įregistruotas registrų centre, kai yra ribos, matomos žemėlapyje, istorinis planas yra namo inventorinės bylos dalis, sklypas priskirtas namui, tačiau anksčiau laikais tam, kad galėtų pabaigti įsiregistruoti sklypą turėjo papildomai susitvarkyti atskirą bylą. Šiai dienai į tuos istorinius planus formuojant sklypus nėra atsižvelgiama, jie neturi teisinės galios, formuojant sklypus nėra privaloma pateikti kažkokius istorinius planus. Trečiųjų asmenų akcentuojama aikštelė priklauso minėtai duoninei, kuri buvo Nr. 10 name, todėl ir aikštelė, ir įvažiavimas ir toliau liko prie šio namo ir buvo priskirti prie minėto namo sklypo pagal faktinį naudojimą.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su žmona butus įsigijo apie 2099 - 2010 m., butus įsigijo adresu (duomenys neskelbtini) (1,2, ir 3 butus). Su jais nebuvo derinamos jokios sklypų ribos, nors jam yra žinoma, kad turi būti derinamos sklypo ribos su gretimų sklypų savininkais. Jie ten negyvena, viename bute yra komercinė patalpa (1 bute yra parduotuvė), 2 ir 3 butai negyvenami, bet juose galima gyventi. Kai pirko butus, tai žemės sklypu visi naudojosi bendrai, jam paaiškino, kad jo perkamiems butams priklauso žemės plotas priekyje, t. y. prie gatvės, ir kartu su namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojais naudojosi kartu įvažiavimu ir ten esančia aikštele. Apie 2015 - 2016 m. Nr. (duomenys neskelbtini) namas išsimatavo tuos sklypus ir atėmė iš jų aikštelę, nurodė, kad įvažiavimas ir aikštelė priklauso ne Nr. (duomenys neskelbtini) namui, o Nr. (duomenys neskelbtini) namui. Visą laiką naudojosi žeme ir nekilo jokių konfliktų, oficialiai nebuvo padalinta, kokia žemės sklypo dalimi kas turi naudotis, jis žinojo, kad kažkur yra jam priskirta dalis, bet ta žeme nesinaudojo. Sužinojo, kad kiti sklypai išmatuoti, kai jiems pasakė, kad nebegali važiuoti - užstatė akmenis, tai pasakė Nr. 10 namo gyventoja, nežino jos vardo ir pavardės. Su matininku Š. jie žiūrėjo tuos popierius ir jis parodė kaip išmatuoti sklypai, tai jiems parodė tada, kai jie ruošėsi formuoti žemės sklypą. Jam buvo paaiškinta, kaip gretutiniai sklypai buvo suformuoti. Jis yra namo pirmininkas ir 2020 m. pasakė R. E., kad jis turi laiko ir gali tvarkyti tuos dokumentus, iki to jis jau žinojo, kad gretutiniai sklypai yra išmatuoti ir suformuoti, nes tai jam pasakė matininkas Š., tačiau niekas su jais nederino žemės sklypo ribų. Susitarė su ieškovu, kad jis ieškos matininko žemės sklypo formavimui, ieškovas surado matininką. Matininkas jam rodė visus dokumentus, paaiškino, kad šalia esantys sklypai jau suformuoti, pasakė, kad taip negalėjo būti, bet jau nieko nepadarysi. Kai pirko jam tik buvo parodyta, kuria žemės sklypo dalimi gali naudotis, kaip buvo istoriškai suformuotas sklypas, ant kurio stovi namas su jam priklausančiais keliais butais, jis nežino ir kas pasikeitė atlikus gretimų žemės sklypų matavimus jis taip pat nežino. Po atliktų gretimų sklypų matavimų jis neteko privažiavome prie namo, kuriuo anksčiau naudojosi, nes šį įvažiavimą pasiėmė Nr. (duomenys neskelbtini) namas, bet dabar leido važiuoti, kai pagrasino teismu, dabar gali tuo įvažiavimu naudotis. Matininkas pasakė, kad tai galima išspręsti tik per teismą, sakė nežino, kaip išspręsti tai. Dėl atstovavimo, kad juos teisme atstovautų ieškovas, jie nieko nepasirašė, tik žodžiu susitarė. Įtarė, kad čia yra korupcija, tačiau niekur dėl to nesikreipė, nematė prasmės kažkur kreiptis. Kai įsigijo butus nežinojo, ar žemė yra valstybinė, žemės nepirko, mieste visa žemė yra valstybinė, todėl suprato, kad ši žemė yra valstybės. Jis galvojo, kad ta žemė neperkama, nesvarstė galimybės pirkti ar išsinuomoti tą žemę, nebuvo tam poreikio. Kai pirko butus, niekas nepasakė kuri žemės dalis priklausytų tiems butams, jiems tai nebuvo aktualu ir jie nesinaudojo ta žeme. Kai suformavo gretimus sklypus, jie liko be malkinės, nėra kur jos pastatyti.

11. Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gimė ir užaugo Pagėgiuose, ten Nr. (duomenys neskelbtini) namas buvo duoninė, ir kelias prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, ir ta aikštelė buvo duoninės. Butus, kurie jam priklauso, jie pirko iš valstybės, butai buvo po gaisro, nesidomėjo, kam priklausė po butais esanti žemė, nes jai nereikėjo tos žemės. Ankstesni savininkai naudojosi žeme prie gatvės priekyje, ten už namo žeme naudojosi kitų butų savininkai. Žemės, kuri yra už sandėliukų, jiems nereikia, ja net nesinaudoja, ir niekada nesinaudojo. Kas naudojosi ta žeme – nesidomėjo. Apie gretutinių sklypų atliktus matavimus sužinojo jau po visko, neatsimena, kada tiksliai tai buvo, sužinojo, kai buvo užstatytas įvažiavimas akmenimis. Kaimynė Š. iš kito namo paaiškino, kad ten jų žemė ir viskas, norėtų, kad paliktų tą kelią taip kaip buvo. Kai sužinojo apie užstatytą įvažiavimą, nieko nedarė, nesinaudojo tuo keliu, nors paskutiniu metu kaimynai leidžia naudotis ta aikštele. Dukra (duomenys neskelbtini) buto patalpose turi autodalių parduotuvę, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butas yra negyvenami. Apie žemės sklypo formavimo procesą nieko nežinojo, nesidomėjo tuo, apie procesą teisme sužinojo, kai gavo šaukimus, iki to nieko nežinojo. Ieškovas sakė, kad jis ieškos tos žemės, ji sutiko, sakė, kad prisidės, kol kas nieko neprisidėjo, viską darė ieškovas. Jiems nereikėjo tos žemės už sandėliukų, tik nori, kad atstatytų jų senas geras ribas apie namą. Jie butus pirko iš mokesčių inspekcijos ir buvo sandėliukai, bet kaimynai (buvo daug geriantys asmenys) pardavinėjo vieni kitiems tuos sandėliukus ir jiems neliko. Tie sandėliukai buvo neregistruoti, skirti visiems butams, jie statyti sovietiniais laikais. Anksčiau žinojo kiekvienas savo sandėliuką, o vėliau kai kažkam pritrūko pinigų, jie pardavinėjo vienas kitam ir gavosi, kad jų butui neliko sandėliuko, sandėliukų savininkai yra kiti asmenys, gyvenantys gretimuose namuose. Dabar jie yra įregistruoti ir priklauso kitam namui, o jų butai liko be sandėliukų. Kai jie pirko butus, sandėliukai jau buvo nupirkti kitų žmonių, jie nieko negriovė, nežino, ar kas buvo nugriauta, jos nieko neprašė nugriauti. Jeigu būtų panaikinti skundžiami sprendimai, ji nežino, ar imsis kokių veiksmų. Duoninė buvo 10 name, dabar ten yra veterinarija.

12. Trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam priklausančios patalpos yra (duomenys neskelbtini), ten yra komercinės paskirties patalpos, kurios yra išnuomotos veterinarijos vaistinei „Arveta“. Kai nupirko senąją vaistinėlę, kaimynystėje buvo butas, kurio savininkai Gai. numirė, ir jų dukra D. B. pardavė. Nupirkus jie iš gyvenamosios paskirties pakeitė paskirtį į komercinę, apjungė patalpas, dabar ten yra veterinarijos vaistinė. Tiksliai nepamena, kada tai buvo, jau prieš kelis dešimtmečius, maždaug devyniasdešimt kažkelintais metais. Jie turi įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir visada buvo gerai, kad buvo įvažiavimas ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl buvo galima ratu apvažiuoti, taip visada ir važiuodavo, kol S. pasakė, kad užtvėrė akmenim, tačiau jam tai nekelia problemų, nes jie gali įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Palaiko ieškovą. Žemės už sandėliukų šiuo metu jau priskirta kitam sklypui. Kai jam paskambino S. dukra ir paklausė nuomonės dėl sklypų susitvarkymo, jis pritarė ir tada sužinojo, kad jau kiti sklypai jau pamatuoti, tačiau nebuvo pažymėtos jokios ribos ir nieko žmonės nežinojo. Kai privatizavo nuosavybę, jis žinojo, kad žemės yra valstybės, jam nebuvo poreikio nuomotis tą žemė, tie žmonės, kad buvo labiau aktualu ir inicijavo šio sklypo formavimą ir jis sutiko, kad reikia tą daryti. Tiksliai nežino, kelintais metais tai vyko, tačiau apie tai, kad yra iškilęs šios klausimas, jis sužinojo tik gavęs šaukimą į teismą. Per visą laiką nuo privatizavimo nebuvo susitarimo, kokia sklypo dalimi kas naudojasi, jo tai ir nedomino, nes komercinės paskirties sklypui daržai nereikalingi, žeme už sandėliukų nesinaudojo, žinojo, kad gaidžiams priklausė kažkokia dalis už sandėliukų, tačiau jam to nereikėjo ir jis nesidomėjo ta žeme. Nuo 2016 m. nepastebėjo, kad žemė už sandėliukų priklausytų kitiems asmenims, kadangi ta žeme nesinaudojo, todėl ir nebuvo poreikio domėtis, kam kiek žemės priklauso.

13. Trečiasis asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad žemės plotu dėl kuriuo ieškovas teikė ieškinį, ieškovas beveik nesinaudojo, tik kaupė šiukšles ir pašiūrėje laikė malkas. Šiuo metu turi gerą jo namui priklausančią malkinę. Žemės jis niekada nedirbo ir neprižiūrėjo. Žemės sklypas buvo suformuotas 2019 m. laikantis tiesių linijų. Jis pageidavo, kad paliktų jo 40 metų turėtą sodelį su nameliu, bet matininkai nesutiko, nes sodas buvo ties kitu daugiabučiu namu, kuriam jau taip pat buvo suformuotas žemės sklypas. Žemės sklypo dalį, kuria anksčiau naudojosi ieškovas namo gyventojai paskyrė jam, nes jis neteko turėto sodo. Valydamas plotą trečiasis asmuo išvežė 3 maišus butelių. Seniūnijos traktorius išvežė priekabą laužo ir šiukšlių. Ieškovas turi jo namui priklausantį žemės sklypą, juo naudojasi, net dalijasi su gretimame name esančia kaimyne. R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškovo ieškinį, R. Š. nurodė, kad į posėdį neatvyks dėl sveikatos problemų.

14. Trečiasis asmuo R. L. I. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, nes slaugo šeimos narį. Jis nurodė, kad jo šeima Pagėgiuose gyvena nuo 1948 metų. Dėl tvarkos gyvendami jie aptvėrė daugiabučio namo teritoriją tinkline tvora. Ši tvora stovi iki šiol. Nesupranta ko ieškovas nori, nes nei vienas namo gyventojas jokių pretenzijų nereiškia. R. L. I. šeima 2016 m. VĮ „Registrų centras“ įregistravo žemės nuomos sutartį, o faktiškai žemės sklypu naudojasi daugiau kaip 70 metų. Visas iki šiol naudojamas žemės sklypas buvo sutvarkytas i nuolatos puoselėjimas, prižiūrimas.

15. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas vakarai“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

16. Trečiasis asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, kadangi pasitiki teismu, yra įsitikinusio, kad teismas priims teisingiausią sprendimą visiems.

17. Trečiasis asmuo K. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės skyriui jokių pretenzijų dėl žemės sklypų dalijimo neturi.

18. Tretieji asmenys E. M., A. K., M. P., R. V. I., J. B. S., R. V. I., L. I., R. J. ir A. M. tikroji ūkinė bendrija „Repulsus“, A. Č., P. Č., K. Š., L. A., B. G., G. L., B. J., G. T. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie posėdį jiems įteikti tinkamai, todėl civilinė byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

I. Nustatytos faktinės aplinkybės

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutyje name nuo 2016 m. gegužės 31 d. nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame sklype.

20. 2015 m. lapkričio 9 d. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-925 buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius – Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius, planavimo iniciatorius - A. K.. Planavimo tikslas – formuojamas naujas 0,4350 ha kitos paskirties (numatant naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) valstybinės žemės sklypas, pastatų, kurių registro Nr. 50/122671, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatacijai.

21. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 34SK-216-(14.34.110) Dėl žemės sklypo dydžio nustatymo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (projektinis Nr. T-6), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypo dalių naudojimuisi nustatymo, padidintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), plotas 0,4350 ha, suformuotas minėtas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo duomenys, nustatyti pagal matininko J. A. 2015 m. lapkričio 3 d. parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. T-6) kadastro duomenų bylą. Šiuo sprendimu taip pat nustatytos daugiabučio namo gyventojų naudojimosi šiuo žemės sklypu dalys.

22. 2018 m. sausio 4 d. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-4, patvirtintas žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje formavimo ir projektavimo projektas. Planavimo organizatorius – Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius, planavimo iniciatorius - I. Š.. Projekto tikslas – formuoti naujus valstybinės žemės sklypus.

23. 2019 m. liepos 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 34SK-820-(14.34.110) Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, ir žemės sklypo dalių naudojimuisi nustatymo, padidintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) plotas 0,4000 ha, suformuotas minėtas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo duomenys, nustatyti pagal matininko J. A. 2019 m. sausio 8 d. parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. Šiuo sprendimu taip pat nustatytos daugiabučio namo gyventojų esančio šiame sklype naudojimosi šiuo žemės sklypu dalys.

24. 2020 m. rugsėjo 3 d. uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“ kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registro pažymoje registro Nr. 50/122416. Projekto tikslas: suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

25. 2020 m. rugsėjo 28 d. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl žemės sklypo Pagėgių sav., Pagėgių sen., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-854 įsakyta Architektūros ir kraštotvarkos skyriui organizuoti žemė sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

26. 2020 m. rugsėjo 29 d. Pagėgių savivaldybės administracija raštu Nr. R2-1933 Dėl skelbimo apie pradedamą rengti projektą, informavo uždarąją akcinę bendrovę „Mano Būstas Vakarai“, kad priimtas sprendimas rengti 0,2894 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei prašė informuoti daugiabučio namo gyventojus, gyvenančius minėtais adresais pakabinant pridedamą skelbimą lentoje.

27. 2021 m. birželio 21 d. ieškovas sudarė preliminarią sutartį su MB „GeonovaLT“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo adresu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo adresu (duomenys neskelbtini).

28. 2021 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės administracija raštu Nr. R2-2101, atžvelgdama į Pagėgių savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 12 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto regimo reikalavimus, informavo matininką Š. S., kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo Pagėgių sav. Pagėgių sen., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto nederina. Žemės sklypo projektas parengtas prisilaikant 1958 m. parengto plano, atsižvelgiant į nekilnojamąjį turtą turinčio asmens pageidavimus bei reikalavimus. Projekto sprendimų brėžinyje formuojamo žemės sklypo ribos nesutapatintos su gretimais esančiais suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais ir pažeidžia gretimais esančių sklypų ribas ir šių žemės sklypų naudotojų pagrįstas teises.

II. Dėl ginčijamų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu ginčija atsakovų priimtus administracinius aktus, motyvuodamas tuo, kad apie vykstančią gretimų jo gyvenamosios vietos sklypų formavimą procedūrą jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar iš tiesų prieš priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos ieškovo subjektinės teisės.

2. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis)-(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 26 punktą; kt.).

3. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių kadastro duomenys patvirtinti skundžiamais atsakovės NŽT sprendimais ir Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiek sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame yra daugiabutis su ieškovui F. E. ir tretiesiems asmenims A. S., D. S. ir A. L. priklausančia nuosavybe, priklauso Lietuvos Respublikai nuosavybės teise. Taigi visų minėtų žemės sklypų savininkė yra valstybė.

4. Nagrinėjamoje situacijoje aktualios 2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatos (toliau - kadastro nuostatai), kurių 32.1.1. punktas ir jo aktuali redakcija sprendimo Nr. 1 priėmimo metu, numatė, kokie turi būti atliekami veiksmai nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Šis punktas numatė, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme.

5. 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – kadastro taisyklės), galiojusios redakcijos, sprendimo Nr. 1 priėmimo metu, 25 punktas numatė, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Nagrinėjamu atveju, sprendimo Nr. 1 priėmimo metu (2016 m. kovo 8 d.), t. y. nustatant sklypo (duomenys neskelbtini), dydį, ieškovas nebuvo nei gretimo sklypo savininkas, nei jo naudotojas, nei valdė jį patikėjimo teise (CPK 178 straipsnis). Apskritai ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jam būtų priskirtas naudojimui koks nors žemės sklypas (CPK 178, 185 straipsniai). Ginčijamų sprendimų, kuriais buvo atlikti žemės sklypų ribų matavimai, savininkė yra Lietuvos Respublika, o skundžiamų sprendimų priėmimo metu atsakovė NŽT valdė minėtus sklypus patikėjimo teise. Taigi šiuo atveju pagal galiojusias kadastro nuostatas ir kadastro taisykles į atliekamus matavimus galėjo būti kviečiamas tik atsakovės atstovas ir nebuvo jokios pareigos kviesti ieškovą ar kitus asmenis, turinčius nuosavybę gretimuose sklypuose, nes jie nebuvo gretimų sklypų savininkai.

6. Atliekant žemės sklypo, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 2, ribų matavimus galiojusi kadastro nuostatų redakcija ir jos 32.1.1. punktas iš esmės nebuvo pakeistas ir jame nustatyti reikalavimai buvo identiški kaip ir sprendimo Nr. 1 priėmimo metu. Kadastro taisyklių redakcijos, galiojusios priimant sprendimą Nr. 2, 19 punktas numatė, kad kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma pateikiama Taisyklių 1 priede. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas. Taigi ir šiuo atveju galiojusios kadastro taisyklės nenumatė pareigos kviesti gretimame sklype esančių pastatų savininkų ar naudotojo/-ų, kuriuo kaip teigia yra ieškovas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be kita ko, ieškovo butas yra valstybei priklausančiame sklype, kuris nėra suformuotas atskiru žemės sklypu, todėl vadovaujantis tų pačių Kadastro taisyklių 19 punktu, tokiu atveju turėjo būti kviečiamas valstybinės žemės patikėtinis (-iai), šiuo atveju NŽT atstovas.

7. Svarbu paminėti ir tai, kad apklausti liudytojai matininkai Š. S. bei J. A. taip pat patvirtino, kad pagal anksčiau galiojusią tvarką atliekant žemės sklypo matavimus, buvo kviečiami tik žemės sklypų savininkai, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, konstatuojama, kad žemės sklypų ribų matavimai atlikti nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų.

8. Ieškovas byloje pateikė 1958 m. žemės ribų planą, kuriuo, pasak jo, turėjo būti vadovautasi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis planas sudarytas pakankamai seniai bei nėra, aišku kokiais pagrindais. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad planas yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, tačiau pažymėtina, kad šio plano pagrindu, nors jis sudarytas jau daugiau kaip prieš 70 metų, žemės sklypas iki šios dienos nebuvo ir nėra suformuotas. Ieškovo atstovas taip pat nenurodė, kokiu pagrindu ir tikslu minėtas žemės sklypo planas įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Vien tai, kad žemės sklypo planas buvo įregistruotas galimai pasirengimo formuoti žemės sklypą stadijoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis patvirtina faktinę sklypų dabartinių naudotojų ir/ar savininkų naudojimosi tvarką, nes nuo jo įregistravimo VĮ „registrų centre“ net iki 2020 m. niekas nesikreipė dėl minėto žemės sklypo suformavimo. Atvirkščiai, šis planas tik patvirtina, kaip ieškovas pageidautų, jog būtų suformuotos žemės sklypo ribos. Liudytojais apklausti J. A. ir Š. S. patvirtino, kad nustatant sklypų ribas nėra atsižvelgiama į istorinius planus, tačiau vertinamos faktinės sklypų naudojimo sąlygos, istoriniais šaltiniais remiamasi, kai tokie duomenys yra prieinami ir yra oficialiai išviešinti (įregistruoti registruose), todėl galima daryti išvadą, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nustatinėjant jų ribas kiekvienu atveju atsižvelgiama į individualią situaciją ir faktinį žemės sklypo naudojimą ir nėra imperatyvo remtis istoriniais planais ar formuoti sklypus tik taip, kaip buvo suformuoti istoriškai.

9. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad dėl minėtų sprendimų priėmimų nepatenkinti viso daugiabučio esančio nesuformuotame žemės sklype gyventojai. Ieškovas teigė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), būtų savininkų susirinkime jis kitų savininkų buvo įpareigotas atstovauti jų galimai pažeistas teises bei pritarta projektą rengti pagal 1958 m. žemės sklypo planą, tačiau iš 2020 m. rugsėjo 2 d. susirinkimo protokolo Nr. SIBU-DGN-20-0320 matyti, kad susirinkime nutarta pritarti, jog būtų rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei namo administratoriaus vadybininkas įpareigotas pateikti prašymus Pagėgių savivaldybės administracijai. Iš esmės namo administratorius įpareigojimą įvykdė ir kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administraciją, tačiau jokių kitų įgaliojimų ar įpareigojimų daugiabučio namo butų savininkų susirinkime nebuvo suteikta nei pačiam ieškovui, nei tuo metu buvusiam daugiabučio namo administratoriui, todėl laikytini nepagrįstais ieškovo argumentai, kad jis neva atstovauja ir kitus daugiabučio namo būtų savininkus. Į bylą teismo iniciatyva įtraukti tretieji asmenys A. S., D. S. ir A. L. patvirtino, kad jie sutiko dėl sklypo formavimo proceso inicijavimo, sutiko, kad ieškovas viskuo rūpintųsi, nes jis turi daugiau laiko, tačiau patys pačiu procesu nesirūpino, apie tai, kad ieškovas yra pateikęs ieškinį, sužinojo tik gavę šaukimus į teismą. Tretieji asmenys K. B. ir M. S. atsiliepimais patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl sklypų padalinimo.

10. Be kita ko, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai žemės plotu, kurio dalis buvo įtrauktą į gretimai suformuotus sklypus, nesinaudoja. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad naujai suformuotais žemės sklypais ir jų dalimis pradėjo naudotis tretieji asmenys - gretimų daugiabučių gyventojai, kuriems sprendimais buvo nustatytos naujai suformuotų žemės sklypų dalys. Jis teigė, kad toje vietoje yra sodas, kuriuo naudojasi visi, ten visi eidavo nusiskinti obuolių. Ieškovas byloje nepateikė jokių faktinių duomenų, kad jis iki šiol naudotųsi valstybei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, kuri įtraukta į naujai suformuotus žemės sklypus, kurių ribos patvirtintos skundžiamais sprendimais, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog jo subjektinės teisės buvo pažeistos priėmus ginčijamus administracinius aktus. Tretieji asmenys S. S., D. S. ir A. L. taip pat patvirtino, kad žemės plotu, kurio dalis buvo įtrauktą į gretimai suformuotus sklypus, t. y. žeme už sklype esančių sandėliukų, niekada nesinaudojo ir ateityje neketina naudotis. Iš trečiųjų asmenų teismo posėdyje teiktų paaiškinimų matyti, kad jie ieškovo ieškiniui pritaria tik dėl to, kad, jų nuomone, įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) sklypo gyventojai, nes jiems patogu savo nuosavybę apvažiuoti ratu, turėtų būti skirtas būtent sklypui (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Pagėgiuose. Tačiau iš viešai prieinamų ir byloje esančių topografinių duomenų, kuriuos sulyginus su ieškovo pateiktu istoriniu 1958 m. planu, matyti, kad trečiųjų asmenų nurodomas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), esantį sklypą, niekada ir nepriklausė (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), esančiam sklypui, nes Sprendimu Nr. 2 tvirtinant žemės sklypo (projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), ribas, šioje vietoje (būtent ten, kur (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) sklypą), (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) sklypo ribos nebuvo pakeistos ir jos yra tokios, kokios ir buvo nurodytos 1958 m. istoriniame plane. Įvertinus aptartus duomenis teismas daro išvadą, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), savininkai ir jame gyvenantys asmenys faktiškai nesinaudojo ir nesinaudoja, ir ateityje neketina naudotis žemės plotu, kurio dalis buvo įtrauktą į gretimai suformuotus sklypus, todėl skundžiamai atsakovių sprendimais ir įsakymais suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų projektai nepažeidė (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) sklype nuosavybę turinčių asmenų teisių ir teisėtų interesų.

11. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės (t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrų taisyklėms, tiek tai, ar jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosiomis teisės normomis, ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008, 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-309/2011). Įvertinus atsakovės NŽT ir Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ir byloje surinktus duomenis, teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo jų panaikinti, nes nenustatyta minėtų sprendimų ir įsakymų nepagrįstumo, taip pat nenustatyta, kad jie pažeistų suinteresuotų asmenų teises.

12. Nagrinėjamoje byloje atsakovės NŽT atstovė prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kadangi praleistas įstatymo numatytas 3 mėnesių terminas. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Šis išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi reikalavimai panaikinti ginčijamus sprendimus yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nes ginčijami viešosios teisės reglamentuojamoje srityje priimti administraciniai aktai. Tai reiškia, kad šiems pareikštiems reikalavimams taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai.

13. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

14. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (2016 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas). Aiškinant ir taikant galiojančios redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas išlieka aktuali, kiek teisinis reguliavimas yra tapatus, ir iki 2016 m. birželio 2 d. įstatymu Nr. XII-2399 atliktų ABTĮ pakeitimų galiojusios ankstesnės redakcijos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, aiškinimo ir taikymo praktika. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.

15. ABTĮ, atsižvelgiant į administracinio akto apskundimo terminą, nustatytos ir šio termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių taisyklės. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

16. Ieškovas pradinį ieškinį teismui pateikė 2023 m. kovo 15 d. Atsakovei NŽT išreiškus reikalavimą taikyti senatį, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pažeidimas yra tęstinis ir senatis neturėtų būti taikoma, kadangi du gretimi žemės sklypai suformuoti, o žemės sklypas, kuriame yra ieškovo butas, iki šiol nesuformuotas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas nesuformuotas ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad ieškovas iš esmės nori ir reikalauja, kad žemės sklypas būtų suformuotas pagal jo pateiktą 1958 m. žemės sklypo planą, todėl argumentai, kad pažeidimas yra tęstinis, nenurodant jokių šių sprendimų priėmimo neteisėtų veiksmų, laikytini nepagrįstais.

17. Be to, 2021 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės administracija raštu Nr. R2-2101, atžvelgdama į Pagėgių savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 12 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto regimo reikalavimus, informavo matininką Š. S., kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo Pagėgių sav., Pagėgių sen., Pagėgių m., (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto nederins, nes žemės sklypo projektas parengtas prisilaikant 1958 m. parengto plano, atsižvelgiant į nekilnojamąjį turtą turinčio asmens pageidavimus bei reikalavimus, tačiau projekto sprendimų brėžinyje formuojamo žemės sklypo ribos nesutapatintos su gretimais esančiais suformuotais ir įregistruotais žemės sklypais ir pažeidžia gretimais esančių sklypų ribas ir šių žemės sklypų naudotojų pagrįstas teises.

18. Analogiški duomenys iš esmės buvo pateikti ir matininko Š. S. aiškinamajame rašte, kurį suderino kartu su ieškovu 2021 m. lapkričio 29 d. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto sprendinių brėžinyje formuojamo žemės sklypo ribos nesutapatintos su gretimais esančiais suformuotais žemės sklypais ir pažeidžia gretimais esančių žemės sklypų ribas bei šių žemės sklypų naudotojų interesus (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovui apie tai, kad gretimi žemės sklypai jau yra suformuoti ir jo teikiamas žemės sklypo planas persidengia su gretutiniais suformuotais sklypais tapo žinoma dar 2021 m. lapkričio 29 d., kai su matininku suderino žemės sklypo projektą ir aiškinamąjį raštą (CPK 185 straipsnis). Ieškovas tiesiog laikėsi pozicijos, kad žemės sklypas turi būti suformuotas pagal jo pateiktą žemės sklypo planą, tačiau jokių objektyvių priežasčių, kodėl delsė ginčyti priimtus administracinius aktus, nenurodė. Be to, iš paties ieškovo paaiškinimų teisme galima daryt išvadą, kad apie gretimų sklypų suformavimą jis sužinojo iš karto po skundžiamų sprendimų ir įsakymų priėmimo, nes, kaip nurodė pats ieškovas, gretimų sklypų gyventojai pradėjo naudotis ta teritorija, kuri po formavimo buvo priskirta būtent sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Liudytojai matininkai Š. S. ir J. A. taip pat patvirtino, kad ieškovui F. E. buvo žinoma aplinkybė, kad gretimi sklypai yra suformuoti ir jiems priskirtos kai kurios sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos dalys, ne kartą šią aplinkybę aiškino ieškovui, tačiau ieškovas kategoriškai laikėsi pozicijos, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti formuojamas tik pagal istorinį 1958 m. planą ir jokie kiti variantai ieškovui netiko, nors šiuo atveju galima sklypą suformuoti ir pagal dabar egzistuojančią situaciją.

19. Nors ieškovas teigia, kad užtruko laiko, kol jis gavo valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau iš 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos Klaipėdos skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3 Mr) ATP-A-2022-00094 matyti, kad ieškovas prašymą tarnybai pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 11 d., tai yra praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo atsisakymo derinti sklypo rengimą. Patikslintas ieškovo prašymas tarnybai pateiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. Ieškinys teismui pateiktas praėjus dar beveik pusei metų, tai yra praleidus terminą ginčijamiems sprendimams apskųsti.

20. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovas praleido vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti. Ieškovas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Be to, teismas ex officio nenustatė svarbių pateisinančių priežasčių tokio termino atnaujinimui. Teismas pastebi, jog ieškovo elgesys po ginčijamų sprendimų priėmimo rodo, jog ieškovas vis dėlto sutiko su šiais ginčijamais sprendimais, nes faktiškai pradėjus tretiesiems asmenims naudotis žemės sklypų dalimis, jis pretenzijų dėl šių sklypų naudojimo ilgą laiką nereiškė.

21. Nustačius, kad ieškovas reikalavimams panaikinti ginčijamus sprendimus pareikšti praleido terminą ginčyti administracinį teisės aktą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas).

22. Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK. Šiuo atveju ieškovo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia.

23. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).

24. Jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas ieškinį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui.

25. Ieškovas tikslindamas ieškinį pateikė reikalavimus pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. A1-925 bei 2018 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. A1-4, kuriais patvirtinti žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje formavimo ir projektavimo projektai. Pažymėtina, kad ieškovas teikdamas patikslintą ieškinį ir prašydamas pripažinti negaliojančiais ir panaikinti minėtus įsakymus, nenurodė jokių argumentų, kodėl minėti įsakymai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, iš esmės visus argumentus nurodė tik dėl NŽT priimtų sprendimų panaikinimo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta anksčiau aptartais argumentais, atliekant minėtus žemės sklypų formavimo procesus, už kurių priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį atsakingas būtent savivaldybės administracijos direktorius, kaip nustatyta šio sprendimo 21-24 punktuose, atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atliekant žemės sklypų matavimo bei ribų nustatymo darbus bei rengiant formavimo ir pertvarkymo projektus buvo laikomasi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Kitų duomenų, dėl kurių būtų galima spręsti, kad ieškovo ginčijami Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovas byloje nepateikė jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės – Pagėgių savivaldybės administracijos – priimtų įsakymų neteisėtumą ar tai, kad šiais įsakymais iš esmės buvo pažeistos atsakovo subjektinės teisės. Be to, šiuos įsakymus taip pat buvo galima skųsti ABTĮ nustatyta tvarka per vieno mėnesio terminą nuo administracinio akto priėmimo dienos, tačiau tai nebuvo padaryta, šie įsakymai yra galiojantys. Teismo vertinimu ieškovas, kaip jau minėta šio sprendimo 44-47 punktuose, aktyviai nesiekė jo manymu pažeistų teisių gynimo, pakankamai ilgą laiko tarpą delsė imtis konkrečių veiksmų, todėl laikytina, kad ir šiems aktams apskundimo terminas yra pasibaigęs ir jų terminų atnaujinti nėra pagrindo.

26. Taigi nustačius, kad administracinių aktų apskundimo terminai yra pasibaigę ir nėra pagrindo jų atnaujinti, ieškovo patikslintas ieškinys pagal suformuluotus reikalavimus atmestinas, kadangi iki ieškinio pareiškimo suėjo kreipimosi į teismą įstatymo nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VGTPT) 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (8.3 Mr)ATP-A-2022-00094, ieškovui suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, kurios teikimas 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybos sprendimu pratęstas. Iš patikslintos 2024 m. sausio 5 d. VGTPT pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog civilinėje byloje ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 679,08 Eur. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims sudaro 371,84 Eur. Kadangi patikslintas ieškinys atmestas, šios išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškovo F. E. (F. E.) patikslintą ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 679,08 Eur sumą, nuo kurių atlyginimo ieškovas F. E. (F. E.) yra atleistas, bei 371,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė