Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinių sprendimų kategorijos: 35.3.6; 106.6; 113.2; 117.1; 117.2.; 126.8.

2013 m. sausio 28 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovo AB DNB banko atstovui advokato padėjėjui Vaidui Jurgelioniui, atsakovei D. V. bei jos atstovei advokatei Vilmai Normantienei ir trečiojo asmens UAB „Gabileta“ atstovei direktorei D. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys: UAB „Gabileta“ ir UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, 2012-09-17, 2012-12-20 ir 2013-01-08 pareiškimais (1 t., b. l. 121–122, 193–194; 2 t., b. l. 4-5) atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų, prašo priteisti iš atsakovės:

1) pagal 2005-03-22 Kreditavimo sutartį Nr. 7253 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais 168 671,18 EUR negrąžinto kredito, 40 712,31 EUR palūkanų bei 9,58 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 168 671,18 EUR negrąžinto kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) pagal 2006-02-27 Kredito linijos sutartį Nr. 9640 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais 64 274,58 Lt negrąžinto kredito, 19 148,91 Lt palūkanų, 318,90 Lt delspinigių, 7,22 proc. dydžio metines palūkanas nuo 75 074,58 Lt negrąžinto kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki 2012-12-13, 7,22 proc. dydžio metines palūkanas nuo 68 274,58 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012-12-14 iki 2012-12-21, 7,22 proc. dydžio metines palūkanas nuo 64 274,58 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog 2005-03-22 tarp Banko (ieškovo) ir kredito gavėjo UAB „Gabileta“ (trečiojo asmens) buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 7253, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 144 810,01 EUR kreditas (išskaidytas į dvi dalis) su kintama palūkanų norma iki 2010-02-15, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5, 8 p.). Kreditavimo sutarties sąlygos iš dalies buvo keičiamos 2005-05-13 Susitarimu Nr. 1, 2005-11-15 Susitarimu Nr. 2 (pagal kurį suteikiamo kredito suma padidinta iki 219 092,17 EUR (susitarimo 1.1 p.)), 2006-01-18 Susitarimu Nr. 3, 2007-05-25 Susitarimu Nr. 4 (pagal kurį galutinis kredito grąžinimo terminas su tarpiniais kredito grąžinimo terminais nustatytas iki 2014-04-15 (susitarimo 1.1 p.)) ir 2009-09-22 Susitarimu Nr. 7253/5. Praleidusi Kreditavimo sutartyje nustatytus kredito (jo dalių) grąžinimo terminus UAB „Gabileta“ įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, papildomas palūkanas – 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 p.). Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp Banko ir laiduotojos (atsakovės) buvo sudaryta 2005-03-22 Laidavimo sutartis Nr. 1785, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Gabileta“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles Bankui (2005-03-22 laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). Atsakovės laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo (2005-03-22 laidavimo sutarties 4.2 p.).

2006-02-27 tarp Banko ir kredito gavėjo UAB „Gabileta“ buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 9640, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 150 000 Lt dydžio kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma iki 2008-02-27 (Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5, p.). Kredito linijos sutarties sąlygos iš dalies buvo keičiamos 2008-03-04 Susitarimu Nr. 9640/1, 2008-08-29 Susitarimu Nr. 9640/2 ir 2009-09-22 Susitarimu Nr. 9640/3, pagal kurį nustatyti kredito linijos limito mažinimo terminai ir galutinis kredito linijos limito galiojimo ir kreditų grąžinimo terminas – 2010-08-28. Praleidusi Kredito linijos sutartyje nustatytus kreditų grąžinimo terminus UAB „Gabileta“ įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas (Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 14 p.), o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, papildomas palūkanas – 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 33 p.). Prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp Banko ir laiduotojos (atsakovės) buvo sudaryta 2006-02-27 Laidavimo sutartis Nr. 1955 (toliau – 2006-02-27 laidavimo sutartis), kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas UAB „Gabileta“, jei kredito gavėjas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui (laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). Atsakovės laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo (2006-02-27 laidavimo sutarties 4.2 p.).

Kredito gavėjas UAB „Gabileta“ pagal Kreditavimo sutartį ir Kredito linijos sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. per nustatytus terminus nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių pagal Kreditavimo sutartį, o pagal Kredito linijos sutartį suėjus galutiniam kredito linijos limito galiojimo ir kreditų grąžinimo terminui (2010-08-27) negrąžino Bankui kredito, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. 2010-10-26 raštais Nr. 30.58.37/2168 kredito gavėjas ir laiduotoja įspėti apie netinkamai vykdomus ir neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus bei informuoti apie tai, kad, jų neįvykdžius per nustatytą terminą, Bankas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį ir vykdyti priverstinį skolos pagal Kreditavimo sutartį ir Kredito linijos sutartį išieškojimą iš kredito gavėjui ir laiduotojai priklausančio turto bei lėšų.

Kadangi prievolės Bankui (ieškovui) nebuvo įvykdytos, Kreditavimo sutartis Banko vienašališkai buvo nutraukta ir Bankas (hipotekos kreditorius) CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka 2011-06-01 ir 2011-06-28 pareiškimais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėją, prašydamas įkeistus daiktus parduoti iš viešųjų varžytynių, ir šie jo prašymai buvo patenkinti, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2011-12-19 nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-22283-285/2011 ir Nr. 22288-285/2011 (b. l. 65–66, 67–69) yra nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus (atitinkamą nekilnojamąjį turtą), nuosavybės teise priklausančius trečiajam asmeniui UAB „Gabileta“. Šios hipotekos teisėjos nutartys yra įsiteisėjusios. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškinį atsakovei (laiduotojai) reiškia todėl, kad įkeistas turtas, dėl kurio priimtos minėtos hipotekos teisėjos nutartys, dar neparduotas iš viešųjų varžytynių. Šiomis nutartimis iš trečiojo asmens UAB „Gabileta“ nuspręsta išieškoti:

- pagal Kredito linijos sutartį – 91 393,24 Lt skolą, kurią sudaro 77 500 Lt negrąžinto kredito, 13 511,25 Lt palūkanų ir 381,99 Lt delspinigių bei kredito linijos sutartyje nustatytas 7,22 proc. dydžio metines (procesines) palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (77 500 Lt) nuo 2011-12-09 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą įvykdymo;

- pagal Kreditavimo sutartį – 200 056,83 EUR skolą, kurią sudaro 168 671,18 EUR negrąžinto kredito, 31 376,18 EUR nesumokėtų palūkanų ir 9,47 Lt delspinigių bei kreditavimo sutartyje nustatytas 9,58 proc. dydžio metines (procesines) palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (168 671,18 EUR) nuo 2011-12-09 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą įvykdymo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 pateiktą išaiškinimą, hipotekos teisėjo nutartys (šiuo atveju tai Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-12-19 nutartys c. b. Nr. 2-22283-285/2011 ir c. b. Nr. 22288-285/2011) vertintinos kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo dėl skolos pagal kreditavimo ir kredito linijos sutartį tarp Banko ir skolininkės trečiojo asmens UAB „Gabileta“. Šiuo atveju atsakovė yra laidavusi už skolininkės trečiojo asmens UAB „Gabileta“ įsipareigojimus. Vadovaujantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Vadovaujantis CK 6.81 straipsniu, laidavimo sutarčių 1.1 ir 2.1.1 punktais, atsakovė tokia pačia apimtimi kaip ir UAB „Gabileta“ atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė už UAB „Gabileta“ prievolių pagal Kredito linijos sutartį ir Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą. Aptariamu atveju atsakovės bei trečiojo asmens pareiga yra solidari, todėl kreditorius (Bankas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio, t. y. šiuo atveju reikalavimo dydis atsakovei yra nustatytas priimtomis įsiteisėjusiomis Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2011-12-19 nutartimis. Pažymėtina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo minėtos skolos Bankui pagal Kreditavimo sutartis dydžio jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nenuginčijo, tuo labiau, kad Kauno apygardos teismo 2012-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-669-395/2012 2011-12-19 nutartis, išnagrinėjus UAB ,,Gabileta“ atskirąjį skundą, buvo palikta nepakeista.

Bylos duomenys patvirtina, jog dalį reikalavimų pagal Kreditavimo ir Kreditavimo linijos sutartis atsakovė įvykdė, todėl ieškovas 2012-09-17 pareiškimu (1 t., b. l. 121–122) atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 9,47 EUR delspinigių pagal Kreditavimo sutartį ir 63,09 Lt delspinigių pagal Kredito linijos sutartį (nes po bylos iškėlimo teisme 2012-07-23 dalis skolos buvo padengta), 2012-12-20 pareiškimu (1 t., b. l. 193-194) atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 6 800 Lt negrąžinto kredito pagal Kredito linijos sutartį priteisimo (nes 2012-12-13 buvo sumokėta 6 800 Lt) bei 2013-01-08 pareiškimu (2 t., b. l. 4-5) atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 4 000 Lt negrąžinto kredito pagal Kredito linijos sutartį (nes 2012-12-21 buvo sumokėta 4 000 Lt). Teismas, nenustatęs, jog ieškovo atsisakymas nuo paminėtų ieškinio reikalavimų (atsakovei su juo atsiskaičius) prieštarautų imperatyviems įstatymo reikalavimams ar viešajam interesui, o ieškovui žinomos procesinės CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepriimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies. Priėmus atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, civilinė byla Nr. 2-865-527/2013 šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Trečiajam asmeniui nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo linijos ir Kreditavimo sutartis, atsakovei kyla atsakomybė už tinkamą įsipareigojimų įvykdymą kaip solidariąją prievolę turinčiai bendraskolei (CK 6.81 str., laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.) pagal Kreditavimo sutartį dėl 168 671,18 EUR negrąžinto kredito ir 40 712,31 EUR palūkanų bei pagal Kredito linijos sutartį dėl 64 274,58 Lt negrąžinto kredito, 19 148,91 Lt palūkanų ir 318,90 Lt delspinigių, todėl ši ieškinio dalis tenkintina visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovės iš viso 209 383,49 EUR (168 671,18 EUR + 40 712,31 EUR) ir 83 742,39 Lt (64 274,58 Lt + 19 148,91 Lt + 318,90 Lt) (arba, susumavus EUR ir Lt - 806 701,7 Lt (582 387,85 Lt (168 671,18 EUR x 3,4528 lito už 1 eurą) + 140 571,46 Lt (40 712,31 EUR x 3,4528 Lt) + 64 274,58 Lt + 19 148,91 Lt + 318,9 Lt) negrąžinto kredito (kartu su palūkanomis ir delspinigiais), kurių dydžio (1 t., b. l. 134–139) atsakovė jokiais įrodymais ir apskaičiavimais taip pat nenuginčijo, atsiliepime nurodydama vien tik deklaratyvų teiginį, kad jai yra neaiškus palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas.

Šioje byloje atsakovė kelia palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį klausimą, todėl teismas atkreipia dėmesį į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (LAT 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytą terminą, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Kreditavimo sutarties 40 punkte nurodyta, jog sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas, todėl atsakovės argumentai dėl sutartyje numatyto dydžio palūkanų skaičiavimo ir po sutarčių nutraukimo (išskyrus dėl procesinių palūkanų) atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; LAT 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012), pažymėtina, jog ieškiniu iš laiduotojos prašomų priteisti procesinių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų, todėl palūkanų dydis nustatomas ne pagal pagrindinio skolininko ir kreditoriaus sudarytos sutarties sąlygas, o remiantis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, jeigu įstatymuose ar kreditoriaus ir laiduotojų sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo ir atsakovės sudarytose laidavimo sutartyse nebuvo susitarta dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, laiduotoja yra fizinis asmuo, todėl iš jos priteistinos ne ieškovo prašomo dydžio, o tik 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Be to, įvertinus aplinkybę, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu dalį ieškinio sumokėjo, atitinkamai procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo skirtingų sumų, t. y. nuo priteistos 168 671,18 EUR negrąžinto kredito sumos - nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nuo 75 074,58 Lt negrąžinto kredito sumos - nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-07-16 iki 2012-12-13; nuo 68 274,58 Lt negrąžinto kredito sumos - nuo 2012-12-14 iki 2012-12-21 ir nuo 64 274,58 Lt negrąžinto kredito sumos - nuo 2012-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, priteisdamas minėtas ieškovo prašomas sumas iš atsakovės kaip laiduotojos, įvertina ir atsakovės argumentą dėl jos kaip laiduotojos atleidimo nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu ieškovui iki šiol nerealizavus savo teisės patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto. Pažymėtina, jog laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), o esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pvz., vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), pasinaudotų ne laidavimu, bet turto įkeitimu. Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Taigi laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę, kam ir kaip pareikšti reikalavimą. Jeigu kreditorius pirmiausia nusprendė pasinaudoti laidavimu, bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip. Be to, kai per paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytą terminą prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-501/2012; LAT 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Be to, teismas įvertina ir kaip visiškai nepagrįstus atmeta taip pat ir atsakovės teiginius, jog ji apskritai nėra atsakinga Bankui kaip laiduotoja, nes Bankas nepaaiškinęs jai laidavimo sutarties teisinių pasekmių, nenurodęs, kokiu atveju kiltų jos, kaip laiduotojos, atsakomybė, o tiesiog davęs pasirašyti laidavimo sutartis kaip formalumą, tuo labiau, kad jau laidavimo sutarčių pasirašymo metu ji buvo nepajėgi įvykdyti prisiimamų įsipareigojimų, tačiau Bankas sutartyse jos materialinės padėties nenurodė, duomenų apie tai neprašė, todėl, atsakovės nuomone, jis elgėsi nesąžiningai. Visų pirma nurodytina, jog šioje byloje negali būti vertinama Banko kaip kreditoriaus kaltė, nes Bankas reikalauja ne civilinės atsakomybės taikymo, o prievolės įvykdymo natūra. Byloje ieškinio reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą ir sumokėti palūkanas reiškia iš esmės reikalavimą įpareigoti laiduotoją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tiek laiduotojas, tiek skolininkas, būdami solidariai atsakingi už prievolę pagal kredito sutartis, turi pareigą vykdyti prievolę natūra. Kreditorius savo pasirinkimu gali nukreipti reikalavimą dėl tokios prievolės įvykdymo arba į skolininką, arba į laiduotoją, arba į juos abu. Ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra tapatintinas reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti ją nuo prievolių vykdymo (LAT 2011-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). Visų antra, juridinio asmens, kuris sudaro kredito sutartis, vadovo laidavimas (šiuo atveju atsakovės kaip įmonės direktorės) yra įprasta kredito įstaigų taikoma kreditavimo sutarčių tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonė, ir nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu laidavimo sutartys nei forma, nei turiniu nevertintinos kaip išskirtinės. Tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sąžininga – laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotų gautą kreditą ir jį kontroliuotų, o kai dar laiduotojas yra ir bendrovės akcininkas bei vadovas – tai yra logiškas veiksmas. Teismo nuomone, tai nevertintina kaip Banko pasiūlyta perteklinė ir bankų veikloje retai taikoma kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kita vertus, laiduotoja (šiuo atveju trečiojo asmens, už kurį laidavo, direktorė bei akcininkė) pati turėjo tiesioginį interesą sudaryti laidavimo sutartį (laiduota tam, kad jos įmonei būtų suteiktas kreditas). Sudarydama sutartis, atsakovė prisiėmė ūkinės veiklos riziką kartu su asmeniu, už kurį laidavo. Be to, atsakovė pasirašė dokumentus tiek įmonės vardu, tiek prisiimdama įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, todėl privalėjo būti rūpestinga ir atidi, įstatymas nenumato pagrindo dėl veiksmų nesupratimo ginčyti veiksmus asmens, kuris elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, neatidžiai (CK 1.6 str.). Atsakovei, kaip verslu užsiimančiam asmeniui, taikytini didesni reikalavimai dėl sutarčių sudarymo bei vykdymo. Teismo nuomone, ji, kaip įmonės direktorė ir akcininkė, atsižvelgiant į protingo, apdairaus bei rūpestingo žmogaus elgesio standartą, turėjo įvertinti kreditavimo sutarčių specialiųjų dalių sąlygas „Laidavimo sandoris sudaromas su D. V.“ ir galėjo sutarčių nesudaryti. Atsakovė, pasirašydama kreditavimo sutartis kaip UAB „Gabileta“ direktorė, patvirtino, kad su kreditavimo sutarčių sąlygomis susipažino, kreditavimo sutarčių sąlygos ją tenkina, o taip pat laisva valia sudarė laidavimo sutartis. AB DNB bankas nėra vienintelė bendrovė, teikianti kreditavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovė, jeigu jos netenkino siūlomos sąlygos, turėjo teisę kreiptis į kitus juridinius asmenis, teikiančius kreditavimo paslaugas.

Pažymėtina, jog iš banko ir trečiojo asmens UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ bendradarbiavimo sutarties (b. l. 141–151, 152–162) matyti, kad trečiasis asmuo, kaip garantas, atsako bankui garantijos ribose tik po to, kai banko reikalavimas skolininkui nėra patenkintas iš kitų paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių, ir tik nepatenkinto reikalavimo dalyje (8.1, 9.1 p.). Šiuo atveju sprendžiamas tik laiduotojos, kaip vienos iš užtikrinimo priemonių suteikusių asmenų, atsakomybės klausimas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakytina, nes tai neturi įtakos atsakovės atsakomybės apimčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 12 176 Lt žyminį mokestį (b. l. 84), sumokėtą nuo pirminio ieškinio sumos (817 597,49 Lt). Kadangi ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 10 895,79 Lt (817 597,49 – 806 701,7) sumą, ieškovui grąžintinas nuo šios sumos mokėtinas 75 proc. dydžio žyminis mokestis (paskaičiuotas po 1 procentą, nes priteista suma viršija 300 000 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 2 d.), t. y. 82 Lt (109 Lt x 75 proc.), o, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistina žyminio mokesčio suma, proporcinga patenkinto ieškinio daliai (806 701,7 Lt), t. y. 12 067 Lt žyminis mokestis.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 662 Lt advokato pagalbos išlaidas (1 t., b. l. 96–99). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus kriterijus, į ginčo pobūdį, į bylos apimtį ir rengtų procesinių dokumentų skaičių, į atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, įvertinus tai, jog ginčas nebuvo labai sudėtingas ar didelės apimties, ieškinys yra standartinio pobūdžio bylose dėl skolų pagal kredito sutartis priteisimo, taip pat įvertinus tai, jog tik iš dalies patenkintas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, sprendžia, jog už ieškinio surašymą pakanka priteisti 1 275 Lt, t. y. ½ Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos (3 MMA už ieškinio surašymą), be to, ½ sumos už 3 pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo (0,12 MMA už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), t. y. 153 Lt (306 Lt / 2), nes jie iš esmės vienodo turinio, bei už 4 val. po 0,15 MMA už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose 510 Lt (b. l. 125–129, 181–182, 189–190 + 2012-01-08–2013-01-28 posėdis), iš viso už atstovavimą – 1 938 Lt (1 275 Lt + 153 + 510 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 p.). Už pareiškimą dėl dokumentų pateikimo, susijusio su įrodymų pateikimu, paruošimą (1 t., b. l. 134–139, 141–162) papildomai nepriteistina, laikant, jog pateikiamais įrodymais buvo šalinami ieškinio trūkumai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (į. k. 112029270) iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) (solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Gabileta“, į. k. 300034404, išieškojimas iš kurio pradėtas atskirose bylose Kauno miesto apylinkės teisme Nr. 2-22283-285/2011 pagal kreditoriaus 2011-11-30 pakartotinį pareiškimą Nr. 30.56.17/7098 ir Kauno miesto apylinkės teisme Nr. 2-22288-285/2011 pagal kreditoriaus 2011-11-30 pakartotinį pareiškimą Nr. 30.56.17/7098)

1) pagal 2005-03-22 Kreditavimo sutartį Nr. 7253 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais:

5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 168 671,18 EUR negrąžinto kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) pagal 2006-02-27 Kredito linijos sutartį Nr. 9640 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais:

5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 75 074,58 Lt negrąžinto kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-07-16 iki 2012-12-13,

5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 68 274,58 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012-12-14 iki 2012-12-21,

5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 64 274,58 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (į. k. 112029270) iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 067 Lt žyminį mokestį ir 1 938 Lt advokato pagalbos išlaidas.

Priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 10 895,79 Lt skolos pagal šioje byloje pareikštą ieškinį priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.

Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (į. k. 112029270) 82 Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 77 Lt pašto išlaidas valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvito originalą pateikti teismui. Nurodyti, kad šios sumos nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, kad šalys iki apskundimo apeliacine tvarka termino pabaigos turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.