- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2-805-1040/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02070-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Audronei Jasionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4547-1040/2018 patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, padidinant išlaikymą nepilnametei dukrai iki 250 Eur.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena, nepilnametei dukrai N. B. nustatyto išlaikymo nepakanka. Duomenų apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį ieškovė neturi. Jos žiniomis atsakovas dirba Vokietijoje ir gauna nemažas pajamas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Prie ieškinio prijungtame Priede Nr. 1 matyti kiek lėšų reikia išlaikyti vaikui – 673,69 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad jos finansinė padėtis sunki, šiuo metu negali dirbti, gauna ligos išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad šiuo metu gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vokietijoje. Gaunamos pajamos yra minimalios, todėl gauna dalinę paramą iš valstybės, o pasamdyti atstovą Lietuvoje neturi finansinių galimybių. Nurodo, kad išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Lietuvos teismo sprendimu visiems trims savo vaikams iki jų pilnametystės turi kas mėnesį mokėti po 80 Eur, supranta, kad šių pinigų nepakanka patenkinti visiems vaikų poreikiams, todėl pagal savo finansines galimybes jau kelis mėnesius skiria po 130 Eur kiekvienam iš jų. Taip pat papildomai skiria pinigų įvairiausioms progoms (Nauji metai, gimtadieniai ir kt.). Du atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena Olandijoje, vienas Lietuvoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas sutinka, kad nepilnametei dukrai N. B. būtų padidintas išlaikymas nuo 80 Eur iki 130 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. nutraukė santuoką su atsakovu A. B. bendru sutikimu bei susitarė, kad atsakovas mokės dukrai didesnį išlaikymą nei priteista 80 Eur, nes dirbs Vokietijoje. Atsakovas prašė pasirašyti būtent 80 Eur sumai, žadėjo siųsti daugiau pinigų, tačiau didesnio išlaikymo neteikė. Nepilnametė dukra pradėjo lankyti pirmą mokyklos klasę, jos poreikiai padidėjo. Atsakovas mokėjo nuo 80 iki 100 Eur kiekvieną mėnesį, jei šventė ar gimtadienis, tada perveda 20 Eur daugiau. Vaikui einant į mokyklą reikia daugiau pinigų, nes prisidėjo apranga, maistas, išlaidos pratybų sąsiuviniams ir pan. Ieškovė turi dar vyresnę pilnametę dukrą studentę, kurią reikia išlaikyti. Nepilnametei dukrai reikia tokių lėšų mėnesiui: maistas namuose 9 Eur dienai, o mėnesiui – 274,50 Eur, maistas mokykloje – 61 Eur mėnesiui, reikmenys mokyklai – 15 Eur mėnesiui, sporto apranga ir krepšys sporto aprangai – 3,22 Eur, vaistai/vitaminai – 52 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, vasarinė avalynė – 17,37, žieminė avalynė – 4,83 Eur, avalynė pavasariui/rudeniui (2 poros) – 16,66 Eur, striukės – 14,16 Eur mėnesiui, viršutiniai drabužiai – 40 Eur, apatiniai drabužiai – 2,50 Eur, komunalinės paslaugos – 80 Eur, buities apyvokos daiktai (įrankiai, indai, patalynė) – 5,79 Eur, papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms – 41,66 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur, viso – 673,69 Eur mėnesiui. Taip pat vaiką apdraudė gyvybės draudimu, tačiau įrodymų į bylą nepateikė, todėl šios sumos neįskaičiavo į išlaidas. Su dukra stengiasi leisti turiningai laisvalaikį – buvo cirke, spektaklyje, dalyvaus vaikų renginyje „Nenuoramos“, kuris taip pat mokamas. Šiuo metu gyvena dviese su dukra, vyresnė dukra studentė ir gyvena Kaune. Nurodė, kad atsakovas dirba Vokietijoje nuo 2017 m., dar gyvenant santuokoje grįžęs iš Vokietijos duodavo apie 1000 Eur, o kiek uždirbdavo, jis nesakydavo. Vokietijoje dirba prie statybų, namų apdailos, grįždavo kas 2-3 mėnesius. Atsakovas iš pirmos santuokos turi dar du vaikus, kurie gyvena su savo motina Olandijoje. Jo sūnui liepos mėnesį bus 18 metų, o dukrai kovo 11 d. suėjo 14 metų. Jiems teikdavo po 80 Eur išlaikymą, todėl prašė, kad ir N. B. galėtų mokėti po 80 Eur, nenorėjo išskirti vaikų. Atsakovo nepilnamečiai vaikai iš pirmos santuokos gauna Vokietijos valstybės paramą. Jis taip pat siūlė sutvarkyti dokumentus, kad dukra gautų vaiko pinigus iš Vokietijos, bet ieškovė nesutiko, nes vaikas mokosi Lietuvoje, ieškovė Vokietijoje negyvena, be to, santuoka nutraukta. Atsakovas paaiškino, kad jam reikalingas vaiko pasas ir pažymos, kiek ieškovė gauna pajamų Lietuvoje. Tuomet vaikų išlaikymo fondas siųstų dukrai pinigus iš Vokietijos, būtent tą skirtumą apmokėtų. Tie pinigai turi būti pervesti į ieškovės sąskaitą, nes santuokos nutraukimo metu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. B.. Ieškovė bijo tokių dalykų ir nenori prasidėt dėl tų pašalpų, galimai tai nelegalu. Būtent todėl ieškovė nepasirašė taikos sutarties. Ieškovė žino atvejį iš spaudos, kai viena moteris privalėjo grąžinti vaikų išlaikymo fondo mokėtus pinigus, jai kelta baudžiamoji byla už sukčiavimą. Atsakovas ieškovei nurodė, kad visų gaunamų pinigų legaliai nerodo ir grasino, kad jei neims vaiko pinigų iš Vokietijos, tai didesnio išlaikymo nemokės. A. B. dirbo barmenu Kretingoje, dirbęs prie metalo, Lietuvoje dirbo ir su statybomis, su apdaila, klijuodavo plyteles. Dukra specialiųjų poreikių neturi, vaistų jokių negeria, tačiau neprigirdi viena ausyte. Kol neblogėja padėtis, gydytojai operuotis nesiūlo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas du mėnesius mokėjo po 130 Eur išlaikymui už sausį ir vasarį.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės šeima nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nurodo, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukros poreikiai išaugo. Skyrius, atsižvelgdamas į įstatymines nuostatas mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnametės N. B. teises ir teisėtus interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendimą priimant vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo bei sąžiningumo principais.
Skyriaus atstovė Audronė Jasionienė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad vaiko poreikiai tikrai padidėjo, todėl būtina padidinti išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenims nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4547-1040/2018 ieškovės R. B. ir atsakovo A. B. santuoka nutraukta bendru sutarimu (el. b. l. 12-14). R. B. ir A. B. turi nepilnametę dukrą N. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ 2018 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 1.13-S3-163 matyti, kad R. B. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (el. b. l. 19). Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018 m. lapkričio 5 d. pažymoje Nr. UKUS(12.17.11.)-998 pažymėta, kad R. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr.: (duomenys neskelbtini). Toje pačioje pažymoje nurodyta, kad registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atitenka A. B.) (el. b. l. 20). Atsakovas A. B. nuo 2018 m. kovo 13 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją (Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnijos 2018 m. kovo 13 d. pažyma Nr. (2018-471-PD)-70, el. b. l. 89). Atsakovas turi 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam šią vasarą bus jau 18 m., sutinka dukrai N. B. teikti išlaikymą po 130 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Prašant pakeisti išlaikymo dydį svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Nagrinėjamu atveju nuo nepilnamečiui vaikui šalių susitarimu nustatyto išlaikymo dydžio praėjo vieneri metai. Išlaikymas buvo nustatytas 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4547-1040/2018, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo 2018 m. gruodžio 5 d., nes dukra pradėjo lankyti pirmąją klasę, padidėjo jos poreikiai, be to, atsakovas nesilaikė šalių žodinio susitarimo mokėti didesnį nei 80 Eur išlaikymą.
Siekiant nustatyti iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, būtina įvertinti ieškovės nurodomus padidėjusius dukters poreikius.
Iš ieškovės ieškinyje nurodytos vaiko poreikių lentelės matyti, kad dukrai per mėnesį reikia skirti viso apie 673,69 Eur: maistas namuose 9 Eur dienai, o mėnesiui – 274,50 Eur, maistas mokykloje – 61 Eur mėnesiui, reikmenys mokyklai – 15 Eur mėnesiui, sporto apranga ir krepšys sporto aprangai – 3,22 Eur, vaistai/vitaminai – 52 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, vasarinė avalynė – 17,37, žieminė avalynė – 4,83 Eur, avalynė pavasariui/rudeniui (2 poros) – 16,66 Eur, striukės – 14,16 Eur mėnesiui, viršutiniai drabužiai – 40 Eur, apatiniai drabužiai – 2,50 Eur, komunalinės paslaugos – 80 Eur, buities apyvokos daiktai (įrankiai, indai, patalynė) – 5,79 Eur, papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms – 41,66 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiai padidėjo, jai pradėjus lankyti mokyklą, atsirado papildomų išlaidų, tokių kaip pratybų sąsiuvinių pirkimas, sportinė apranga užsiėmimams, lavinimo priemonėms. Įvertinus byloje esančius duomenis ir ieškovės paaiškinimus, teismo vertinimu vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad mergaitė yra spartaus augimo laikotarpyje, lanko pirmąją mokyklos klasę. Dėl to visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 555 eurų, kas sudaro 395,77 Eur atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025). Nors atsakovas teigia, kad jo pajamos minimalios, duomenų pagrindžiančių jo turimas pajamas jis teismui nepateikė, nors buvo prašomas tai padaryti ne kartą. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje nuo 2007 m., dirba statybų sektoriuje. Vokietijoje priskiriama valstybių grupei, kurioje minimalus mėnesinis atlyginimas viršija 1500 Eur (https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=File:Minimum_wages,_January_2009_and_January_2019_(EUR_per_month_and_%25).png). Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, nuo 2018 m. kovo 13 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją, kur dirba jau ne vienerius metus, tikėtinai statybų srityje. Atsakovas A. B. iš pirmos santuokos turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems teigia teikiantis išlaikymą po 130 Eur per mėnesį, tačiau vyriausiam atsakovo sūnui, pasak R. B., liepos mėnesį sueis 18 metų. Kita vertus, iš paties atsakovo pateiktų rašytinių dokumentų ir ieškovės paaiškinimų galimą spręsti, kad kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams, be atsakovo teikiamo išlaikymo, paramą teikia Vokietijos valstybė. Be to, iš 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4547-1040/2018 patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (b. l. 12-13, 20). Taigi, bylos duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki ar kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių pasunkėtų jo galimybės teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Teismas vertina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas Vokietijoje dirba apdailos darbus, kurie tikėtina yra gerai apmokami, be to, atsakovas naudojasi Vokietijos vaikų išlaikymo fondo parama nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos išlaikyti. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai. Nėra abejonių, kad pradėjus lankyti mokyklą nepilnametės šalių dukters poreikiai padidėjo, o teikiamas 80 Eur išlaikymas negali patenkinti nepilnamečio vaiko būtiniausių poreikių. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant nepilnametei N. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteisto išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. B..
Išlaidos vaiko poreikiams ieškinio pateikimo metu jau faktiškai buvo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.200 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė byloje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (el. b. l. 96-97, 98). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš esmės laikytinos pagrįstomis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4547-1040/2018 patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 5 d., iki dukters pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.