Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo visiškai tenkintas ieškovės R. B. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4547-1040/2018 patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, padidinant išlaikymą nepilnametei dukrai iki 250 Eur.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena, nepilnametei dukrai N. B. nustatyto išlaikymo nepakanka. Duomenų apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį ieškovė neturi. Jos žiniomis atsakovas dirba Vokietijoje ir gauna nemažas pajamas.

3. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš prie ieškinio pridėto Priedo Nr. 1 matyti jog, ieškovės teigimu, vaikui išlaikyti reikalingos lėšos sudaro 673,69 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad jos finansinė padėtis sunki, nedirba, nes gauna ligos išmoką.

4. Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad šiuo metu gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vokietijoje. Gaunamos pajamos yra minimalios, todėl gauna dalinę paramą iš valstybės, o pasamdyti atstovą Lietuvoje neturi finansinių galimybių.

5. Nurodė, kad išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Lietuvos teismo sprendimu visiems trims savo vaikams iki jų pilnametystės turi kas mėnesį mokėti po 80 Eur, pažymėjo, kad supranta, jog šių pinigų nepakanka patenkinti visiems vaikų poreikiams, todėl pagal savo finansines galimybes jau kelis mėnesius skiria po 130 Eur kiekvienam iš jų, taip pat papildomai skiria pinigų įvairiausioms progoms.

6. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas sutinka, kad nepilnametei dukrai N. B. būtų padidintas išlaikymas nuo 80 Eur iki 130 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teigė, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukros poreikiai išaugo. Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į įstatymines nuostatas nurodė, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnametės N. B. teises ir teisėtus interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendimą priimant vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo bei sąžiningumo principais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį visiškai – iš atsakovo jo nepilnametės dukros N. B. išlaikymui priteisė periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 5 d., iki dukters pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę R. B., nusprendė sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, priteisti ieškovei iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo valstybei 68 Eur žyminio mokesčio.

9. Teismas sprendė, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo dydžio praėjo vieneri metai, vaiko poreikiai pasikeitė, nes pradėjo lankyti mokyklą, o atsakovas nesilaikė žodinio susitarimo mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomos vaiko išlaikymo išlaidos yra adekvataus, protingo dydžio bei atitinka vaiko poreikius.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, tačiau sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovo gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuri priskirta valstybėms, kurių minimalus mėnesinis darbo užmokestis siekia 1500 Eur suponuoja, kad atsakovo finansinės galimybės leidžia skirti ieškovės prašomą sumą vaiko išlaikymui. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali dirbti, nustatė, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto. Todėl priėjo prie išvados, kad nenustatytinos aplinkybės, dėl kurių pasunkėtų atsakovo galimybės teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14774-1040/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

12. Nurodo, kad minėtas teismo sprendimas atsakovui nebuvo įteiktas laiku, todėl apeliantas negalėjo pasinaudoti apeliacinio skundo pateikimo teise.

13. Teigia, kad visuomet teikė savo nepilnametei dukrai N. B. didesnio dydžio išlaikymą nei buvo nustatytas šalių susitarimu 2018 m. Taip pat nurodo, kad siūlė ieškovei 200 Eur dydžio vaiko pinigus iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tačiau ieškovė atsisakė užpildyti dokumentus šių išmokų gavimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 23 d. atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Atsakovui buvo išaiškinta, kad įstatymas nenumato teismo teisės pratęsti terminą apeliacinio skundo pateikimui, šis terminas gali būti tik atnaujintas, pripažinus, jog buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau atsakovas kartu su prašymu nepateikė teismui paties apeliacinio skundo.

16. Atsakovas 2019 m. birželio 7 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, kurį Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti dėl praleisto įstatymo nustatyto termino skundui paduoti, nenustačius šio termino atnaujinimui svarbių priežasčių.

17. Atsakovas 2019 m. birželio 12 d. pateikė teismui skundą, tačiau jame nebuvo aiškiai suformuluotas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus.

18. Atsakovas šalindamas procesinio dokumento trūkumus 2019 m. liepos 2 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, 2019 m. liepos 5 d. nutartimi teismas pakartotinai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai nurodant, kurią teismo nutartį ir kokiu pagrindu skundžia, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria atsisakyta pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, ar Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti 2019 m. birželio 7 d. pateiktą apeliacinį skundą. Teismas pasiūlė atsakovui pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba.

19. Taip pat 2019 m. liepos 5 d. nutartyje teismas konstatavo, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas nagrinėjamoje byloje jau yra išspręstas – atsakovo apeliacinį skundą atsisakyta priimti dėl praleisto įstatyme nustatyto termino jam paduoti.

20. Atsakovui nepašalinus nurodytų trūkumų, 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

21. Atsakovas neskundė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, o 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė dar vieną apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuris 2019 m. rugpjūčio 9 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalimi, apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus.

23. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kai vadovaujantis CPK 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali: 1) savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

24. Be kita ko, minėto CPK 307 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

25. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 1 dalimi, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Be kita ko, to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas apeliacinį skundą pateikė praleidęs ne tik įstatyme numatytą 30 dienų (neprašo termino atnaujinti), bet ir naikinamąjį 3 mėnesių terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia (CPK 307 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 dalis).

27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-805-1040/2019 nutraukti.