Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-882-1137/2023 pagal pareiškėjo Z. S. skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Mano Būstas Aukštaitija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Z. S. kreipėsi į antstolį su skundu dėl 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymo Nr. S-22-181-27727 vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/01072 panaikinimo, kadangi nesutiko būti skolininkės R. L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), procesinių teisių perėmėju. Pareiškėjas pripažino, kad L. R. S. buvo kreditorės UAB Mano būstas Aukštaitija skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/01072, pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-4204-902/2019. Teigė, kad išieškotoja į pareiškėją per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nesikreipė ir reikalavimo nepareiškė. Išieškotoja praleido įstatymu nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kurio atnaujinimo klausimą gali spręsti tik teismas.

2. 2022 m. gruodžio 27 d. patvarkymu antstolis Egidijus Smagurauskas skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0181/20/01072, perdavė skundą nagrinėti teismui. Pasak antstolio, kadangi Z. S. priėmė mirusiosios L. R. S. palikimą, antstolis pradinę skolininkę 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-22-181-27727 vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/01072 pakeitė į jos teisių ir pareigų perėmėją Z. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) atsiliepime į skundą pateiktame rašytiniame įrodyme – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, užfiksuoti teisiškai reikšmingi šiam nagrinėjamam ginčui duomenys, šis rašytinis įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje bei vykdomojoje byloje esančiais įrodymais.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas pradinis skolininkas (po jo mirties) naujuoju skolininku, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0181/20/01072 nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4204-902/2019, pagal kurį iš skolininkės L. R. S. ieškovei UAB Mano Būstas Aukštaitija yra išieškoma 360,00 Eur skola advokato išlaidoms padengti. (duomenys neskelbtini) mirė pradinė skolininkė L. R. S.. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-21-181-22752 areštavo L. R. S. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), areštas nekilnojamajam turtui nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. įregistruotas turto arešto aktų registre. Be to, antstolis 2021 m. rugpjūčio 27 d. surašė kreditorinį reikalavimą Nr. S-21-181-22761, kuriuo pareikštas palikėjos L. R. S. įpėdiniams kreditorinis reikalavimas antstolio kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/01072 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4204-902/2019 dėl 360,00 Eur išieškojimo iš skolininkės L. R. S., trečios eilės išieškotojui UAB Mano būstas Aukštaitija ir vykdomojoje byloje vykdant vykdomąjį dokumentą susidariusių ir susidarysiančių vykdymo išlaidų antstoliui Egidijui Smagurauskui. Kreditoriniu reikalavimu Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarės V. P. buvo prašoma pareikštą palikėjos L. R. S. įpėdiniams kreditorinį reikalavimą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą ir apie vykdomą išieškojimą informuoti paveldėtojus. Procesinis dokumentas per Antstolių informacinę sistemą notarei išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu Nr. S-21-181-22762 į viešai skelbiamą notarės elektroninį paštą.

13. Skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolio patvarkymu pradinė skolininkė buvo pakeista jos procesinių teisių ir pareigų perėmėju Z. S.. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamu patvarkymu, teigdamas, kad priimant palikimą jis nebuvo informuotas apie palikėjos kreditorius, kad antstolis praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas su pareiškėjo skundu nesutiko ir jį atmetė, konstatavęs, kad antstolis tinkamai ir laiku pranešė palikimo priėmimo vietos notarui bei notarui, patvirtinusiam testamentą, apie palikėjos L. R. S. kreditorinį reikalavimą būsimiems įpėdiniams, todėl darė išvadą, kad Z. S., ketinančiam priimti palikimą, turėjo būti žinoma, jog palikėja paliko neįvykdytą reikalavimą kreditorei UAB Mano Būstas Aukštaitija.

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, kad neaišku ar kreditorinį reikalavimą notarė tikrai gavo, nes antstolio pareikštas kreditorinis reikalavimas nebuvo įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, o apie vykdomą išieškojimą įpėdiniai nebuvo informuoti, be to pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreditorinio reikalavimo turinys nėra tikslus ir aiškus, nes nenurodyta konkreti išieškoma suma, išieškojimo pagrindas. Pasak apelianto, išieškotoja UAB Mano būstas Aukštaitija į pareiškėją per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė, reikalavimo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek vykdomosios bylos medžiagą, tiek antstolio bei pareiškėjo argumentus, su pastaraisiais nesutinka.

15. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu; CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus; pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą; ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2016). Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

19. Visų pirma, kaip byloje nustatyta, po skolininkės mirties, antstolis 2021 m. rugpjūčio 27 d. surašė kreditorinį reikalavimą Nr. S-21-181-22761 Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. P. ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pranešė palikimo priėmimo vietos notarui bei notarui, patvirtinusiam testamentą, apie palikėjos kreditorinius reikalavimus būsimiems įpėdiniams. Pažymėtina ir tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 27 d., palikėjos turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), antstolio iniciatyva buvo taikytas areštas, kuris buvo išviešintas, tai matyti išieškotojos kartu su atsiliepimu pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, todėl, atsižvelgus į šios nutarties 18 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjui, ketinančiai priimti palikimą, negalėjo būti nežinoma, jog palikėjos nekilnojamajam turtui, kurį ir paveldėjo pareiškėjas, dėl palikėjos skolų yra taikytas areštas ir kad palikėja paliko neįvykdytų kreditorinių reikalavimų. Nors apeliantas teigia, kad pati išieškotoja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į pareiškėją su kreditoriniu reikalavimu nesikreipė, pažymėtina, kad antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas, todėl ta aplinkybė, kad pati išieškotoja nesikreipė į pareiškėją su kreditoriniu reikalavimu nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese bei paveldėtojo informavimo apie esamą kreditorinį reikalavimą teisėtumo.

20. Apelianto argumentai, kad nėra aišku, ar notarė iš tiesų gavo antstolio kreditorinį reikalavimą, kad kreditorinio reikalavimo turinys nėra tikslus ir aiškus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, laikytini tik pareiškėjo subjektyviais pasvarstymais, juo labiau kad visuose antstolio priimtuose ginčui aktualiuose patvarkymuose yra nurodyti visi su palikėjos likusia skola susiję duomenys, įskaitant ir esamas bei būsimas vykdymo išlaidas.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad palikėjos įpėdiniai, konkrečiai – pareiškėjas, buvo tinkamai informuotas apie palikėjos skolas, todėl antstolis turėjo teisę pakeisti mirusę skolininkę jos teisių perėmėju – apeliantu, dėl ko skundžiamas antstolio Egidijaus Smagurausko 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymas Nr. S‑22‑181-27727 vykdomojoje byloje Nr. 0181/20/01072 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.