- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1706-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui J. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir – Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. Ž. 3 720,11 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. dėl atsakovo J. Ž., vairavusio transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi transporto priemonė VW Sharan įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas (toliau ir – ERGO), veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo 3 720,11 Eur draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo ERGO išmokėtą draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. 2020 m. gegužės 11 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, ieškovas be nukentėjusio trečiojo asmens ar jo atstovo pretenzijos ir be jo žinios vykdė administravimo procedūras ir 3 720,11 Eur sumą išmokėjo su žala nesusijusiam asmeniui. Atsakovo teigimu, ieškovas neįgijo teisės į žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime prašė tenkinti ieškinį. Pažymėjo, kad reaguodamas į atsakovo keliamas abejones dėl nukentėjusiojo žalos bylos administravimo, teikia jas paneigiančią Biuro Žalų administravimo departamento išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo J. Ž. 3 720,11 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 720,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui reikalaujamą sumą, kad, gavęs ieškovo raginimus atlyginti žalą, būtų ginčijęs nuostolių dydį ar faktą, kad jis yra įvykio kaltininkas.
7. Pasisakydamas dėl atsakovo nesutikimo su reikalavimais argumentų, teismas pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. gavo R. L. pranešimą apie eismo įvykį; gavusi nukentėjusio asmens atstovo pranešimą, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pradėjo žalos administravimo procedūras, žalą administravo veikdama Biuro vardu ir mokėjimą dėl paskaičiuotos išmokos atliko remonto įmonei UAB „Sostena“ pagal išrašytą VVM sąskaitą-faktūrą SOS Nr. 0398071, t. y. už faktinį atliktą transporto priemonės Volvo S90, valst. (duomenys neskelbtini), remontą. Į bylą pateikti tai patvirtinantys duomenys. Nukentėjęs asmuo nei draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, nei Biurui nėra pareiškęs pretenzijų, nesutikimo su atliktu remontu ar neteisingai paskaičiuota žala. Teismas nustatė, kad R. L. 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo už sugadinto automobilio remontą pinigus išmokėti į UAB „Sostena“ banko sąskaitą. 2019 m. balandžio 29 d. ieškovas siuntė UAB „Sostena“ pranešimą apie draudimo išmoką.
8. Teismas atmetė atsakovo teiginius, jog ieškovas nepagrįstai atlygino nukentėjusiajam žalą. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, apsiribojo abstrakčiais svarstymais.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas, atlyginęs „ERGO Insurance SE“ 3 720,11 Eur žalą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau atsakovas ieškovui nuostolių regreso tvarka neatlygino. Vadovaudamasis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 3 720,11 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nenagrinėjo „ERGO Insurace SE Lietuvos filialas“ išmokėtos draudimo išmokos teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.
10.2. Draudimo išmoką siekęs gauti asmuo nėra automobilio Volvo S90 (duomenys neskelbtini) savininkas ir/ar valdytojas. Automobilio Volvo S90 (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Swedbank lizingas“. R. L. negali būti pripažintas per eismo įvykį nukentėjusiu trečiuoju asmeniu; jis nepateikė reikalavimo atlyginti jo turtui padarytą žalą. Duomenų, kad R. L. būtų atstovavęs Volvo S90 (duomenys neskelbtini) savininką ir/ar valdytoją, byloje nėra. Draudimo bendrovė ERGO neįsitikino, kad atlygina savininko ir(ar) valdytojo automobilio remonto išlaidas, t. y., ar automobilis nebuvo parduotas ar kitaip pasikeitęs jo savininkas ir(ar) valdytojas, nes susidarius tokiai situacijai, naujasis automobilio savininkas ir/ar prašymą pateikęs asmuo neteisėtai praturtėtų atsakovo sąskaita. ERGO, nesilaikydama TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nepagrįstai paskaičiavo R. L. patirtos žalos dydį ir išmokėjo UAB „Sostena“ draudimo išmoką pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. R. L. pateiktą prašymą. Byloje nėra duomenų, kad ERGO būtų gavusi sugadintos transporto priemonės Volvo S90 (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar teisėto jos valdytojo prentenziją dėl žalos atlyginimo.
10.3. Atsakovo civilinė atsakomybė dėl automobilio Volvo S90 (duomenys neskelbtini) nėra kilusi.
10.4. Teismas, pažeisdamas kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007), neteisingai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės ribas bei nepagristai pripažino ieškovo regreso teisę į žalos atlyginimą. Priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai bei argumentai yra iš esmės analogiški bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto pateiktiems prieštaravimams bei argumentams, dėl kurių Biuras yra pasisakęs savo procesiniuose dokumentuose, ieškovas palaiko juose nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, apsiribojo abstrakčiais, nepagrįstais svarstymais, todėl atsakovo nurodyti teiginiai yra atmetami kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje, dėl atsakovo J. Ž., vairavusio transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. L. vairuojama transporto priemonė Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje nurodytas savininkas – UAB „Swedbank lizingas“). Įvykio metu transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl 2018 m. spalio 2 d. „ERGO Insurance SE“, veikdama su ieškovu pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 pagrindu, išmokėjo 3 720,11 Eur draudimo išmoką (ši suma pervesta UAB „Sostena“). Ieškovas draudimo bendrovei ERGO kompensavo išmokėtą draudimo išmoką ir pareikalavo atsakovo atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovui nuostolių neatlyginus, ieškovas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 3 720,11 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybe, kad draudimo išmoką siekęs gauti asmuo nėra automobilio Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir/ar valdytojas; jis negaliu būti pripažintas per eismo įvykį nukentėjusiu asmeniu.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas TPVCAPDĮ nuostatas (2 straipsnio 15 dalis, 19 straipsnio 6 dalis ir kt.), yra padaręs išvadą, kad kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju susitaria kitaip. Taigi transporto priemonės savininkas ir teisėtas jos valdytojas (eismo įvykio metu) gali susitarti, kad reikalavimą atlyginti žalą reikš ne transporto priemonės savininkas, o valdytojas, draudikas atitinkamai prievolę išmokėti draudimo išmoką turės įvykdyti ne savininko, o teisėto valdytojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010). Reikalavimo teisę į draudiką savininkas trečiajam asmeniui gali perleisti sutartimi arba ši teisė atlyginusiam žalą trečiajam asmeniui gali pereiti įstatymo pagrindu (pvz., CK 6.50 straipsnis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nesant tokio transporto priemonės savininko ir valdytojo susitarimo, tik tuo atveju, jeigu valdytojas savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis taptų žalą patyrusiu asmeniu ir galėtų pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2009).
15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad ERGO mokėjimą UAB „Sostena“ atliko už faktiškai atliktą transporto priemonės remontą pagal PVM sąskaitą – faktūrą SOS Nr. 0398071; taip pat, kad R. L., vairavęs transporto priemonę Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą už sugadinto automobilio remontą pinigus išmokėti į UAB „Sostena“ banko sąskaitą. Taigi, bylos duomenimis, tiesiogiai R. L. išmoka nebuvo mokama.
16. Kita vertus, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
17. Šiuo atveju atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo atsikirtimų aplinkybe, kad R. L. nebuvo transporto priemonės Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas, negrindė, nereikalavo papildomų įrodymų, susijusių su transporto priemonės savininką ir transporto priemonę vairavusį asmenį siejančiais teisiniais santykiais. Duomenys, kuriuose nurodytas automobilio savininkas (pvz. 2018 m. rugpjūčio 31 d. policijos pažyma), buvo pateikti kartu su ieškiniu, todėl turėjo būti žinomi atsakovui. Taigi, šie argumentai negali būti teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo pagrindas.
18. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teiginį, kad ieškovas žalos administravimą vykdė be nukentėjusiojo trečiojo asmens ar jo atstovo pretenzijos, kad be pagrindo išmokėjo 3 720,11 Eur su žala nesusijusiam asmeniui, grindė aplinkybėmis: a/ 2018 m. spalio 2 d. pranešime apie eismo įvykį-pretenzijoje nėra nukentėjusiojo trečiojo asmens ar jo atstovo parašo; b/ su Transporto priemonės techninės apžiūros protokolu nukentėjęs trečiasis asmuo nebuvo supažindintas; c/ nepateiktas dokumentas, kuriame nukentėjęs trečiasis asmuo būtų išreiškęs valią, kad žalos atlyginimo sumą ERGO pervestų į naudos gavėjo sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pasisakė dėl šių argumentų pagrįstumo, vertino ieškovo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad jo reikalavimas dėl 3 720,11 Eur nuostolių atlyginimo įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas apeliaciniame skunde teismo atlikto įrodymų vertinimo neginčija, kaip minėta, apeliacinį skundą grindžia nauja aplinkybe.
19. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015).
20. Apeliantas nurodo, kad ERGO, prieš apmokėdama automobilio remonto išlaidas pagal PVM sąskaitą-faktūrą, neįsitikino, ar automobilis nebuvo parduotas ar kitaip pasikeitęs savininkas, nes esant tokiai situacijai naujasis automobilio savininkas /prašymą pateikęs asmuo neteisėtai praturtėtų atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas nepateikė duomenų apie automobilio pardavimą/savininko pasikeitimą, daro išvadą, kad tokie deklaratyvūs argumentai negali įtakoti teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.
21. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad teismas pažeidė suformuotą kasacinio teismo praktiką, neteisingai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės ribas bei neteisėtai pripažino ieškovo regresinę teisę į žalos atlyginimą. Apeliantas, pacitavęs kasacinio teismo praktiką dėl deliktinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio, nenurodė jokių skundžiamo sprendimo išvadų, kurios prieštarautų minėtiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
23. Apibendrinusi išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.