- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-70-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01523-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-70-425/2019
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01523-2018-5
2019 m. sausio 3 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4068-812/2018 pagal ieškovės VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ prašė priteisti iš atsakovės 377,61 Eur skolą už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo dokumentų padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur ieškovės sumokėtą žyminį mokestį bei 80 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei 20 Eur kitų išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
2. Nurodė, kad ieškovė 2014-04-17 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu administruoja daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) Namo trečiojo buto savininkė atsakovė J. G. nemoka administravimo mokesčių. Atsakovės skola ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31d. sudaro 377,61 Eur, dėl ko iš atsakovės turi būti priteisiamos šios piniginės lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ iš atsakovės J. G. 377,61 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteisė 7,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, kuriame gyvena atsakovė, administratorė ir teikia administravimo paslaugas 2014 m. balandžio 17 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), CK 4.84 straipsnio pagrindu, nes gyvenamasis daugiabutis namas nebuvo ir nėra sudaręs jungtinės veiklos sutarties, neįkūręs butų savininkų bendrijos bendrajai nuosavybei administruoti. Taigi atsakovė privalo proporcingai savo buto daliai mokėti daugiabučio namo administravimo išlaidas, tačiau šios prievolės nevykdė ir už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. įsiskolino ieškovei 377,61 Eur, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, byloje nėra.
5. Kartu teismas pabrėžė, jog pagal byloje esančius duomenis savininkai jokių gyvenamojo namo remonto, statybos darbų neinicijuoja bei neatlieka jų savarankiškai. Iš daugiabučio namo susirinkimų protokolų duomenų matyti, kad gyventojai yra pasyvūs, susirinkimai neįvyksta, į juos atvyksta tik vienas ar du savininkai. Pati atsakovė J. G. nedalyvavo nė viename susirinkime ir jokių pastabų dėl ieškovės atliekamų funkcijų nėra išsakiusi. Daugiabučio namo savininkai moka kaupiamąsias lėšas, tačiau planuojamas lėšų dydis nėra surenkamas, kaupiasi įsiskolinimas.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nevykdė piniginės prievolės, o pareikštas ieškinys tenkinamas visiškai, teismas priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei ieškovės ir teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos išdėstytą poziciją, kad pareikštas ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t.y. jame nebuvo nurodyti ieškinio dalykas ir pagrindas, dėl ko, nepašalinus ieškinio trūkumų, buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju ieškovė neįrodė faktiškai administruojanti namą, kurio viename iš butų gyvena atsakovė. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 bei 6.38 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, kadangi vien pagal vėliau pateiktus ieškovės paskaičiavimus ir paslaugų tarifus teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovės skola ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. sudaro 377,61 Eur, o be to į bylą pateikti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovė VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina buvus ieškinio trūkumus, nedetalizuoja kokiu būdu ir kokius konkrečiai CK nuostatų reikalavimus pažeidė pirmosios instancijos teismas, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, ši civilinė byla iškelta dėl to, kad atsakovė nemokėjo už teikiamas paslaugas, dėl ko susidarė skolą, kurią buvo prašoma priteisti. Taigi savivaldybė neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip su byla nėra susijusi, dėl ko byloje neegzistuoja viešasis interesas, o skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl jokių trečiųjų asmenų materialinių teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė J. G. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieškovė VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ – šio gyvenamojo namo administratorė ir teikia administravimo paslaugas 2014 m. balandžio 17 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), CK 4.84 straipsnio pagrindu, nes gyvenamasis daugiabutis namas nebuvo ir nėra sudaręs jungtinės veiklos sutarties, neįkūręs butų savininkų bendrijos bendrajai nuosavybei administruoti. Be to, Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino daugiabučių namų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką, o Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeista bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarka. Ieškovė pareikštu ieškiniu tvirtino, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nemokėjo administravimo mokesčio, apskaičiuoto pagal jos turimo buto plotą (40,40 kv. m.), dėl ko susidarė 377,61 Eur skola.
14. Nagrinėjamoje byloje išties nekyla ginčas dėl administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos bei jo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pareikšto apeliacinio skundo ribose, juo labiau kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šios ribos turėtų būti peržengtos.
15. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus – atsakovei apskaičiuotų priskaitymų ir mokėjimų sąrašą, ieškovės 2018-05-08 raštą „Dėl administravimo mokesčio“, o taip pat kitus duomenis, kurie nebuvo paneigti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visiškai sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovė už aptariamą laikotarpį su ieškove neatsiskaitė ir nepateikė jokių tą paneigiančių įrodymų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo nebuvo pagrįstas ar įrodytas. Kita vertus, apeliaciniame skunde nėra išdėstyta argumentų, kokie konkrečiai, anot apeliantės, įrodymai buvo vertinti netinkamai ir kas paneigia vienus ar kitus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau aptarinėti bei analizuoti įrodymus, patvirtinančius atsakovės nevykdytą prievolę ieškovei mokėti administravimo mokestį laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.
16. Vertinant apeliacinio skundo, susijusio su neva buvusiais ieškinio trūkumais, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje yra nurodyti ne tik ieškinio dalykas bei pagrindas, t.y. kad atsakovė nėra apmokėjusi jos butui tenkančio administravimo mokesčio ieškovei, kuriai tą padaryti turėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau ir ieškinio suma, įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai, o taip pat kiti ieškinio turiniui keliami reikalavimai (nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, informacija ar byla bus vedama per advokatą, nuomonė dėl taikos, pridedami įrodymai, žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio trūkumų bei jų šalinimo būtinumu, dėl ko juos atmeta, kaip nepagrįstus.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.84 bei 6.38 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo. Tačiau ir su šiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti.
18. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė išties nenurodė ir nedetalizavo, kokius konkrečiai nurodytų teisės aktų punktus ar formuojamos teismų praktikos aspektus pažeidė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 9 dalimi, atsakovei išties tenka pareiga mokėti dalį daugiabučio namo administravimo išlaidų, o to nedarydama atsakovė pažeidžia jai tenkančią prievolę (CK 6.38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Kartu pastebėtina, jog į bylą išties buvo pateikti įrodymai apie ieškovės atliekamą administravimo veiklą, be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė savo, kaip administratoriaus pareigas atlieka, o atsakovė nedalyvauja administratoriaus rengiamuose susirinkimuose, nesiima jokių veiksmų savo turtui saugoti, nesidomi turimu turtu ir iš to kylančiomis priemonėmis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamame sprendime padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą būtų netinkamai vertinęs byloje esančius įrodymus ar nukrypęs nuo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo.
19. Kartu pažymėtina, jog nėra jokio pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais dėl viešojo intereso bei absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo neįtraukus į bylą asmenų, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų yra nusprendžiama.
20. Pabrėžtina, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių motyvų bei nepateikė įrodymų, jog šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas. Kita vertus, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, ką pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti kitaip, jei ir būtų nustatęs viešojo intereso egzistavimą ir kaip tai būtų susiję su atsakovės prievole mokėti administravimo mokestį ieškovei, kurio ji nemokėjo.
21. Papildomai pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai matyti, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi išimtinai su atsakovės prievole mokėti administravimo mokestį ieškovei ir šio mokesčio nemokėjimo aplinkybėmis. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės yra priteista skola ieškovės naudai. Jokių kitų asmenų teisių ir pareigų klausimas šioje civilinėje byloje nagrinėtas nebuvo, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su kitų namo gyventojų įsipareigojimais, jų vykdymu ar socialiniame būste gyvenančių asmenų teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja apeliantės nurodyti absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
23. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o be to aplinkybė, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepalankus atsakovei, nėra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, padarė materialinės ar procesinės teisės pažeidimus. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka bei, kaip nurodo apeliantė, neapklausė jos prašomų liudytojų, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad dar 2018-06-14 nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei tenkinti atsakovės prašymo dėl liudytojų apklausos, kadangi pati atsakovė pateiktame prašyme nenurodė liudytojų sąrašo bei duomenų, kokias aplinkybes byloje dėl skolos priteisimo iš atsakovės liudytojai gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis), o taip pat nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, o taip pat apeliacinio skundo turinį, kuriame atsakovė taip pat nenurodė, kokios aplinkybės, tiesiogiai susijusios su ieškininiu reikalavimu bei atsakovės pareigos mokėti administravimo mokestį vykdymu/nevykdymu, nebuvo išanalizuotos ar išsiaiškintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka galėjo būti nenustatytos kokios nors teisingo sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės ir dėl to byla išnagrinėta netinkamai.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, kurie būtų pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, iš atsakovės ieškovės VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ priteisiamos 120 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos, kurios nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei VšĮ Velžio komunalinis ūkis, į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.