Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-714-565/2011 pagal ieškovo Latvijos Respublikos įmonės „BTA Insurance Company“ SE (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Santechnita“, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alstama“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Latvijos Respublikos įmonė „BTA Insurance Company“ SE 2009-03-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ bei UAB „Santechnita“ ir vadovaudamasis CK 1.138, 6.37, 6.210, 6.264, 6.280 straipsniais, patikslinęs ieškinį, prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 49 500 Lt žalai atlyginti, iš atsakovo UAB „Santechnita“ 68 841,20 Lt nuostolių atlyginimo, iš abiejų atsakovų 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 190-192 l.). Remdamasis teismo ekspertizės 2010-10-28 išvada ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo UAB „Santechnita“ – 60 579 Lt nuostolių atlyginimo, ir patikslindamas ieškinį iš atsakovo prašė priteisti 8 262 Lt nuostolių atlyginimo (2 b. t. 67 l.).

Nurodė, kad UAB „Alstama“ kaip generalinis rangovas 2006-10-02 statybos rangos sutartimi Nr. 06/20 įsipareigojo užsakovui UAB „MED grupė“ atlikti pastato, adresu Vilniuje, Polocko g. 21, rekonstrukcijos darbus. UAB „Alstama“ ir UAB „Baltijos brizas“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 07/03 ir rangos darbų sutarties Nr.07/01 specialiąją dalį Nr. 1, kurios pagrindu UAB „Baltijos brizas“ turėjo atlikti vėdinimo, vėsinimo, šildymo ir kt. darbus sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis. UAB „Baltijos brizas“ 2007-01-08 priedo Nr. 2 prie sutarties Nr. BB-2006/06/01-2 pagrindu rangos darbus pavedė atlikti UAB „Santechnita“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, ieškovo „BTA Insurance Company“ SE bei atsakovo UAB „Santechnita“ atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus, bylos medžiagą, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12 str., 13 str., 178 str.). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas, ar teismas, atmesdamas jo argumentus, susijusius su ieškovo „BTA Insurance Company“ SE reikalavimo teisės pagrįstumu ir iš dalies tenkindamas šio asmens reikalavimą, netinkamai taikė pirmiau paminėtas civilinio proceso nustatytas įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles bei teismų praktikos nuostatas dėl šių taisyklių aiškinimo bei taikymo, be kita ko, taip pat ir dėl tikimybių pusiausvyros principu grindžiamos įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimo bei taikymo.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamu sprendimu teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ jam priteisė 37 070 Lt žalos atlyginimo, o atsakovo UAB ,,Santechnita“ atžvilgiu ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ieškovo „BTA Insurance Company“ SE reikalavimo pagrįstumo draudiminio įvykio buvimo aspektu, teismas nustatė, kad atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas, su kurio pasirašymo data yra siejamas ieškovo „BTA Insurance Company“ draudiminės prievolės atsiradimas, teismui nebuvo pateiktas, nes prarastas. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad toks aktas nebuvo pasirašytas iki vandentiekio avarijos, kuri įvyko 2008-03-10 dėl vandentiekio sistemas įrengusio atsakovo UAB ,,Santechnita“ (draudikas atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“) kaltės. Teismas sprendė, jog tokiu būdu vandentiekio avarijos kaltininko UAB ,,Santechnita“ draudikas atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ privalo atlyginti nuostolius ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, kuris sumokėjo draudimo atlyginimą trečiajam asmeniui UAB ,,Alstama“, patyrusiam žalą dėl minimo draudiminio įvykio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė jau paminėtą įrodymų pakankamumo taisyklę. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi tam, kad draudikas – nagrinėjamu atveju ieškovas „BTA Insurance Company“, – įgytų teisę regreso/subrogacijos tvarka reikalauti grąžinti savo draudėjui trečiajam asmeniui UAB ,,Alstama“ sumokėtą draudimo išmoką, būtina nustatyti, ar minėtas įvykis yra draudžiamasis, remiantis draudimo sutarties bei draudimo taisyklių nuostatomis, ir ar draudikas pagrįstai sumokėjo tokią išmoką.

Pagal byloje esančių ieškovo „BTA Insurance Company“ SE Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau Taisyklės), kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis tarp ieškovo UAB „BTA draudimas“ (draudikas) bei trečiojo asmens UAB „Alstama“ (draudėjas ir generalinis rangovas) 1.5 punktą draudėjo civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios pagrindu trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš draudėjo nuostolių (žalos) atlyginimo, o Draudėjas privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą); pagal minėtų Taisyklių 2.5.4 punktą – draudimo objektu nelaikoma (draudimo apsauga netaikoma) civilinė atsakomybė dėl žalos turtui, kuris priklauso draudėjui nuosavybės teise ar naudojamam kitu teisėju pagrindu (Taisyklių 2.5.4.1 p.), esančiam pas Draudėją ar jo įgaliotą asmenį (Taisyklių 2.5.4.2 p.). Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalies nuostatas rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tiktą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, iki užsakovas priima darbų ar tarpinio darbų etapo rezultatą, šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui, o atlyginimas rangovui už atliktą darbą ir jo turėtų išlaidų kompensavimas įeina į rangos sutartyje nurodytą kainą (CK 6.649 str. 1 d. 2 p., CK 6.682 str. 1 d., CK 6.653 str. 2 d.). Kaip matyti iš Statybos rangos sutarties Nr. 06/20, kurią 2006-10-02 sudarė užsakovas UAB „MED grupė“ ir generalinis rangovas trečiasis asmuo UAB „Alstama“ dėl objekto, esančio Polocko g. 21, Vilniuje, rekonstravimo darbų, sutartinės sąlygos yra suformuluotos pagal paminėtas įstatymo nuostatas (Sutarties 4.1.4. p., 4.1.6 p., 7.9. p.). Šios sutarties 7.9 punkte vienareikšmiai nurodyta, kad iki baigiamojo atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos rangovas pilnai atsako ne tik už statybvietėje esančių, bet ir visų savo sumontuotų medžiagų ir įrenginių apsaugą nuo vagystės ir sugadinimo (t. 1, b. l. 78-99).

Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“, remdamasis minėtomis įstatymo, Taisyklių bei Sutarties nuostatomis, teisingai nurodo, jog sprendžiant, kam įvykio dienai, t. y. 2008-03-09, priklausė minėtas objektas – naujai atlikto darbo rezultatas – užsakovui UAB „MED grupė“ ar draudėjui trečiajam asmeniui UAB „Alstama“, esminę reikšmę turi objekto – darbo rezultatų perdavimo užsakovui faktas. Kaip minėta, teismas, spręsdamas, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE pagrįstai konstatavo esant draudiminį įvykį, rėmėsi išvada, jog byloje nėra įrodymų, jog toks aktas nebuvo pasirašytas iki 2008-03-09 įvykusios vandentiekio avarijos, o atsižvelgiant į tai, jog pagal statybos rangos sutarties specialiojoje dalyje esančius darbų atlikimo terminus, šie darbai turėjo būti baigti iki 2007-12-20, Baigiamasis atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas galėjo būti pasirašytas iki 2008-03-10.

Kaip jau minėta, draudiminis įvykis yra konstatuojamas remiantis atitinkamų ieškovo „BTA Insurance Company“ SE Taisyklių sąlygomis, tarp šalių – ieškovo „BTA Insurance Company“ SE bei trečiojo asmens UAB „Alstama“ (gen. Rangovas) sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, 1 priedo prie Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo poliso (serija BC, Nr. 002439) sąlygomis. Taigi šio Priedo, po kuriuo taip pat pasirašė abi susitariančios šalys, 2.1 punkte nustatyta, jog draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos žalos jų turtui ir/ar sveikatai, draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant apdraustą veiklą, 4.2.17 punkte susitarta, jog draudikas neatlygina draudėjo padarytos žalos, jeigu pretenzija kilo dėl išlaidų, reikalingų pakeisti ar perdaryti atliktus statybos, instaliavimo, remonto, rekonstrukcijos ar pan. darbus, išskyrus pretenzijos, pareikštos statytojo (užsakovo) dėl nekokybiškų darbų, o 4.3.9. punkte nustatyta, jog draudimas negalioja rizikoms, susijusioms, su žala, padaryta turtui, kurį draudėjas ar kitas asmuo pastarojo sąskaita priima pagaminimui, instaliacijai, remontui, pervežimui, saugojimui arba kitokio pobūdžio tvarkymui ir laikymui (t. 1, b. l. 71-76).

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčio fakto – Baigiamojo atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto surašymo bei pasirašymo momento, tai yra minėtų rekonstrukcijos darbų perdavimo užsakovui UAB „MED grupė“ momento, neturėjo pagrindo galutinei išvadai dėl ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškininio reikalavimo pagrįstumo (CPK 185 str., CK 6.280 str., 6.263 str. 3 d., 6.987 str.).

Pažymėtina tai, kad Rangos sutarties šalys – juridiniai asmenys, kurių tiek finansinės-buhalterinės apskaitos, tiek šios apskaitos pagrindu esančių pirminių dokumentų sudarymą, apskaitą, tvarkymą imperatyviai reglamentuoja įstatymų normos. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog minimą Baigiamąjį atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė tik viena Sutarties šalis, o kitai šaliai šis aktas iš viso nebuvo pateiktas. Taigi, tiek paties Baigiamojo atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto egzemplioriai, tiek kiti dokumentai, veiksmai, kurių pagrindu galima spręsti apie šių darbų priėmimo-perdavimo faktą, laiką, akivaizdu, yra/turi būti užfiksuoti tiek užsakovo UAB „MED grupė“, tiek trečiojo asmens UAB „Alstama“ apskaitoje, pagaliau tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos, kuri minimo pastato, esančio Polocko g. 21, Vilniuje, rekonstrukciją pritaikant jį klinikai 2008-07-23 aktu pripažino tinkamais naudotis, medžiagoje. Beje, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teisingai nurodo, jog remiantis Statybos techniniu reglamentu ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (STR 1.11.01:2002) toks aktas, kaip taisyklė, pasirašomas atlikus numatytus statinio statybos darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sąlygas, taigi po Baigiamojo atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo/sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK nuostatas teismas turi teisę taikyti procesinio poveikio priemones asmenims, kurie be svarbių priežasčių neįvykdo teismo reikalavimų (CPK 42 str. 5 d., 95 str., 199 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujinęs šios civilinės bylos nagrinėjimą dalyvaujančius byloje asmenis buvo įpareigojęs pateikti teismui naujus rašytinius įrodymus, leidžiančius spręsti, kokius pastato, esančio Polocko g., 21, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus trečiasis asmuo BUAB ,,Alstama” buvo perdavęs užsakovui UAB ,,MED grupė” iki 2008-03-10, kada buvo pasirašytas minimas Baigiamasis aktas tarp užsakovo bei generalinio rangovo, ar buvo priimti atsakovo UAB ,,Santechnita” atlikti darbai, dėl kurių 2008-03-10 įvyko vandentiekio vamzdyno avarija, kas ir kada šiuos darbus priėmė, ar šie darbai buvo perduoti užsakovui. Buvo nurodyta, jog tuo atveju šie asmenys iki teismo nustatyto termino patys negalės pateikti šių įrodymų, turi pateikti teismui prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo (CPK 256 str., 178 str., 199 str. 1 d.). Tačiau, kaip jau buvo šioje nutartyje paminėta anksčiau, teismas apsiribojo vien tik byloje nedalyvaujančio asmens užsakovo UAB ,,MED grupė“ pranešimu teismui, kad persikraustymo į kitas patalpas metu buvo prarasti kai kurie dokumentai, susiję su pastato remontu, todėl negali pateikti akto, kurio pagrindu perėmė darbus iš generalinio rangovo UAB ,,Alstama”.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija laiko, jog skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kurioje iš esmės išspręsti ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinio reikalavimai, yra priimtas pažeidus įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų reikalavimus, ir dėl šio pažeidimo yra galimai neteisingai išspręsta byla, todėl ši teismo sprendimo dalis yra naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad be to, kas paminėta pirmiau, bylos medžiaga bei atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentai suteikia pagrindą spręsti, jog skundžiama teismo sprendimo dalis yra naikintina taip pat ir dėl to, kad iš esmės yra nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens – UAB „Baltijos brizas“, materialiųjų teisių bei pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2011 m. kovo 7 d., atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, be kita ko, reikalavo, jog į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtų įtrauktas subrangovas UAB „Baltijos brizas“, kuris statybos rangos sutarčių, sudarytų su generaliniu rangovu trečiuoju asmeniu UAB „Alstama“ pagrindu nurodytame objekte turėjo atlikti, vandentiekio, nuotekų, bei kt. įrengimo darbus, kuriuos vėlesniais susitarimais pavedė atlikti atsakovui UAB „Santechnita“ (t. 2, b. l. 59-61). Prašymas buvo reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovas UAB „Santechnita“ pagal šias sutartis nėra atsakingas už minimos avarijos pasekmes bei kilusią žalą. Pareiškėjas teigė, jog rangos bei subrangos sutarčių nuostatos, susiejusios generalinį rangovą trečiąjį asmenį UAB „Alstama“, jo rangovą UAB ,,Baltijos Brizas“ ir subrangovą atsakovą UAB „Santechnita“, apibrėžė šių asmenų teises, įsipareigojimus bei atsakomybę, jog sprendžiant šį klausimą turi būti nagrinėjama dėl subrangovo UAB ,,Baltijos Brizas“ atsakomybės, todėl teismo sprendimas gali įtakoti subrangovo UAB „Baltijos brizas“ teises ir pareigas. Su tokiu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ prašymu sutiko tiek atsakovas UAB „Santechnita“, tiek ieškovas „BTA Insurance Company“ SE. Tačiau teismas šį prašymą atmetė nurodęs, jog byla nagrinėjama pagal ieškininį reikalavimą dėl sumokėto draudimo atlyginimo priteisimo regreso tvarka, o ne dėl žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2011 m. kovo 16 d., atsakovas UAB „Santechnita“ taip pat kėlė klausimą dėl jo kaip netinkamo atsakovo pakeitimo, jo tvirtinimu, tinkamu atsakovu UAB ,,Baltijos Brizas“, tačiau teismas jo nesprendė (t. 2, b. l. 68-71).

Apeliantas atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ skunde be kitų argumentų vėl kelia klausimą dėl UAB ,,Baltijos Brizas“ civilinės atsakomybės. Teigia nesutinkąs su tuo, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE yra įgijęs reikalavimo teisę, tačiau remdamasis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi nurodo, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl ieškovas ,,BTA Insurance Company“ SE, įstojęs į trečiojo asmens UAB ,,Alstama“ vietą, įgijo tik tiek teisių, kiek jų būtų turėjęs pirmasis, kuris nagrinėjamu atveju nei pagal minėtas sutartis, nei pagal įstatymą neturi teisės teikti reikalavimų tiesiogiai atsakovui UAB „Santechnita“ atitinkamai ir jo civilinės atsakomybės draudikui UAB DK ,,PZU Lietuva“, nes tinkamas atsakovas yra UAB ,,Baltijos brizas“ ir jo draudikas (CPK 45 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).

Apeliantas tvirtina, jog bylos medžiagai prieštarauja teismo išvada, kad atsakovai UAB ,,Santechnita“ ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ teigė, jog spręstina dėl kitų asmenų kaltės, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių apie galimą kitų asmenų kaltę padarant minimą žalą. Remiantis įstatymu bei teismų praktika nuosekliai buvo teigiama, jog generalinis rangovas (nagrinėjamu atveju – UAB „Baltijos brizas“) subrangovo pagalba įgyvendindamas užsakymą ir pasirinkdamas subrangovus, yra atsakingas už jų kvalifikaciją, atliekamų darbų kokybę ne tik užsakovui, bet ir tretiesiems asmenims, taigi dėl to kyla ne tik paties subrangovo, bet ir jo atliekamų darbų kokybę kontroliuojančių generalinio rangovo, techninio prižiūrėtojo atsakomybė, o trečiasis asmuo UAB ,,Alstama“ privalėjo kontroliuoti UAB „Baltijos brizą“, jo subrangovų pasirinkimą ir pan. Teigiama, jog teismas, atmesdamas atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašymą įtraukti į bylą UAB ,,Baltijos brizas“ ir tenkindamas ieškovo „BTA Insurance Company“ SE reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik iš subrangovo UAB ,,Santechnita“ bei jo civilinės atsakomybės draudiko UAB DK ,,PZU Lietuva“, be pagrindo neįvertino rangovo pusėje esančių asmenų kaltės laipsnio bei atsakomybės. Beje, ieškovas „BTA Insurance Company“ SE savo atsiliepime į nagrinėjamą apeliacinį skundą nurodo, jog iš dalies sutinka su apelianto pozicija dėl rangovo atsakomybės už subrangovą, tačiau teigia, jog ši aplinkybė nemažina subrangovo atsakomybės prieš generalinį rangovą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau išdėstytos bylos aplinkybės, susijusios su galima rangovo UAB ,,Baltijos Brizas“ materialine atsakomybe, suteikia pagrindą išvadai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, todėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuriuo iš esmės išspręsti ieškovo „BTA Insurance Company“ SE reikalavimai, priešingai nei reikalauja apeliantas UAB DK ,,PZU Lietuva“, nepriimamas naujas sprendimas, o byla šioje dalyje perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2 p., 330 str., 263 str. 1 d.).

Kiti atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ apeliacinio skunde, o taip pat ieškovo „BTA Insurance Company“ SE bei atsakovo UAB „Santechnita“ atsiliepimuose į šį skundą pateikti motyvai yra reikšmingi šią bylą nagrinėjant iš naujo (defektų, dėl kurių įvyko vandentiekio avarija, paslėptumas, besąlyginių išskaitų atėmimo iš priteistinų pinigų sumos, etc.), tačiau neturi teisinės reikšmės šiame apeliaciniame procese, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad atsakovo „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas pakeistinas – panaikintina sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinus ieškovo Latvijos Respublikos įmonės ,,BTA Incurance Company” SE reikalavimus iš atsakovo UADB „PZU Lietuva“ jo naudai priteista 37 070 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų, o kita ieškovo ieškinio dalis atmesta. Byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat nespręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kita teismo sprendimo dalis, kuria priimtas ieškovo Latvijos Respublikos įmonės ,,BTA Incurance Company” SE atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 60 579 Lt priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechnita”, o civilinė byla šioje dalyje nutraukta bei nuspręsta ieškovui Latvijos Respublikos įmonės “BTA Incurance Company” SE grąžinti 1 363,03 Lt žyminį mokestį, paliktina nepakeista (CPK 327 str. 1 d., 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškovo Latvijos Respublikos įmonės ,,BTA Incurance Company” SE naudai priteista 37 070 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kita ieškovo Latvijos Respublikos įmonės ,,BTA Incurance Company” SE ieškinio dalis atmesta bei paskirstytos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo Latvijos Respublikos įmonės ,,BTA Incurance Company” SE ieškinio atsisakymas dalyje dėl 60 579 Lt priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechnita”, o civilinė byla šioje dalyje nutraukta bei nuspręsta ieškovui Latvijos Respublikos įmonės “BTA Incurance Company” SE grąžinti 1 363,03 Lt žyminį mokestį.