- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-2209-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17327-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai ir prašė priteisti iš atsakovės 6791,33 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-198-96 arba Nr. I-64/99 buvo sufabrikuota vien tam, kad ieškovas būtų pašalintas iš darbo saugumo tarnyboje. Dėl minėtos baudžiamosios bylos ieškovas buvo neteisėtai persekiojamas, sulaikomas, areštuojamas. Kita baudžiamoji byla Nr. I-105/2005 buvo iškelta vien tam, kad ieškovas negalėtų grįžti į darbą saugumo tarnyboje bei nereikėtų grąžinti areštuoto ieškovo turto. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą jis buvo sunkiai sužalotas, persekiojamas, sulaikomas ir areštuojamas. Dėl minėtos bylos sunkiai susirgo jo teta, sutriko ieškovo motinos ir tėvo sveikata. Ieškovo teigimu, Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-15-813/2009 taip pat sufabrikuota, buvo nagrinėjama vien tam, jog ieškovas negalėtų dalyvauti Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2649-221/2009 nagrinėjime. Dėl minėtos bylos pablogėjo motinos ir tėvo sveikata, be to ieškovas buvo kankinamas, persekiojamas, areštuojamas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad taip pat buvo sufabrikuotos ir realizuotos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013, Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-2-768/2015, Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-68-720/2012. Ieškovas nurodė, kad šios bylos buvo nagrinėjamos vien tam, jog ieškovas negalėtų dalyvauti Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2649-221/2009 nagrinėjime, jis buvo laikomas suimtas, todėl jam nebuvo suteikta galimybė prašyti peržiūrėti sprendimą už akių ar apskųsti sprendimą apeliacine tvarka. Dėl minėtos bylos mirė jo motina ir pablogėjo tėvo sveikata. Ieškovas ieškinyje taip pat teigė, jog iš Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1-714/2015, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3112-553/2006, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1226-603/2013, Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-530-198/2011, Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-346-479/2013 matyti, jog atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai dengia vieni kitų nusikalstamus veiksmus, kad išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4152-535/2014 nagrinėjantis teisėjas ją vilkino, buvo šališkas. Ieškovas prašo priteisti 6791,33 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 3856,81 Lt naujo kompiuterio ir spausdintuvo bei su jais susijusios įrangos priverstinis pirkimas, naujų durų už 2934,52 Lt priverstinis pirkimas ir pastatymas vietoje sulaužytų 2007-08-08 kratos metu. Patirtą 500000 Lt neturtinę žalą sudaro 100000 Lt patirtas pergyvenimas dėl ieškovo velionės mamos sveikatos sužalojimo, 100000 Lt patirtas dvasinis sukrėtimas dėl ieškovo mažamečių vaikų iškentėto nervinio šoko bei ilgą laiką likusių neigiamų emocijų, 100000 Lt dėl ieškovo patirtų nepatogumų prieš kaimynus ir reputacijos pablogėjimas prieš visuomenę, 100000 Lt ieškovo sveikatos sužalojimas dėl ko jis buvo gydomas stacionare, 100000 Lt dėl sukeltų pergyvenimų, trukdant ir suvaržant ieškovui gauti informaciją gintis nuo neteisėtų ir nepagrįstų pareigūnų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teismo ar teisėjo kaltę, tai yra nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovas, reikalaudamas priteisti neturtinę žalą, nenurodo, kokiais kriterijais turėtų vadovautis teismas, vertindamas prašomos neturtinės žalos dydį. Taip pat nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas teismo prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas ieškovo argumentus dėl Kauno miesto baudžiamosios bylos Nr. 1-00105-579/2005 sufabrikavimo, dėl kurios sunkiai susirgo jo teta, sutriko ieškovo motinos ir tėvo sveikata atmetė, kadangi ieškovas šių teiginių nepagrindė įrodymais. Teismas laikė, jog šioje byloje nėra duomenų, kad kardomoji priemonė ieškovui buvo paskirta be pagrindo. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, jog Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-15-813/2009 buvo sufabrikuota, sunkiai susirgo jo teta, sutriko ieškovo motinos ir tėvo sveikata, ieškovas buvo persekiojamas, kankinamas, sulaikomas ir areštuojamas, konstatavęs, jog aukštesnės instancijos teismas patikrino pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą, ieškovo teiginiai nepagrįsti įrodymais. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013, kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, byla sustabdyta, paskelbta ieškovo paieška, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir šių bylų nagrinėjimas nėra užbaigtas, jos netikrintos instancine tvarka, kitų įrodymų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl kurių ieškovui galėjo atsirasti žala, ieškovas į bylą nepateikė. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-68-720/2012 sufabrikavimo, konstatavęs, jog ieškovas turėdamas galimybę nepasinaudojo apeliacine instancija. Teismas laikė, jog argumentai, kad dėl šios bylos nagrinėjimo mirė ieškovo motina, pablogėjo tėvo sveikata, yra nepagrįsti įrodymais. Teismas nenagrinėjo argumentų dėl Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-64/99 sufabrikavimo, kadangi ji nėra pasibaigusi, nurodęs, jog ieškovas turi teisę pareigūnų veiksmus skųsti apeliacine tvarka. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė nei žalos dydžio, nei paties žalos atsiradimo fakto, kurią, neva tai, padarė aukščiau nurodytose baudžiamosiose bylose tyrę pareigūnai (CPK 178 str.), nepateikė jokių įrodymų, kad pareigūnai išlaužė duris atlikdami kratą ir kad kompiuterinę įrangą ieškovas buvo priverstas pirkti dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, nepateikė jokių įrodymų apie kompiuterinės įrangos pirkimą, durų keitimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, tai neįrodo materialinės žalos dydžio, taip pat ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 500000 Lt neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis turėjo gydytis ligoninėse, buvo neteisėtai persekiojamas, jam neteisėtai skiriamos kardomosios priemonės (CK 6.250 str.). Teismas pažymėjo, jog pareigūnų veiksmai buvo tikrinti aukštesnės instancijos teismų, procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o pats ieškovas neįrodė būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, kaip yra numatyta CK 6.273 str. 1 d. Teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo reikalaujama patirta žala nagrinėjant ieškovo bylas civiline tvarka atsirado dėl neteisėtų teisėjų ar teismo darbuotojų veiksmų, sprendimai yra patikrinti apeliacine tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo kitos apygardos apylinkės teismui. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi buvo pažeisti CPK 21 str., Konvencijos 6 str., Konstitucijos 109,117 straipsnius, CPK 178 str., 270-271 str., bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas ir priklausomas teismas, sprendimas be motyvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėja R. V. nagrinėjo reikalavimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos J. G.-L. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4152-535/2014, kuri dengia nuo baudžiamosios atsakomybės Vilniaus miesto apylinkės teismo veiksmus civilinės bylos Nr. 2-3112-553/2007 nagrinėjimo metu. Nurodo, kad sprendime nepagrįstai nustatyta, kad prijungtais dokumentais, kurie yra patikrinti apeliacine tvarka, ieškovas neįrodė neteisėtų teismo ir teisėjų, ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veiksmų. Sprendime nepagrįstai nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. I-105/2005, baudžiamoji byla Nr. I-15-831/2015 nebuvo sufabrikuotos, teisėja nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą, dėl ko teisėja dengė kitus kriminalinius nusikaltėlius, nepagrįstai neišreikalavo civilinės bylos Nr. 2-2649-221/2009, dėl ko nebuvo demaskuota teisėja V. L.. Nurodo, kad teisėjai nuo Vilniaus iki Klaipėdos plėšė, vogė, sukčiavo, kyšininkavo, prievartavo turtą, banditavo vykdydami BK 100 str. ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu baudžiamųjų bylų fabrikavimu ir realizavimu, nes iš anksto planavo ieškovą laikyti suimtu ir nuteisti baudžiamosiose bylose. Teismas pažeidė CPK 270-271 straipsnius, kadangi prašytos civilinės bylos medžiaga nebuvo išreikalauta ir prijungta prie bylos nagrinėjimo, pateiktos nutartys, kurias ieškovas prašė prijungti, nevertintos ir nenurodyti jų atmetimo argumentai. Ieškovas pažymi, kad apie patirtą žalą civilinėse bylose įrodė pateikdamas dvi sąskaitas apie pirktą kompiuterinę įrangą ir dvi sutartis dėl sulaužytų durų priverstinio keitimo, kratos protokolu apie paimtus daiktus. Prašo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes yra organizuoto nusikaltimo požymiai instancine tvarka kriminalinės Lietuvos teismuose. Taip pat prašo išreikalauti visas baudžiamąsias ir civilines bylas teismų ir prokuratūrų pareigūnų organizuotai nusikalstamai veikai įrodyti ir demaskuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankus ieškovui sprendimo priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališka. Kitų argumentų, leidžiančių abejoti teisėjo objektyvumu, ieškovas nenurodė. Teismas priėmė ir įvertino visus ieškovo pateiktus įrodymus, juos įvertino, sprendimą pagrindė išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė.
Apeliantas prašo apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nemotyvavo žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas šios bylos žodinis nagrinėjimas (CPK 324 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), turėdama omenyje nagrinėjamos bylos aplinkybes, nenustatė būtinumo nagrinėti bylą pagal apeliacinį skundą žodine tvarka, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka.
Apeliantas teigia, kad sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi buvo pažeisti CPK 21 str., Konvencijos 6 str., Konstitucijos 109,117 straipsnius, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas ir priklausomas teismas, o būtent pirmosios instancijos teismo teisėja R. V. nagrinėjo reikalavimus be kita ko ir teisėjos J. G.-L. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4152-535/2014 bei kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
Apeliantas nenurodo kokiu būdu ar forma pirmosios instancijos teismas paneigė Konstitucijos 109 str., 117 str. įtvirtintus principus, Konvencijos 6 str. nuostatas, tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir visiškai neargumentuoti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kokiais veiksmais ar neveikimu šie principai ar teisės buvo pažeisti, nagrinėjant šią civilinę bylą. Vien tai, kad buvo priimtas apeliantui nepalankus sprendimas, o pastarasis buvo įpareigotas laikytis visų procesinių teisės normų, teikiant procesinius dokumentus, įrodymus bei nagrinėjant pačią civilinę bylą, negali būti traktuojama kaip Konstitucijoje nurodytų principų pažeidimas. Tik tada, jeigu byla išnagrinėjama laikantis CPK nuostatų, tai garantuoja efektyvią teisminę gynybą ir užtikrina visų asmenų lygybės prieš įstatymą užtikrinimą.
Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir teisėjos R. V. nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2014-06-05 nutartimi, kuria apelianto pareiškimas buvo atmestas. Taip pat Vilniaus miesto ir teisėjos R. V. bei Vilniaus apygardos teismo nušalinimo klausimas pakartotinai sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi, kuria apelianto pareiškimas buvo atmestas. Minėtoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė konstatavo, jog nėra teisėjos R. V. nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 64 str. ir 65 str., taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, o taip pat nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Pareiškimą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo atsisakyta priimti, konstatavus, jog tik Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, išsprendęs Vilniaus apygardos teismo konkrečių teisėjų nušalinimo klausimus, gali bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog apeliantui Lietuvos apeliacinis teismas ir kitų instancijų teismai ne kartą yra pasisakęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde akcentuodamas pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą ir nekompetenciją, nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones teismo šališkumu. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, objektyvumu, kompetencija, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo (CPK 185 str.).
Nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl apelianto nurodomo absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi apelianto pateiktas vertinimas, kad sprendimas nemotyvuotas nesudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ir iš esmės teisingai išsprendė bylą, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog baudžiamoji byla Nr. I-105/2005, baudžiamoji byla Nr. I-15-831/2009 nebuvo sufabrikuota, nenurodydamas pagrįstų nesutikimo motyvų ir nepateikdamas įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (CPK 178 str.). Taigi apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad buvo pažeistas CPK 199 straipsnis, nes apelianto prašymu nebuvo išreikalauta ir prijungta kaip rašytinis įrodymas nei viena baudžiamoji ar civilinė byla. Pagal bendrąją taisyklę civiliniame procese įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str.). Įstatymas numato, kad rašytinius įrodymus gali pateikti dalyvaujantys byloje asmenys arba šie įrodymai gali būti išreikalauti teismo CPK nustatyta tvarka (CPK 198 str., 199 str.). CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas gali išreikalauti tuos įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti patys. Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, buvęs minėtų procesų šalimi, pats neturi galimybės pateikti konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas nagrinėjamame ieškinyje aplinkybes (pavyzdžiui, atitinkamų dokumentų kopijų). Be to, jis faktiškai ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkrečiai toje byloje esantys ir nepateikti į nagrinėjamą bylą įrodymai reikšmingi šiai bylai. Be to priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas 2014-10-01 nutartimi atsižvelgęs į ieškovo prašymą prijungė prie civilinės bylos procesinius sprendimus, priimtus civilinėse bylose 2-343-212/2011, 2-346-479/2013, 2-2649-221/2009, 2-530-198/2011, 2-3112-553/2006, 2-1226-603/2013, 2-4152-535/2014, baudžiamosiose bylose Nr. 1-15-831/2009, 1-5-840/2013, 1-65-720/2012, prijungė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4152-535/2014, o nepavykus rasti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nuosprendžių priimtų baudžiamosiose bylose Nr. 1-64/99, 2-105/2005, 1-4-7-768/2013, ieškovas buvo įpareigotas patikslinti bylas ir jų numerius (b.l. 24). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartimi nutarta išreikalauti Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-64/99, prijungė prie nagrinėjamos civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr. 1-00105-574/2005 nuosprendį, civilinės bylos Nr. 2-1118-302/2014 sprendimą, Panevėžio teismo 2012-12-05 nutartį (b.l. 105,106). Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamosios bylos Nr. 1-64/99 neperdavė, kadangi ji perduota iš naujo tirti (b.l. 11, 117). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių ieškovo prašomiems dokumentams išreikalauti. Pažymėtina, kad teismas neprivalo visais atvejais reikalauti visų šalies prašomų duomenų, nes gali būti priimami nagrinėti tik tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija laiko, jog nėra pagrindo reikalauti apelianto prašomų baudžiamųjų ir civilinių bylų, kadangi prašomų procesinių sprendimų rezultatas teisingai ir pagrįstai įvertintas pirmosios distancijos teismo.
Apeliantas taip pat nesutinka, jog byloje neįrodė atirtos žalos fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė nei žalos dydžio, nei paties žalos atsiradimo fakto, kurią, neva tai, padarė aukščiau nurodytose baudžiamosiose bylose tyrę pareigūnai (CPK 178 str.), nepateikė jokių įrodymų, kad pareigūnai išlaužė duris atlikdami kratą ir kad kompiuterinę įrangą ieškovas buvo priverstas pirkti dėl netinkamų pareigūnų veiksmų. Ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 500000 Lt neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis turėjo gydytis ligoninėse, buvo neteisėtai persekiojamas, jam neteisėtai skiriamos kardomosios priemonės (CK 6.250 str.), sužalota ieškovo motinos sveikata. Be to, pareigūnų veiksmai buvo tikrinti aukštesnės instancijos teismų, procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, kaip yra numatyta CK 6.273 str. 1 d.
Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.