Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1558-104/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
2S-1558-104/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17327-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalja Cikoto
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1558-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17327-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir teisėjos J. G.-L. 506 791,33 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per keturiolika dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nurodė, kad nors ieškovas ieškinį grindžia atitinkamų teismų priimtais procesiniais sprendimais, tačiau šių teismų procesinių dokumentų prie ieškinio neprideda. Priežasčių, kodėl negali teismui pateikti minėtų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai pat nenurodo. Taip pat ieškovas nepateikė turtinę ir neturinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Kadangi ieškinyje kaip atsakovus, be Lietuvos Respublikos, ieškovas įtraukė ir Vilniaus miesto apylinkės teismą ir teisėją J. G.-L., todėl pirmosios instancijos teismas juos pašalino iš proceso kaip imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis ir išaiškino ieškovui, kad teismas ir teisėja negali būti traukiami atsakovais.

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti kitos apylinkės teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos pašalino atsakovę teisėją J. G.-L., nenurodydamas į kurią instituciją reikia kreiptis dėl teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Taip pat nurodė, kad visi rašytiniai įrodymai ir aplinkybės, ieškovo patirtai žalai pagrįsti, yra pateikti į kitą civilinę bylą Nr. 2-4152-535/2014.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą apelianto ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais grindžia savo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio yra aišku, ko prašo apeliantas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinys pareikštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą apeliantas iš esmės sieja su civilinės bylos Nr. 2-4152-535/2014 išnagrinėjimo vilkinimu (b. l. 1, 2). Iš ieškinio turinio galintys kilti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tuo labiau, jog ieškinio faktinis pagrindas ir reikalavimas gali būti sukonkretinti civilinės bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje (CPK 226 str.). Atitinkamos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-508/2014.

Ieškinyje apeliantas nurodė teismų nagrinėtas bylas, kuriose esantys įrodymai, anot ieškovo, turėtų patvirtinti ieškinio reikalavimus, ir prašė teismo šias bylas išreikalauti. Ieškovas taip pat pakankamai aiškiai nurodė, kas sudaro prašomą atlyginti žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais grindžia savo patirtos žalos dydį. Įvertinus ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, sprendžiama, kad apeliantas tinkamai įvykdė CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje įtvirtintus reikalavimas ieškinyje nurodyti reikšmingus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama, o klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo.

Tačiau nors skundžiama nutartis naikinama, atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos pašalino atsakovę teisėją J. G.-L.. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 str. nuostatos. CK 6.272 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-492/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Natalja Cikoto