Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje e2-5140-608/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT partneriai“ ieškinys atsakovui A. R., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 5 880,00 Eur atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 665,50 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

9. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. gegužės 2 d Bendradarbiavimo sutartį, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 1219099 ir Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 1354068.

10. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateiktus įrodymus atsisakytina priimti. Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos pateikta 2023 m. gegužės 2 d. Bendradarbiavimo sutartis nėra pilna, kadangi trūksta 2-ojo sutarties lapo, todėl spręstina, kad ji neatitinka CPK įtvirtintų dokumentų formai keliamų reikalavimų (CPK 114 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

12. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

13. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo interesus. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Taigi, tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai.

14. CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktas).

15. Taigi tam, kad asmuo galėtų dalyvauti (būti įtrauktas) byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtina nustatyti pakankamą tokio asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog pagal šiuo metu byloje esamus duomenis nenustatytas pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi.

17. Apeliantės atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad jos suinteresuotumą byloje patvirtina Bendradarbiavimo su NT Partneriai sutarties VII dalies priedo 2 dalis, numatanti, jog partneriai moka 10 proc. NT konsultantui-asistentui nuo gautų pajamų, jeigu jos yra gaunamos iš kliento (šiuo atveju A. R.), kurį rado NT konsultantas-asistentas, nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų sudarančių pagrindą konstatuoti, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos apeliantės teisėms arba pareigoms. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėjos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vien tai, kad, apeliantės teigimu, priėmus palankų ieškovei teismo sprendimą, ji gali įgyti reikalavimo teisę į komisinį mokestį, nesudaro pagrindo, remiantis vien deklaratyviais spėjimais ir teiginiais, įtraukti ją trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą.

18. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos J. S. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, klausimas (prašymas) dėl atitinkamo asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, gali būti sprendžiamas pakartotinai (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.