- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 1-713-1028/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14787-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- V. G., J. Z.
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė, Dianai-Ingrida Vinklerytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., pensininkas, neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo su savo artimą giminaitį - brolį V. G., būtent: 2016 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r., gyvenamojo namo patalpose tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. G. į veido dešinę pusę ir vieną kartą į veido kairiąją pusę, po to grindine lenta trenkė tris kartus nukentėjusiajam V. G. į kairįjį šoną, ne mažiau trijų kartų į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į galvą bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką nukentėjusiajam V. G. užstojus dukrą J. Z., medžio atraiža trenkė vieną kartą V. G. į veido kairiąją pusę bei kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimus galvoje, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, krūtinės ląstos sumušimą, dalinį danties panirimą apatiniame žandikaulyje.
Be to, S. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo giminaitę - dukterėčią J. Z., būtent: 2016 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r., gyvenamojo namo patalpose tyčia lenta trenkė vieną kartą nukentėjusiajai J. Z. į galvos sritį bei vieną kartą į kairįjį petį, po to plastmasiniu vamzdžiu trenkė nukentėjusiajai J. Z. vieną kartą į kairiąją šlaunį, dėl ko ji suklupo ant grindų, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai J. Z. į kairiąją akį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiojo peties srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje.
Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra teisingos. Konfliktas kilo dėl palikimo. Prieš tai santykiai su nukentėjusiaisiais buvo geri, dabar priešiški. 2016 m. kovo 29 d. jis su broliu turėjo pasirašyti paveldėjimo dokumentus pas notarą. Susitiko pas notarą, pasirašė dokumentą. Iki to laiko viskas buvo gerai. Išeinant iš notaro brolis pageidavo su juo pasikalbėti. Jie išėjo į lauką prie S. G. mašinos. Brolis paklausė - „ką darome toliau“. Jis broliui pasiūlė kviesti nepriklausomą ekspertą, kad įvertintų turtą ir jo dalį galėtų atpirkti. Nukentėjusieji paklausė, kada tas viskas bus. Jis atsakė, kad kai parduos savo nuosavą namą. Nukentėjusiesiems tai nepatiko ir jie paprašė iš jo nuomos. Jis numojo ranka, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo namo. Po dvidešimties minučių nukentėjusieji jam paskambino, pasakė, kad nori patekti į mamos namus. Jis gyvena netoliese, todėl ten nuėjo. Jam jau bebūnant sode prasidėjo priekaištai, kad jis iškirto sodą, kad suniokojo visą namelį. Įėjus į vidų priekaištai tęsėsi. Jis, suėmęs už pečių, juos pastūmė durų link. Įvyko konfliktas. Brolis atsisuko į jį, susikibo už krūtinių ir jie nugriuvo. Smūgių nei jis broliui, nei brolis jam nesudavė. Kai apsiramino, jis atsikėlė. Jis ten buvo išbetonavęs perdengimą, kurį nukentėjusieji išmindė. Jis pasiėmė pagaliuką lyginti. Po to prasidėjo „koliojimai“. Vėliau atėjo jo draugė R.. Jie vėl susikibo antrą kartą. Nei vieno smūgio jis nesudavė, tik su delnu įsirėmė broliui į smakrą ir galbūt su nagais nubrozdino paakį. Lentos buvo jų abiejų rankose. Jie išsikvietė policiją. Kai atvažiavo policija, konfliktas ir užgeso. Jo parodymai duoti iš karto po sulaikymo ir duoti šiandien yra tokie patys, pripažįsta, kad savo veiksmais nukentėjusiesiems padarė kūno sužalojimus, nurodytus kaltinamajame akte. Jam pačiam buvo nubrėžtas kaklas, sudraskyti rūbai. Jis dėl to kreipėsi į policiją, bet jo pareiškimas buvo atmestas, nesant nusikaltimo sudėties. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, policijos sprendimo neskundė. Jis Teritorinės ligonių kasos ir VSDFV pareikštus ieškinius atlygino. Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių 75 eurų turtinę žalą atlygino. Taip pat atlygino kiekvienam nukentėjusiajam po 300 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala po 5000 eurų yra per didelė.
Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu apklaustas dėl ieškinio prašė priteisti 5000 eurų neturtinės žalos, nes po to įvykio jis visą mėnesį turėjo nedarbingumo pažymėjimą, gydėsi. Po smūgių jis juto galvos svaigimą, vartojo vaistus nuo spaudimo. Ankščiau tokių vaistų nevartojo. Dabar iškrito pusė dantų, dar turės išlaidų, sveikata žymiai pablogėjo. Dėl advokatų, kelionių, apklausų jis turėjo iš banko paimti 2000 eurų paskolą. Dėl to, kad reikėdavo vykti į apklausas, duoti parodymus, neteko darbo, liko pensininkas. Labai kreivai darbe žiūrėjo, kai ateidavo žmogus sudaužytu veidu. Nukentėjusiojo vertinimu brolis yra kaltas, kad jis liko be darbo. Po įvykio jam likę randai ant kojų.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji J. Z. teismo posėdžio metu apklausta dėl ieškinio paaiškino, kad po įvykio patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą dėl įrankio, kurį panaudojo kaltinamasis. Kentė fizinį skausmą. Kitą dieną po įvykio turėjo kompiuterinės tomografijos tyrimą. Jai buvo sumušta galva. Teismo med. ekspertai to nematė, nes tuo metu mėlynių nesimatė. Po tyrimo turėjo ilgą gydymą. Fizinis skausmas tęsėsi ne vieną dieną. Negalėjo atsigauti ilgą laiką. Psichologinis diskomfortas atsirado ilgam laikui, nes buvo eliminuota iš darbo paieškos, kuri vyko tuo metu. Ilgai lankėsi pas gydytojus, psichologus. „Iškrito“ iš visuomeninio gyvenimo, nes buvo sužalota. Jos mažamečiai vaikai patyrė šoką, kai pamatė sumuštą mamą. Užtruko jos lankymasis pas psichologus. Tuo metu nutrūko jos bendravimas su draugais, nes nenorėjo visiems aiškinti, kad ją sumušė. Ji tikėjosi, kad dėdė paskambins tą pačią savaitę po įvykio ir atsiprašys. O kaltinamasis tik prieš posėdį atsiprašė, bet formaliai. Iki konflikto nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai buvo geri.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji ir prokuroras. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 290-291 str., buvo išvardinti rašytiniai bylos įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. jis su broliu S. susitvarkė paveldėjimo dokumentus notaro kontoroje, o po to nuvyko į paveldėtą sodybą Gi. kaime. Jis buvo kartu su savo dukra J.. Nuvykus į sodybą ir įėjus į vidų jis pastebėjo, kad namo viduje atliekami remonto darbai. Jau būnant namo viduje S. paklausė, ką jis žada daryti su savo paveldėta dalimi. Jis pasakė, kad gali jam parduoti, jeigu jis nori. S. pasiteiravo, kiek jis nori gauti. Atsakė, bent jau pusę sumos, kuria yra įvertintas namas, žemė, ūkinis pastatas. Tuo metu J. pasakė, kad iki to laiko, kol bus sumokėta dalis pinigų, gali nuomoti savo dalį. Po šių J. žodžių S., nieko nesakęs, pagriebė nuo grindų kirvį, užsimojo kirviu į jį, o kita ranka sugriebė jam už drabužių ir pradėjo stumti lauk pro namo duris. Stumdamas S. pasakė: „aš tave užmušiu“. Mano, kad tai buvo realus garsinimas, jis išsigando, nes S. rankoje laikė kirvį. Matėsi, kad S. yra įniršęs, supykęs. Tuo metu sušuko J.. Tada S. numetė ant grindų kirvį ir pradėjo abiejų rankų kumščiais jam duoti smūgius. Pirmasis smūgis kliuvo į dešinę veido pusę, o antrasis - į kairiąją veido pusę. Jis gynėsi nuo S., sugriebė jį už drabužių, jie susikibo. Jis pradėjo S. stumti nuo savęs. Kažkaip atsitiko, kad S., eidamas atbulas, griuvo ant grindų, į ką tik išbetonuotas grindis. Mano, kad nuo jo pastūmimo S. galėjo nugriūti. S. nugriuvus, jis kartu su juo nugriuvo. Tuoj po to abu atsistojo nuo grindų. Tada S. nuo grindų pasiėmė vieną grindinę lentą ir ja pradėjo jam duoti smūgius į įvairias kūno vietas. Pirmąjį smūgį lenta S. sudavė į kairįjį šoną. Po to sudavė dar du smūgius į tą patį šoną bei sudavė ne mažiau trijų smūgių į kairės kojos blauzdą. Nuo smūgių atsirado kraujosruvos, buvo nubrozdinta oda, skaudėjo. Jis pradėjo trauktis atgal link lauko durų ir tuo metu S. grindine lenta trenkė jam per galvą vieną kartą. Nuo šio smūgio jis prarado sąmonę ir susmuko šalia lauko durų. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad dukra stovi prieš S. ir pasakė jam „šlykštyne tu“. Tuo metu S. kumščiais pradėjo duoti smūgius jo dukrai į veidą. Tuoj po to S. nuo grindų pasiėmė plastmasinį vamzdį ir juo pradėjo duoti smūgius J. į rankas, kojas. Tai pamatęs, tuoj pat kėlėsi nuo grindų ir įsiterpė tarp J. ir S., norėjo užstoti dukrą nuo smūgių. Atsistojęs pastebėjo, kad S. rankoje vamzdžio nebeturi. Tada S. nuo grindų pasiėmė medžio atplaišą („bruselį“) ir su ja vieną kartą trenkė jam per veido kairiąją pusę. Ir tuoj po to S. kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą, pataikė į nosį ir lūpas. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, prakirto lūpas vidinėje pusėje ir išjudino vieną dantį. Po šio smūgio jis nutarė kviestis pagalbos, bet jam nepasisekė surinkti bendrojo pagalbos centro numerio, todėl paprašė dukters iškviesti policiją. Tuo metu atėjo S. sugyventinė ir paklausė, kas čia vyksta, kad iškvies policiją. Jis atsakė, kad pavėlavo, nes policija jau iškviesta. S. kažkodėl įsiterpė tarp jo ir savo sugyventinės, nors jis nesuprato, kodėl taip pasielgė. Girdėjo, kad S. sugyventinei pasakė nesikišti. Atvykus pareigūnams, jie paprašė visiems atvažiuoti į policijos komisariatą, kur jis ir dukra parašė pareiškimus. Po įvykio kreipėsi į medikus, gydosi ambulatoriškai, turi nedarbingumo pažymėjimą. Šio įvykio metu jis patyrė moralinę, fizinę ir turtinę žalą (1 t., b.l. 97-99).
Nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 29 d., apie 14 val., ji atvežė savo tėvą V. G. į Šiaulius, nes tėvas turėjo susitikti su savo broliu S. notaro kontoroje. Vėliau ji kartu su tėvu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r. Po kurio laiko atėjo S. ir atrakino namo duris. Pamatė, kad namo viduje yra vykdomas remontas. Įėjusi į namo vidų, ji išgirdo, kad S. pasakė „ką aš čia nuomosiuos savo namo dalį“. Kažką dar tėvas ir S. sakė vienas kitam, tačiau ji neišgirdo. Tuoj po to pamatė, kaip S. nuo grindų pagriebė kirvį, iškėlė jį į viršų buka dalimi į tėvo pusę ir pasakė „užmušiu“. Ji pradėjo klykti, labai išsigando. Pamatė, kad S. numetė kirvį ant grindų. Ji tuoj pat paėmė kirvį ir nunešė jį į kitą patalpą. Kas tuo metu vyko tarp jos tėvo ir S., nematė. Kai grįžo, pamatė, kad jie abu susikibę. Jai atrodo, kad S. kažką laikė rankoje, panašų į vamzdį, metalinį ar plastmasinį. Nors ji tiksliai nėra įsitikinusi, ar S. turėjo ką nors, nes buvo labai išsigandusi. S. su jos tėvu koliojosi, ji tuoj pat puolė link tėvo, norėjo jam padėti. Pamatė, kad S. nuo grindų pasiėmė medinę lentą. Šia lenta S. pradėjo duoti smūgius tėvui į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai sudavė ir kiek smūgių, pasakyti negali. Kadangi norėjo įsiterpti tarp tėvo ir S., todėl ta pačia lenta ir jai kliuvo. S. lenta vieną kartą sudavė jai į galvos kairiąją pusę, po to atsirado guzas, skaudėjo. Ir tuoj po to sudavė vieną kartą lenta per kairįjį petį, atsirado kraujosruva, skaudėjo. Ji tiksliai matė, kai S. lenta trenkė vieną kartą jos tėvui per galvą. Nuo smūgio tėvas susmuko ir prarado sąmonę. Ji dar labiau pradėjo šaukti ant S., vadino jį „šlykštyne“, koliojosi. S. taip pat ją koliojo. Tuoj po to S. nuo grindų pasiėmė plastmasinį vamzdį ir vieną kartą trenkė jai per kairiąją šlaunį. Nuo smūgio atsirado kraujosruva, skaudėjo. Po suduoto smūgio ji suklupo ant grindų, prasikirto kairįjį kelią, atsirado kraujosruva, skaudėjo. Jau tuo metu atsigavo jos tėvas, atsistojo nuo grindų ir bandė jai padėti, įsiterpė tarp jos ir S.. Kol ji atsistojo, pastebėjo, kad S. rankose laiko kažkokią medinę atraižą („bruselį“). Nematė, kad S. būtų sudavęs tėvui medine atraiža, nes tuo metu stojosi nuo grindų. Tik po to, tėvui pasisukus į ją, pastebėjo, kad jam kruvinas veidas, bėga kraujas iš nosies. Kada ir kuo S. tėvui sudavė į veidą, kad pradėjo bėgti kraujas, nematė. Tėvas išsitraukė telefoną ir bandė skambinti, tačiau jam nepavyko. Tada tėvas paprašė jos iškviesti policiją. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė, kad atvyktų policija. Kai jau buvo pasikalbėjusi su operatore, į namo patalpas atėjo S. sugyventinė R.. S. pradėjo rėkti R. „ko tu čia atėjai, nesikišk, padarysi man blogiau“. R. sakė, kad ji nori likti, nori S. padėti. Ji pasakė R., kad eitų ir nesikištų. Tada norėjo R. išstumti iš patalpos ir jos abi susikibo. R. nenorėjo išeiti, jos apsistumdė, tačiau ji jokių sužalojimų dėl to nepatyrė. Mano, kad ir R. dėl susistumdymo jokių sužalojimų nuo jos nepatyrė, jeigu kas ir įvyko, tai buvo netyčia. Dar joms būnant susikibus su R. ir stumdantis, prie jų priėjo S. ir kumščiu trenkė vieną kartą jai į kairiąją akį. Nuo smūgio į akį atsirado mėlynė, skaudėjo. Ji atsitraukė nuo R., S. išvedė R. iš namo. Neužilgo į namą vėl grįžo S. ir pradėjo tvarkyti išbetonuotas grindis bei paprašė R., kad ji atneštų glaistyklę. Kai vyko konfliktas, besistumdant kažkas įmynė į betoną ir ji, pykčio apimta, kelis kartus bato kulniuku įmynė į betoną. Atvykus policijos pareigūnams, jie paprašė važiuoti į policijos komisariatą, kur ji ir tėvas parašė pareiškimus. Šio įvykio metu ji patyrė moralinę, fizinę ir turtinę žalą. Kaune kreipėsi į teismo medicinos ekspertus bei medikus, patirtus sužalojimus gydosi ambulatoriškai. Kai tėvui padėjo ir valė kraują, išsikruvino paltą (1 t., b.l. 117-119).
Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus S. G. atžvilgiu. Tiek S. brolį V. G., tiek jo dukrą J. Z. ji pažįsta, keletą kartų yra susitikę, jokių konfliktų, piktumų tarp jų nėra buvę. 2015 m. lapkričio 24 d. mirė S. ir V. mama. Mamai dar būnant gyvai buvo surašytas testamentas, pagal kurį namas atitenka abiem sūnums po lygiai. Iki mamos mirties, kiek ji žino, jokių didelių konfliktų, piktumų tarp brolių S. ir V. nebuvo. Pirmasis konfliktas dėl turto tarp jų įvyko 2016 m. kovo 19 d., tačiau jokių muštynių nebuvo, jie konfliktavo žodžiu. 2016 m. kovo 29 d., 13 val., pas notarą S. ir V. buvo paskirtas laikas dėl dokumentų pasirašymo. Po to, kai notaro kontoroje buvo sutvarkyti dokumentai, S. vienas grįžo į namus. Ji tuo metu buvo namuose. Pastebėjo, kad S. grįžo į namus nusiminęs. Paklausus, kas atsitiko, S. tik numojo ranka ir nieko jai nepaaiškino. Tuoj po to S. kažkas paskambino. Ji tuo metu buvo šalia ir girdėjo, kad skambina V.. Girdėjo kaip V. pakeltu tonu pasakė „atnešk man raktą, aš turiu teisę jį turėti“. S. pasiėmė raktą ir ruošėsi eiti iki mamos sodybos. Ji pasakė, kad nori eiti kartu su juo, tačiau S. paprašė, kad ji nesikištų ir kartu neitų. Maždaug po trijų-penkių minučių, ji išgirdo triukšmą, kuris sklido nuo S. mamos sodybos. Išėjusi į lauką girdėjo V. ir J. balsus, jie šaukdami, kalbėdami pakeltais balsais, kažką sakė. Ji nutarė tuoj pat eiti pasižiūrėti, kas ten vyksta. Einant link namo, išgirdo J. žodžius „kurvininkas, šlykštynė, aš į tave žiūrėti negaliu“. J. šiuos žodžius kartojo kelis kartus. Suprato, kad šiuos žodžius J. adresavo S.. Jau būnant šalia namo, einant pro langą, ji pastebėjo namo viduje V., kuris ją pamatė ir pasakė „ko tai šliundrai čia reikia“. Suprato, kad šie žodžiai yra adresuoti jai. Kai tik priėjo prie atidarytų namo lauko durų, V. jai palei nosį jas uždarė. Ji atidarė duris ir sustojo ant slenksčio. Pastebėjo, kad S. atsitūpęs, skardos gabaliuku lygina ryte išpiltą betoną. Ant Vi. kaktos pastebėjo paraudimą, nedidelį guzą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad S. suplėšyta maikutė ir marškiniai bei ant drabužių matėsi betono gabaliukų. Pas J. jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji žengė žingsnį į namo vidų ir paprašė baigti, nes kitaip iškvies policiją. S. jai atsakė, kad policija jau iškviesta. Ji žodžiu sugėdino V. ir J., sakė, kad jie yra suaugę žmonės, kad gali susitarti gražiuoju. Tuo metu V. nieko jai nepasakęs puolė link jos ir abiem rankomis sugriebė jai už kaklo, jį spaudė ir pasakė „von, kurva, lauk, ko čia kišiesi“. Ji labai išsigando, nes V. akys atrodė paklaikusios, spaudžiamą kaklą skaudėjo. Tuo pat metu prie V. pribėgo S.. S. sugriebė V. už apykaklės ir patraukė jį atgal. Kažkaip atsitiko, kad S. su V. griuvo ant grindų. Ji matė, kad ne visu ūgiu jie nugriuvo, o kažkaip pusiau atsisėdo ant grindų. Visko tiksliai nepastebėjo, nes tuo metu prie jos puolė J. ir abiem rankomis įsikibo jai į plaukus, juos tampė, net išplėšė kuokštą plaukų. Tokie J. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Tuoj po to J. paleido jos plaukus ir viena ranka sugriebė jai už akinių, norėjo juos nuplėšti. Ji spėjo viena ranka sugriebti už akinių kojelės. J. vis tiek plėšė akinius nuo veido, o ji juos laikė. Po to pastebėjo, kad sulankstyta dešinės pusės akinių kojelė ir įbrėžtas dešinysis akinių stiklas. Mano, kad J. galėjo žiedu perbrėžti per akinių stiklą. Dėl akinių padaryta žala yra mažareikšmė. Per tą laiką S. atsistojo nuo grindų, atitraukė J. nuo jos ir paprašė, kad ji išeitų bei nesikištų. Dar prieš išeinant, S. jos paprašė atnešti įrankį, skirtą išlyginti betonui. Ji nuėjo į S. sodybą, paėmė tą įrankį ir atnešė. Jai atėjus jokių triukšmų, pykčių, konfliktų tarp giminaičių nebuvo. S. dar kartą jos paprašė išeiti ir nesikišti. Ji iš S. mamos sodybos neišėjo, vaikščiojo palei patvorį, laukė kol atvyks pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jie pasiteiravo ar ji sutiktų duoti parodymus, ji patvirtino, kad sutiktų. Pareigūnas užsirašė jos duomenis. S. pasakė, kad jam reikia važiuoti į policijos komisariatą, nes V. nori rašyti pareiškimą. Po įvykio ant S. nugaros, ties dešiniąja mentimi matė nubrozdinimą, kitų sužalojimų nepastebėjo (1 t., b.l. 132-133).
V. G. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2016 m. kovo 29 d., apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kilus konfliktui dėl palikimo, brolis S. G. jį užsipuolė, užsimojo kirviu, sakydamas, kad užmuš, po to, numetęs kirvį, puolė jį mušti rankomis, smūgiavo lenta į įvairias kūno vietas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Brolio grasinimus suprato, kaip realius. Jo dukra J. Z., jį gindama, taip pat nukentėjo (1 t., b.l. 4).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog J. Z. nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r., jos dėdė S. G. trenkė tėvui V. G. medine atraiža keletą kartų, ji puolė ginti tėvą ir tada S. G. ją sumušė, suduodamas du kartus ranka į galvą bei plastikiniu vamzdžiu suduodamas vieną kartą į kairę koją (1 t., b.l. 5-6).
2016 m. birželio 16 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. (1 t., b. l. 7 - 12).
2016 m. kovo 29 d. apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra remontuojamame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r. (1 t., b.l. 16-17).
2016 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2016 m. kovo 29 d., apie 14.22 val., buvo gautas pranešimas, kad Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) mušasi du broliai. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė J. Z., kuri paaiškino, kad tėvo brolis prieš ją naudojo smurtą, jai ranka sudavė į veidą ir sudavė strypu į koją, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b.l. 18-19).
2016 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2016 m. kovo 29 d., apie 14.22 val., buvo gautas pranešimas, kad Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė J. Z., o V. G. paaiškino, kad jo brolis S. G. smurtavo prieš jį, sukėlė fizinį skausmą, užsimojo kirviu ir grasino. Pranešime užfiksuota, kad V. G. veidas sužalotas, matosi kraujo žymės (1 t., b.l. 20-23).
2016 m. balandžio 5 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados tyrėjo G. S. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d. pagal S. G. pareiškimą dėl 2016 m. kovo 29 d. konflikto su broliu V. G., įvykusio 2016 m. kovo 29 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r. (1 t., b.l. 24).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vadas A. N. pateikia kirvį, paimtą iš J. Z. (1 t., b.l. 38-40).
2016 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta kirvio apžiūra, nurodyti jo duomenys (1 t., b.l. 41- 43).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį S. G. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (ieškinio suma 159,34 Eur) (1 t., b. l. 50 - 51).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį S. G. dėl žalos atlyginimo dėl V. G. sveikatos sutrikdymo (ieškinio suma 261,59 Eur) (1 t., b. l. 61 - 62).
Nukentėjusieji V. G. ir J. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 475,23 Eur turtinės ir po 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 78 - 79).
Asmens blaivumo teste užfiksuota, jog 2016 m. kovo 29 d., 17.22 val., V. G. buvo blaivus (1 t., b.l. 83).
Specialisto išvadoje Nr. G825/2016(02) nurodyta, jog V. G. konstatuota odos nubrozdinimai galvoje, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, krūtinės ląstos sumušimas, dalinis danties panirimas apatiniame žandikaulyje. Sužalojimai padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2016 m. kovo 29 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 85).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusysis V. G. pateikia vyrišką striukę (1 t., b.l. 100).
2016 m. kovo 29 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta vyriška striukė, kurią pateikė V. G.. Apžiūros metu užfiksuota, jog striukė nenauja, švari, jokių ypatingų požymių nėra (1 t., b.l. 101-104).
Asmens blaivumo teste užfiksuota, jog 2016 m. kovo 29 d., 17.15 val., J. Z. buvo blaivi (1 t., b. l. 109).
Specialisto išvadoje Nr. G824/2016(02) nurodyta, jog J. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiojo peties srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. kovo 29 d. ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 111).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusioji J. Z. pateikia moterišką paltą (1 t., b.l. 121).
2016 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas paltas, kurį pateikė J. Z., apžiūros metu užfiksuota, jog paltas nenaujas, su dėmėmis, galimai sudžiūvusio kraujo, purvo ar dulkių (1 t., b.l. 122-125).
Atlikus akistatą tarp įtariamojo S. G. ir nukentėjusiojo V. G. jie patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b.l. 147-150).
Atlikus akistatą tarp įtariamojo S. G. ir nukentėjusiosios J. Z., jie patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b.l. 153 - 155).
2016 m. birželio 6 d. pranešime apie įtarimą užfiksuoti duomenys, kad S. G. įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje padarymu (1 t., b. l. 157 - 158).
2016 m. kovo 30 d. nutarime skirti kardomąją priemonę nurodyta, kad įtariamajam S. G. skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163 - 164).
2016 m. birželio 1 d. nutarimu įtariamajam S. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (1 t., b. l. 192).
Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai advokatės D. I. V. paslaugoms apmokėti bei sąskaitos už teisinę pagalbą (2 t., b. l. 42 - 45).
Byloje pateiktas kaltinamojo S. G. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 47).
Byloje pateikta kaltinamojo S. G. charakteristika (2 t., b. l. 48 - 49).
Byloje pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos G. seniūnijos raštas dėl S. G. charakteristikos (2 t., b. l. 50).
Byloje pateikta pažyma apie kaltinamojo S. G. gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 51).
Byloje pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis S. G. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui atlygino 261,59 Eur padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 52).
Byloje pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis S. G. civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino 159,34 Eur padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 53).
Byloje pateiktas pinigų perlaidos priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis S. G. nukentėjusiajam V. G. atlygino 75,23 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 54-55).
Byloje pateiktas pinigų perlaidos priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis S. G. nukentėjusiajai J. Z. atlygino 300 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 56-57).
S. P. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį S. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą ir su prašymu susijusius dokumentus (2 t, b. l. 58; 59; 60 - 66).
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad S. G. kaltė visiškai įrodyta ne tik jo paties parodymais, šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems iš esmės neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad S. G. sukėlė fizinį skausmą savo broliui V. G. bei jo dukrai J. Z. ir nežymiai sutrikdė jų sveikatą.
S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes S. G. savo broliui V. G. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido dešinę pusę ir vieną kartą į veido kairiąją pusę, po to grindine lenta trenkė tris kartus nukentėjusiajam į kairįjį šoną, ne mažiau trijų kartų į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į galvą bei nukentėjusiajam V. G. užstojus dukrą J. Z. medžio atraiža trenkė vieną kartą V. G. į veido kairiąją pusę bei kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimus galvoje, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje blauzdoje, krūtinės ląstos sumušimą, dalinį danties panirimą apatiniame žandikaulyje. S. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
Taip pat S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes S. G. savo brolio dukrai J. Z. tyčia lenta trenkė vieną kartą į galvos sritį bei vieną kartą - į kairįjį petį, po to plastmasiniu vamzdžiu trenkė vieną kartą į kairiąją šlaunį, dėl ko ji suklupo ant grindų, bei kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į kairiąją akį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiojo peties srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje. S. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.) bei kaltinamasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 165 - 166), veikos priskiriamos nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 172 -174); nedirbantis (1 t., b. l. 169), kaimynų bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos G. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai atlygins žalą. Kaltinamasis pateikė dokumentus, kad atlygino visą prašomą priteisti žalą civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Taip pat kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atlygino nukentėjusiesiems V. G. ir J. Z. dalį prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumos, taip pat įsipareigoja atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, tik mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis realiai gali įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su neturtine žala.
Byloje yra laiduotojo S. P. prašymas perduoti kaltinamąjį S. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 d.). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 str. 4 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog S. P. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jis yra kaltinamojo draugas, gyvena tame pačiame mieste, nuolat bendrauja, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl manytina, kad laiduotojas gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Nukentėjusieji ir jų atstovė, taip pat prokuroras teismo posėdžio metu neprieštaravo laidavimo instituto taikymui. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl S. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, o baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Byloje yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys kaltinamajam S. G. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (ieškinio suma 159,34 Eur) (1 t., b. l. 50 - 51). Nurodytą žalą kaltinamasis atlygino. Tai patvirtina byloje pateiktas banko mokėjimo išrašas (2 t., b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieškinį nebėra pagrindo.
Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys kaltinamajam S. G. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 261,59 Eur) (1 t., b. l. 61 - 62). Nurodytą žalą kaltinamasis atlygino. Tai patvirtina byloje pateiktas banko mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieškinio nebėra pagrindo.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų V. G. ir J. Z. civilinis ieškinys dėl 475,23 Eur turtinės ir po 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 78 - 79). Dalį turtinės ir neturtinės žalos kaltinamasis atlygino – nukentėjusiajam V. G. kaltinamasis S. G. atlygino 75,23 turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos. Tai patvirtina byloje pateiktas pinigų perlaidos priėmimas (2 t., b. l. 55). Nukentėjusiajai J. Z. kaltinamasis S. G. atlygino 300 Eur neturtinės žalos. Tai patvirtina byloje pateiktas pinigų perlaidos priėmimas (2 t., b. l. 57), todėl nukentėjusiųjų ieškinys dalyje dėl patenkintų reikalavimų atmestinas.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Nukentėjusysis V. G. reikalauja priteisti 400 Eur už odontologo paslaugas dėl danties tvarkymo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos arba kad jos bus būtent tokio dydžio ir bus būtinos dėl kaltinamojo jam padarytų sužalojimų. Ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, į specialisto išvadą apie V. G. padarytus sužalojimus, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Byloje tai pat yra pareikštas nukentėjusiųjų V. G. ir J. Z. reikalavimas priteisti 29,28 Eur išlaidas kurui. Šios išlaidos pagrįstos kvitu, susidarė dėl dalyvavimo teismo posėdyje, atvykstant iš Kauno, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Nukentėjusieji taip pat pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį nukentėjusysis V. G. civiliniame ieškinyje nurodė ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po to įvykio jis visą mėnesį turėjo nedarbingumo pažymėjimą, gydėsi, juto galvos svaigimą, vartojo vaistus nuo spaudimo. Ankščiau tokių vaistų nevartojo. Iškrito pusė dantų, dar turės išlaidų, sveikata žymiai pablogėjo, neteko darbo. Labai kreivai darbe žiūrėjo, kai ateidavo žmogus sudaužytu veidu. Nukentėjusiojo vertinimu brolis yra kaltas, kad jis liko be darbo. Po įvykio jam likę randai ant kojų. Dėl padarytų sužalojimų kentėjo ir tebekenčia fizinį skausmą, naudoja nuskausminamuosius vaistus. Jaučia psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus. Nutrūko ryšiai su vieninteliu nukentėjusiojo broliu.
Pagrįsdama neturtinės žalos dydį nukentėjusioji J. Z. civiliniame ieškinyje nurodė ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po įvykio patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą. Kentė fizinį skausmą. Jai buvo sumušta galva, turėjo ilgą gydymą. Fizinis skausmas tęsėsi ne vieną dieną. Negalėjo atsigauti ilgą laiką. Psichologinis diskomfortas atsirado ilgam laikui, nes buvo eliminuota iš darbo paieškos, kuri vyko tuo metu. Ilgai lankėsi pas gydytojus, psichologus. „Iškrito“ iš visuomeninio gyvenimo, nes buvo sužalota. Jos mažamečiai vaikai patyrė šoką, kai pamatė sumuštą mamą. Tuo metu nutrūko jos bendravimas su draugais, nes nenorėjo visiems aiškinti, kad ją sumušė. Kaltinamasis tik prieš posėdį atsiprašė, bet formaliai. Iki konflikto nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai buvo geri. Dėl padarytų sužalojimų kentėjo ir tebekenčia fizinį skausmą, naudoja nuskausminamuosius vaistus. Jaučia psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus. Nutrūko ryšiai su giminaičiu.
Kiti nukentėjusiųjų argumentai yra susiję su galimai patirta turtine žala ir byloje nepagrįsti įrodymais.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).
Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).
Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl S. G. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.
Teismo vertinimu, reikalaujama priteisti 5000 Eur suma kiekvienam iš nukentėjusiųjų yra akivaizdžiai per didelė. Nukentėjusiesiems padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų fizinių ar psichologinių nusikalstamos veikos pasekmių bent jau kol kas nenustatyta (nukentėjusieji nepateikė tokių įrodymų, o byloje jų irgi nėra), padaryta turtinė žala yra nedidelė. Atsižvelgtina taip pat ir į kaltinamojo amžių, pajamas – nedirba, yra pensininkas. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad nukentėjusieji bylos duomenimis nebuvo pasyvūs konflikto dalyviai, konfliktas iš dalies išprovokuotas nukentėjusiųjų (V. G. parodė, kad kaltinamasis galėjo nugriūti dėl to, kad V. G. jį pastūmė, jie abu susigrūmė, J. Z. parodė, kad ji, pykčio apimta, kelis kartus bato kulniuku įmynė į betoną, kurį kaip grindis paklojo kaltinamasis, liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. vartojo jos atžvilgiu įžeidžiamus žodžius, suėmė ir spaudė jai kaklą, o kaltinamasis ją apgynė, po to J. Z. kibo R. Š. į plaukus; nukentėjusieji pareikalavo mokėti nuomos mokestį už jų turto dalį, nors iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis tuo turtu iš esmės nesinaudojo – vyko remontas, būsto pagerinimo darbai, o turto paveldėjimo klausimai pas notarą buvo sutvarkyti tą pačią dieną, kai buvo panaudotas smurtas). Taip pat atsižvelgtina į bendrą valstybės ekonominį lygį, į smurtinių veiksmų kiekį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, priteisiamos neturtinės žalos dydis būna ženkliai mažesnis, nei nagrinėjamu atveju prašo nukentėjusieji, pvz. net kai asmenys yra nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, kas, teismo vertinimu, yra tikrai sunkesnės nusikalstamos veikos, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt (145–579 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-316/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad 579 Eur neturtinės žalos suma teismų praktikoje gali būti apsiribojama net tokiais atvejais kai asmeniui kartu su viešosios tvarkos pažeidimu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai yra gerokai sunkesnis, todėl dėl jo padaryta neturtinė žala negali būti vertinama taip pat, kaip dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015). Neviešoje vietoje nežymiai sutrikdžius kito asmens sveikatą, kai asmenis sieja artimi, šeiminiai ryšiai, gali būti priteisiama nuo 300 Lt (86,89 Eur) (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015) iki 2000 Lt (579,24 Eur) (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014). Visa tai įvertinęs teismas sprendžia, jog nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 600 Eur ir iš kaltinamojo, atsižvelgiant į jau sumokėtas sumas, nukentėjusiųjų naudai priteistina po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Byloje taip pat pateiktas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nukentėjusieji dėl kaltinamojo S. G. padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos įrodymais, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš S. G. (BPK 106 str. 2 d.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. G. vardu registruotam turtui – 7,4400 ha dydžio žemės sklypui, esančiam Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo (1 t., b. l. 192).
S. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str. 1 d.) (1 t., b. l. 163 - 164).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kirvis medine rankena, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas S. G., nes nebuvo naudotas fiziniam smurtui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, perduoti jį S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiųjų V. G. ir J. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo S. G. nukentėjusiesiems V. G. ir J. Z. 29,28 Eur turtinės žalos ir po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo S. G. nukentėjusiajam V. G. 800 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos 159,34 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 261,59 Eur civilinius ieškinius kaltinamajam S. G. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. G. vardu registruotam turtui – 7,4400 ha dydžio žemės sklypui, esančiam Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo.
Kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kirvį medine rankena, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. G..
Išaiškinti S. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.