- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2-7969-1093/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03630-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Darius Ališauskas, Stasė Budėnė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametės jų dukters U. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, 2) priteisti 4 389 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti ieškovę nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę ir kartu negyveno, tačiau bendravo labai artimai, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. J. Šiuo metu mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Gimus dukrai, atsakovas ja rūpinosi ir teikė išlaikymą, tačiau (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu nutraukė artimus santykius, po ko liko tarpusavio bendravimas tik dėl nepilnametės dukters. Po santykių nutraukimo ieškovė su atsakovu susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, kad jis paima dukrą savaitgaliui du kartus per mėnesį. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo susitarti nepavyko, atsakovas teikia išlaikymą savo nuožiūra. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas dukters išlaikymui dažniausiai pervesdavo po 150 Eur kas mėnesį, tačiau buvo ir tokių mėnesių, kad išlaikymui pervesdavo mažesnę pinigų sumą arba iš viso nieko nepervesdavo. Paskutiniai mokėjimai buvo didesni – (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur, (duomenys neskelbtini) 199 Eur, tačiau ir toks išlaikymas nėra pakankamas nepilnametės dukters poreikių tenkinimui, visapusiškam vaiko ugdymui, lavinimui bei materialiniam aprūpinimui. Ieškovė ne kartą sakė atsakovui, kad jo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas mergaitės poreikių tenkinimui, tačiau jis į tai nereaguoja arba reaguoja patyčiomis. Šalių dukra yra labai gabi, žingeidi ir aktyvi, mokykloje jai labai gerai sekasi. Klasėje ji pirmūnė, labai dažnai dalyvauja konkursuose, olimpiadose. Mergaitė nuo pat pirmos klasės lanko papildomus užsiėmimus: plaukimą, dailės būrelį. Šįmet mergaitė pereis į (duomenys neskelbtini) klasę, kas išplės tiek formalaus, tiek neformalaus ugdymo galimybes, o kartu ir poreikius bei padidins išlaidas. Išlaidos vaikui išlaikyti yra didelės: maistas mokykloje (pietūs) kainuoja 3,20 Eur, kas sudaro apie 70 Eur per mėnesį, dar maistas namuose; ieškovė kiekvieną dieną vežioju dukrą į mokyklą ir po pamokų pasiima, degalų išlaidos per mėnesį yra ne mažiau 50 Eur; mergaitė lanko plaukimą (2 kartus per savaitę), mokestis 24 Eur mėnesiui, o ankstesniais metais buvo didesnis – 40, 60 ar net 80 Eur; dailės būrelis nėra mokamas, bet priemones reikia turėti savo; dukra labai norėtų lankyti gimnastiką, bet ieškovė šiuo metu negali suteikti jai tokios galimybės, nes gimnastikos užsiėmimai kainuoja 100 Eur mėnesiui, o atsakovas prie to prisidėti nenori. Vaikui reikia suteikti ir turiningą laisvalaikį, kokybišką poilsį atostogų metu. Atsakovo prioritetuose yra brangūs drabužiai, kurių jis dukrai nuperka, tačiau vaiko lavinimas yra ne mažiau svarbus už materialius dalykus ir į ieškovės prašymus skirti daugiau pinigų dukros ugdymui atsakovas nereaguoja. Atsakovas turi galimybę mokėti 316 Eur dydžio išlaikymą, nes yra sveikas, dirba statybose prie stogų ir gauna nemažas pajamas, važinėja su prabangiu (duomenys neskelbtini) automobiliu. Ieškovės pajamos ir materialinė padėtis nėra geresnė už atsakovo. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 700 Eur per mėnesį, ji gyvena santuokoje, turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Ieškovės šeimoje dar yra ieškovės sūnus iš ankstesnės santuokos (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nors ir yra sulaukęs pilnametystės, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje ir jam taip pat reikalingas išlaikymas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) neteikė nepilnametei dukrai išlaikymui pakankamos sumos, todėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) per 9 mėnesius atsakovas dukros išlaikymui padarė 6 pavedimus (visai nemokėjo (duomenys neskelbtini) mėn.), bendra sumokėto išlaikymo suma 850 Eur. (Duomenys neskelbtini) metais minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 437 Eur, atitinkamai dukters išlaikymui atsakovas turėjo mokėti po 218,5 Eur per mėnesį arba 1 966 Eur per visą laikotarpį. Įsiskolinimas yra (1 966 Eur - 850 Eur ) 1 116 Eur. Per (duomenys neskelbtini) atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo 1 299 Eur (visai nemokėjo (duomenys neskelbtini) mėn.). (Duomenys neskelbtini) metais MMA sudarė 468 Eur, atitinkamai dukros išlaikymui jis turėjo mokėti 234 Eur per mėnesį arba 2 808 Eur per metus. Įsiskolinimas (2 808 Eur – 1 299 Eur) yra 1 509 Eur. Per (duomenys neskelbtini) atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo 1 668 Eur (visai nemokėjo (duomenys neskelbtini) mėn.). (Duomenys neskelbtini) metais MMA sudarė 533 Eur, atitinkamai dukros išlaikymui atsakovas turėjo mokėti 266,5 Eur per mėnesį arba 3 198 Eur per metus. Įsiskolinimas (3 198 Eur – 1 668 Eur) sudaro 1 530 Eur. Per (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo 399 Eur, (duomenys neskelbtini) metais MMA yra 633 Eur, atitinkamai dukros išlaikymui jis turėjo mokėti 316,5 Eur per mėnesį arba 633 Eur iš viso. Įsiskolinimas (633 Eur – 399 Eur) 234 Eur. Iš viso išlaikymo įsiskolinimas yra 4 389 Eur, kurį ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ir teismo prašo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti iš jo periodines po 200 Eur kas mėnesį mokamas išmokas, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad gyvenant atskirai (jau apie (duomenys neskelbtini) metus), atsakovas mokėjo išlaikymo sumą, kuri ieškovę tenkino. Tokia suma buvo sutarta gražiuoju, žodiniu susitarimu ir atsakovas jo sąžiningai laikėsi. Atsakovas tarpusavio sutarimu mokėjo atitinkantį jo turtines galimybes išlaikymą į ieškovės sąskaitą pavedimais (apie 150-200 Eur per mėnesį). Todėl šiuo atveju ieškovė, nesąžiningai naudodamasi tuo, kad toks susitarimas nebuvo įformintas raštu, kreipėsi į teismą dėl neva išlaikymo priteisimo, nors faktiškai jos ieškinys yra dėl išlaikymo padidinimo, ir ieškovė privalėtų įrodyti aplinkybes, kad šalių turtinė padėtis po sudaryto susitarimo iš esmės pasikeitė. Ieškovė, gyvendama visiškai savarankiškai, nei karto per pastaruosius ketverius metus nenurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo suma būtų nepakankama, nei karto su atsakovu nesusisiekė, nesikreipė į jį (ar į teismą) ir nepareikalavo mokėti didesnės sumos. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laikotarpį išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, suma negalėjo taip ženkliai (vos ne dvigubai) išaugti. Atsakovo įsitikinimu, ieškinio reikalavimai yra teikiami tik iš asmeninių paskatų (kerštavimo už tai, kad atsakovas reikalauja jam leisti matytis su dukra, ką ieškovė nuolat bando riboti), ir yra nesąžiningi, nes jais siekiama atgaline tvarka pakeisti tarpusavio sutarimu nustatytą vaiko išlaikymo dydį. Kaip nurodo atsakovas, pačios ieškovės pajamos buvo labai nedidelės, anksčiau buvo apie 600 Eur per mėnesį, dabar apie 700 Eur. Iš šios sumos ieškovė išsilaikė pati ir išlaikė (prisidėjo lygia dalimi) prie trijų vaikų išlaikymo. Ieškovė tokios sumos, kokios reikalauja iš atsakovo, pati vaikų išlaikymui negalėjo skirti, nes ji (316*3=948) gerokai viršytų absoliučiai visas ieškovės pajamas, nepaliekant visiškai jokių lėšų jos pačios pragyvenimui (kam reikėtų dar apie 600 Eur). Ieškovė sugeba išlaikyti vaiką (atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį) už žymiai mažesnę sumą, t. y. už tokią sumą, kuri buvo sutarta ir kurią mokėjo atsakovas. Pagal turtines galimybes nei ieškovė, nei atsakovas negali skirti tokio dydžio, kokio reikalaujama ieškiniu, lėšų dukters išlaikymui. Todėl pareikštas ieškinys priteisti iš vieno iš tėvų (atsakovo) ženkliai didesnę sumą, nei faktiškai skiria ir skirs ieškovė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo principų, tėvų lygybės ir proporcingumo kriterijų. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera - bedarbis, pašalpos negauna. Jis retkarčiais užsiima automobilių remontu ir perpardavimu (ieškovės minimas automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat nupirktas šiuo tikslu), tačiau pastovių pajamų neturi. Iš nekilnojamojo turto turi tik apleistą namuką sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)., kuriame pastoviam gyvenimui sąlygų nėra. Gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute, prisideda prie buto komunalinių mokesčių mokėjimo. Moka išlaikymą dukrai. Po visų įsipareigojimų padengimo atsakovui praktiškai nelieka pinigų pragyvenimui, jam padeda motina. Atsakovas, atsižvelgdamas į buvusį ir vykdomą susitarimą dėl dukters išlaikymo, šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, valstybės paramą, sutinka, kad būtų nustatytas ir iš atsakovo priteistas nepilnametės dukters išlaikymas – 200 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nurodė, kad visada pagal savo turtines galimybes išlaikė dukrą. Jis savo noru, jausdamas pareigą ir laikydamasis susitarimo, pervedinėjo lėšas į ieškovės sąskaitą. Atsakovo pajamos nėra didelės, todėl atsakovas teikė tokį išlaikymą, kokį buvo pajėgus. Ieškovė nenurodė, kiek konkrečiai (faktiškai) lėšų buvo skirta dukrai išlaikyti, kokį išlaikymą dukrai suteikė ji pati. Ieškovė nė karto į atsakovą nesikreipė dėl papildomo išlaikymo teikimo, todėl jis susidarė pagrįstą nuomonę, kad skiriamas išlaikymas yra pakankamas. Todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovas dalyvavo dukters gyvenime, su ja nuolat bendrauja, paima vaiką kas antrą savaitgalį. Vaiko buvimo su tėvu metu atsakovas papildomai (be mokamo ieškovei išlaikymo) turėjo išlaidų vaiko išlaikymui – maistui, rūbams, lavinimuisi, laisvalaikio praleidimui, kišenpinigiams ir pan. Atsakovas, nesant tarp šalių jokio ginčo dėl išlaikymo dydžio, nerinko jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, nes nematė, kad tai būtų reikalinga. Vienintelis likęs įrodymas – nuotraukos, patvirtinančios, kad atsakovas leido laiką su dukra, vyko į keliones. Atsakovas, leisdamas laiką su dukra, tiesiogiai matė, kad dukros išlaikymui nieko netrūksta, visos reikalingos priemonės jai yra suteiktos, ieškovė niekada nesiskundė lėšų trūkumu ir papildomų mokėjimų neprašė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo pavedimų, sąskaitų, kvitų ir pan.), kad suteikė vaikui išlaikymą, lygų minimaliai mėnesinei algai.
5. Teisme gauta išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai iki pilnametystės. Prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 316 Eur/ mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams mergaitės poreikiams tenkinti. Abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, abu jie turi dar po vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat privalo išlaikyti, abu yra sveiki ir darbingi, todėl turi ir gali dėti visas pastangas gauti pajamų, būtinų dukters kasdieniams poreikiams tenkinti. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, nėra pakankamas pagrindas mažinti jo pareigą išlaikyti dukterį, nes, atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad dirbti negali dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Atsakovas, veikdamas kaip suaugęs, atsakingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, atsižvelgiant į situacija darbo rinkoje, ne tik privalo, bet ir gali įsidarbinti. Tarnybos vertinimu, ieškovės į bylą pateikti paaiškinimai sudaro pagrindo manyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas galimai tik iš dalies vykdė pareigą išlaikyti dukterį, todėl, išnagrinėjus bylą iš esmės ir šioms aplinkybėms pasitvirtinus, vaikui turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
6. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas nėra linkęs tartis su ieškove dėl dukrai reikalingo išlaikymo, patvirtina ne tik ieškinyje išdėstytos aplinkybės, bet ir tai, kad nustatyti dukros išlaikymo dydį derybų būdu mediacijos procese atsakovas nenorėjo ir dalyvauti mediacijoje nesutiko. Be byloje pateiktų duomenų apie darbo užmokestį, ji turėjo ir kitas pajamas, t. y. gaudavo motinystės išmokas iš SODROS, kurios per (duomenys neskelbtini) buvo beveik 1 900 Eur, taip pat turėjo pajamų, dirbdama pagal verslo liudijimą. Šiais metais ieškovės darbo užmokestis yra padidėjęs ir yra apie 900 Eur per mėnesį po mokesčių, be to, ji dirba ir pagal verslo liudijimą, kas bendroje sumoje užtikrina gerokai didesnes, negu nurodoma atsiliepime, jos pajamas, ir ieškovės teikiamą dukros materialinį aprūpinimą. Ieškovės vyriausiasis sūnus nors dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) ir turi savarankiškas pajamas. Atsakovo materialinė padėti tikrai nėra bloga, jis važinėja prabangiu automobiliu, o moteriai, su kuria šiuo metu gyvena, perka brangias dovanas, kuriomis ji puikuojasi prieš ieškovę.
7. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. kartu su ieškove bendram gyvenimui įsigijo sodo namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi atskirai, sodas liko nenaudojamas. (Duomenys neskelbtini) m. ieškovės prašymu atsakovas geranoriškai išpirko jos turto dalį, nors sodo namas jam nebuvo ir nėra reikalingas, o išpirkimui reikalingas lėšas teko skolintis. Taigi, pasak atsakovo, šiuo metu atsakovas yra sunkioje turtinėje padėtyje dar ir dėl to, kad tenka dalimis atidavinėti pasiskolintas lėšas. Apie tai atsakovas iš karto įspėjo ieškovę – kad jo galimybės teikti išlaikymą bus mažesnės, tačiau ieškovei tuo metu toks susitarimas tiko, ji pageidavo kuo greičiau gauti lėšas už savo sodo dalį. Atsakovas gražiuoju teikė išlaikymą ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir natūra – pirkdamas įvairius rūbus, mokėdamas įmokas už būrelius, apmokėdamas įvairias pramogas dukrai ir t.t. Dėl to taip pat buvo sudarytas susitarimas su ieškove, atitinkamai buvo sutarta dėl mažesnio išlaikymo pinigais. Atsakovas tiesiog pats, ar dukros, arba ieškovės prašymu pirkdavo įvairius daiktus, reikalingus dukrai. Kadangi susitarimas buvo geranoriškas, daugeliu atvejų atsakovas nesistengė kruopščiai rinkti mokėjimus patvirtinančius įrodymus. Tik prasidėjus procesui teisme, atsakovas peržiūrėjo dokumentus ir dalį tokių atliktų mokėjimų kvitų rado. Šie kvitai ir kiti įrodymai patvirtina buvusį geranorišką ir pakankamą išlaikymo nepilnamečio vaiko naudai teikimą, todėl joks išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m., šalims nutraukus asmeninius artimus santykius, ji prašė iš atsakovo 200 Eur išlaikymo dukrai. Bet tokio išlaikymo atsakovas dukrai nemokėjo, o mokėjo savo nuožiūra. Jis pirko nereikalingus brangius rūbus mergaitei, nesuderinęs su ieškove ir be jos pritarimo. Atsakovas tokiu būdu galėjo išleisti 50 Eur per mėnesį. Ieškovė vėliau prašė atsakovo prisidėti prie išlaikymo, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas su dukra atostogavo 2020 m. Telefoną, planšetę, kompiuterį dukrai pirko ieškovė. Atsakovas mergaitei yra nupirkęs paspirtuką, tačiau neduoda dukrai juo važinėtis. Per gimtadienį vaikui dovanojo 100 Eur. Atsakovas trečiadieniais paima dukrą iš baseino ir parveža namo. Mergaitė lanko piešimą, baseiną, anglų kalbą, norėtų dar lankyti gimnastiką, bet ieškovė neišgali jos leisti į šį būrelį, o atsakovas nesutinka prisidėti. Ieškovė perka šalių dukrai maistą, reikalingų rūbų, duoda kišenpinigių, išleidžia į kitų vaikų gimtadienius, perka tam dovanas, numatomos išleistuvės mokykloje, baigiant (duomenys neskelbtini) klases, šia proga renkamos lėšos po 100 Eur nuo šeimos, stovyklos vasarai kainuoja nuo 350 Eur. Iš viso, ieškovės skaičiavimu, vaiko poreikiai ir yra apie 633 Eur. Ji pati dirba dviejuose darbuose, mėnesinis atlyginimas po mokesčių yra apie 1 100 Eur, dar gauna vaiko pinigus. Turi žemės sklypą, butą (duomenys neskelbtini), tačiau jo nenuomoja. Turi automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 2 000 Eur.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas nurodė, kad sutiktų dukters išlaikymui mokėti po 250 Eur per mėnesį, tačiau nemano, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ir prašė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Atsakovas perka mergaitei rūbus, kurių ji nori ir prašo, taip atsakovas turi apie 100 Eur išlaidų per mėnesį. Jis pasiima trečiadieniais mergaitę iš baseino. Išsiskyrus, ieškovė prašė atsakovo vaiko išlaikymui skirti po 100-150 Eur per mėnesį. Atsakovas apie du metus mokėjo 170-180 Eur, po to, maždaug prieš metus, ieškovė paprašė 200 Eur, o prieš teismą – 300 Eur išlaikymui. Ieškovė skambino ir sakė, kad per mažas išlaikymas. Atsakovas neigė, kad buvo mėnesių, kai jis iš viso nemokėjo išlaikymo. Papildomų pirkinių su ieškove neaptarinėjo. Ieškovė prašė papildomai prisidėti prie baseino. Atsakovas yra davęs dukrai pinigų už baseiną, kad perduotų motinai. Atsakovas ieškovės prašomo išlaikymo negali mokėti, nes yra bedarbis ir turi daug skolų. Jis turi problemų su nugara, dėl to negali dirbti, tačiau dėl invalidumo nėra kreipęsis. Gyvena pas savo motiną jos bute, gyvena iš motinos pensijos, motinos pensija apie 500 Eur, ir išlaikymą dukrai planuoja mokėti iš motinos pensijos. Jo profesija yra suvirintojas, bet šio darbo nedirba, nes mažai moka. Automobilį (duomenys neskelbtini) pirko pardavimui, nupirko pigiai, nes jis yra su variklio defektu. Nors automobilis su variklio defektu, bet važinėti juo galima, ką jis ir daro, bet kai suremontuos, jį parduos. Šalių dukra yra vienintelis atsakovo vaikas, daugiau vaikų atsakovas neturi. Paaiškino, kad rūbus dukrai ir benziną perka už skolintus pinigus. Taip pat jis buvo priverstas skolintis pinigus tam, kad išpirktų ieškovės sodo namelio dalį, dėl ko labai pablogėjo atsakovo finansinė padėtis. Jis yra daug kam skolingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas J. J. yra nepilnametės U. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. nutraukė tarpusavio artimus santykius ir jų bendravimas liko dėl dukters. Po šalių išsiskyrimo dukra gyvena su ieškove. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Iš (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad motina sudaro tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir vystytis.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 316 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas, neneigdamas savo pareigos teikti išlaikymą skyriui gyvenančiam vaikui, nesutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, nes, atsakovo nuomone, reikalaujamas išlaikymo dydis yra padidintas ir neatitinka realių vaiko poreikių, taip pat atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka teikti nepilnamečiam vaikui 200 Eur išlaikymą per mėnesį, teismo posėdžiu sutiko teikti 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymas kartu su iš valstybės gaunamais vaiko pinigais bei ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankamas išlaikyti nepilnametį vaiką.
13. Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 633 Eur: maistas mokykloje kainuoja 70 Eur, dar apie 140 Eur maistas namuose, kuras vežiojimui į mokyklą kainuoja 50 Eur, būreliai - virš 100 Eur, taip pat patiriamos išlaidos rūbams, gimtadieniams, laisvalaikiui, kišenpinigiai; mergaitė nori lankyti gimnastiką, kurios kaina apie 100 Eur per mėnesį, vykti į stovyklą, kurios kaina apie 350 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodoma vaiko poreikių suma nesutinka, tačiau nenurodo, kurios konkrečiai išlaidos, jo nuomone, nepagrįstai užaukštintos. Vis tik teismas su atsakovo argumentais dėl pernelyg didelių ieškovės išlaidų vaiko poreikiams tenkinti nesutinka ir juos atmeta, kadangi iš teismui duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė šias išlaidas patiria esminiams vaiko poreikiams tenkinti ir jos yra maždaug minimalios mėnesinės algos dydžio po mokesčių, t. y. 633 Eur, kurių ieškovė pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Atsakovas neįrodinėjo, kad vaiko poreikiai faktiškai yra ar galėtų būti mažesni nei ieškovės nurodyta suma ar mažesni nei viena minimali mėnesinė alga, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o abstraktūs jo teiginiai, kad pati ieškovė finansiškai nepajėgi teikti tokio dydžio išlaikymo, nepaneigia, kad šalių dukters poreikių tenkinimui reikalinga ieškovės nurodoma suma. Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad reikalinga suma U. J. poreikiams tenkinti yra 633 Eur per mėnesį.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), dirba tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal verslo liudijimą ir iš šių veiklų gauna apie 1 100 Eur (po mokesčių) pajamų per mėnesį, taip pat gauna vaiko pinigus. Turi žemės sklypą, butą (duomenys neskelbtini), tačiau jo nenuomoja. Turi (duomenys neskelbtini) m. automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal profesiją yra kirpėja, tačiau šio darbo nedirba, o valo patalpas, kadangi jai tinka dabartinis darbo grafikas ir ji gali vežioti vaikus į mokyklą ir kitus užsiėmimus. Ieškovė susituokusi, turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, taip pat turi kartu gyvenantį pilnametį sūnų, kuris vis dar mokosi mokykloje, taip pat dirba. Ieškovės sutuoktinis prisideda prie šeimos išlaikymo. Ieškovės šeima gyvena jos motinai priklausančioje namo dalyje. Atsakovas, gimęs (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, negauna oficialių pajamų, kaip paaiškino teismo posėdyje – gyvena iš savo mamos senatvės pensijos (kurios dydis apie 500 Eur). Atsakovas turi sodo žemės sklypą su nameliu, turi (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo (duomenys neskelbtini. Atsakovas turi suvirintojo profesiją, tačiau pagal ją nedirba, nes mažai moka. Atsakovas nevedęs, neigia turintis daugiau nepilnamečių vaikų, taigi neturi daugiau išlaikytinių. Jis gyvena pas savo motiną jos bute. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi.
15. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
16. Atsakovas teisme nurodė, kad nedirba, gyvena pas motiną, gyvena iš jos senatvės pensijos, yra prasiskolinęs, tačiau tuo pačiu sutiko teikti vaikui 250 Eur išlaikymą per mėnesį, (duomenys neskelbtini ) įsigijo automobilį, su kuriuo važinėja. Iš (duomenys neskelbtini ) Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių dukrai žinoma, jog atsakovas turi naują šeimą, sūnų. Visa tai teismui sudaro pagrindą spręsti apie atsakovo nenuoširdumą ir ne visapusiškai atskleistą atsakovo turtinę padėtį. Kaip jau minėta, visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio tokiu atveju vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, remdamasis pirmiau minėta kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis, nors jis ir nedirba bei negauna oficialių pajamų, nėra prastesnė nei ieškovės ir jis išlaikymą vaikui turi teikti lygiomis dalimis su ieškove, kaip to prašoma ieškiniu.
17. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad siekdamas iš ieškovės išpirkti jos sodo namelio dalį, buvo priverstas skolintis pinigų ir tai labai neigiamai paveikė jo finansinę būklę, nes turi atiduoti skolą. Visų pirma teismas pažymi, kad aplinkybė dėl nekilnojamojo turto įsigijimo vertintina kaip atsakovo finansinę būklę gerinanti, o ne prastinanti aplinkybė. Kita vertus, iš atsakovo pateikto (duomenys neskelbtini) paskolos raštelio, kuris niekaip nepatvirtina, kad atsakovas iš tiesų gavo pasiskolintus pinigus, matyti, kad jis 10 000 Eur skolą turi grąžinti po 5 metų, taigi šiuo metu paskola nėra grąžinama.
18. Teismas nesutinka su atsakovu, kad šiuo konkrečiu atveju iš vaiko išlaikymo mėnesinio dydžio reikalinga atimti valstybės skiriamą išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos, kadangi abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant ją vaiko interesų naudai, leidžia tenkinti vaiko poreikius, ir valstybės mokama išmoka vaikui turėtų ne kompensuoti pareigą tėvui išlaikyti savo vienturtį vaiką, o padėti tenkinti ir papildomus nepilnametės poreikius.
19. Remdamasis paminėtu, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 316 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
20. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
21. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą – 4 389 Eur, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini ) iki ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo matematiškai, atsižvelgdama į tai, kiek atsakovas mokėjo išlaikymo ir kokia tais metais buvo minimali mėnesinė alga po mokesčių, bei vertindama, kad atsakovas privalėjo teikti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Atsakovas prašo teismo visiškai atmesti šį ieškovės reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad jis teikė šalių žodžiu sutartą išlaikymą dukrai, ieškovė niekada nesakė atsakovui, kad teikiamas išlaikymas yra per mažas, dėl to jis net ir nemanė, kad kaupiasi skola. Teismas su atsakovu gali sutikti tik iš dalies.
23. Ieškovė ieškinyje nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dukters išlaikymui ieškovei pervedė pinigų 9 mėnesius - iš viso 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini ) dukters išlaikymui ieškovei pervedė pinigų 9 mėnesius - iš viso 1 299 Eur, (duomenys neskelbtini) dukters išlaikymui ieškovei pervedė pinigų 10 mėnesių - iš viso 1 668 Eur, (Duomenys neskelbtini) sumokėjo 399 Eur. Nors atsakovas nesutiko su ieškove, kad buvo mėnesių, kai jis nepervedė ieškovei pinigų dukters išlaikymui, šioms ieškovės nurodomoms aplinkybėms paneigti neteikė jokių įrodymų. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos tik iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti dukterį, kas sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
24. Teismo vertinimu, ieškovės įsiskolinimo skaičiavimas, atsižvelgiant į buvusį minimalios mėnesinės algos dydį atitinkamais metais, yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi pagrindas apskaičiuoti vaikui teiktino išlaikymo dydį yra ne minimalios mėnesinės algos dydis, o buvę atitinkamu laikotarpiu vaiko poreikiai, kurių ieškovė neįvardijo ir niekaip neįrodinėjo byloje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teisme nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl vaikui teiktino išlaikymo, kurį (žodinį susitarimą) buvus patvirtina ir atsakovo pavedimai ieškovei. Vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas sprendžia, kad šalys tuo metu susitarė dėl vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio. Tačiau šalys šio susitarimo turinį teismui nurodė skirtingai: ieškovė teigia, kad prašė atsakovo teikti 200 Eur išlaikymą, o vėliau prašė ir didesnio išlaikymo, tačiau atsakovas išlaikymą teikė savo nuožiūra; o atsakovas paaiškino, kad iš pradžių ieškovė prašė teikti 100-150 Eur išlaikymą, po to prieš metus paprašė 200 Eur, o prieš teismą - 300 Eur. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas ieškovei pervedinėjo įvairiais laikotarpiais skirtingas pinigų sumas vaiko išlaikymui – 40 Eur, 50 Eur, 100 Eur, 120 Eur, 150 Eur, 160 Eur, 170 Eur, 179 Eur, 180 Eur, 199 Eur, 200 Eur. Kadangi šalys jų buvusio susitarimo turinį aiškina skirtingai, atsakovo pavedimai taip pat aiškiai nepatvirtina, dėl kokio dydžio išlaikymo šalys buvo susitarusios, teismas, visas abejones dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo vertindamas vaiko interesų naudai, sprendžia, kad vidutiniškai pagal bylos šalių nurodomas sumas jų sutarta išlaikymo suma per visus tris metus iki ieškinio teismui pareiškimo buvo vidutiniškai apie 200 Eur ((100 Eur + 150 Eur + 200 Eur + 300 Eur):4). Toks išlaikymo dydis, vertinant šiuo metu esančius vaiko poreikius, laikytinas protingu ir atitinkančiu vaiko poreikius pagal buvusį jo amžių. Tokiu būdu už tris metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atsakovas savo vaiko išlaikymui ieškovei turėjo pervesti 7 200 Eur (36 mėn. X 200 Eur). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 4 516 Eur. Taigi atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra 2 684 Eur.
25. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis prie išlaikymo prisideda ir pirkdamas dukrai rūbus, kurių ji nori, pramogaudamas, taip pat turėdamas išlaidų, kai mergaitė leidžia su juo laiką (maistui ir pan.). Ieškovė, iš esmės neneigdama, kad atsakovas turi pirmiau nurodytų išlaidų, nurodė, kad šios išlaidos su ja nederinamos, tą taip pat patvirtino ir atsakovas. Taigi nors ginčo ir nėra dėl papildomų atsakovo išlaidų mergaitei, tačiau jos vertintinos kaip dovana savo vaikui, o ne būtinų poreikių tenkinimui skirto išlaikymo dalis. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad atsakovas teikė šalių sutartą išlaikymą dukrai, ieškovė niekada neprieštaravo dėl jo ir neprašė didesnio išlaikymo, dėl to jis ir nemanė, kad kaupiasi skola. Tai, kad ieškovė prašė didesnio išlaikymo, teisme nurodė ne tik ieškovė, bet ir pats atsakovas. Tą taip pat patvirtina ir atsakovo pavedimų dinamika – kad su laiku pervedama pinigų suma vaiko išlaikymui didėjo.
26. Remdamasis paminėtu, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo 2 684 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija, gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
28. Atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, nenurodydamas atsisakymo priežasčių. Teisme atsakovas taip pat negalėjo paaiškinti savo nesutikimo pasinaudoti privalomąja mediacija motyvų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija, taip pat į tai, kad esminiai ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti, teismas iš atsakovo valstybei priteisia visas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal patenkintus ieškinio reikalavimus.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jai paskirta advokatė, kuri ieškovę ir atstovavo byloje, taip pat ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad valstybė patyrė 326,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis, teismo vertinimu, nėra neprotingo dydžio. Pagal patenkintų reikalavimų dalį valstybei iš atsakovo priteistinas 147 Eur žyminis mokestis (86 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 61 Eur už patenkintą reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalį) bei 6,64 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametei dukrai U. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą po 316 Eur (trys šimtai šešiolika eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametei dukrai U. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 684 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) išlaikymo įsiskolinimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 326,67 Eur (trys šimtai dvidešimt šeši eurai ir 67 eurocentai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 153,64 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai ir 64 eurocentai) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti teismui.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.