- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- e2-2681-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00936-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gegužės 5 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, kuriuo prašoma nutraukti R. K. ir D. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 240, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktinei ikisantuokinę pavardę „Ž.“ bei po santuokos nutraukimo D. K. palikti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo sprendimas sudaryti santuoką buvo labai spontaniškas, skubotas ir gerai neapsvarstytas. Po santuokos sudarymo pradėjus kartu gyventi išryškėjo visiškai nesuderinami sutuoktinių charakteriai, požiūris į šeimą, bendro ūkio vedimą, vyro ir moters pareigas šeimoje. Nuo 2020 m. sausio gyvena su sutuoktiniu atskirai ir jokio santuokinio gyvenimo nebeveda. Nurodo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo neskirti termino susitaikyti su sutuoktiniu. Nurodė, jog santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Transporto priemonė įgyta sutuoktinio dar iki santuokos įregistravimo, todėl lieka atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė taip pat nurodė, jog kreditorinių įsiskolinimų neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsiskolinimus jai nėra žinoma. Išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja. Prašo po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę „Ž.“.
2020 m. liepos 8 d. ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame į bylą įtraukė atsakovo kreditorių AB SEB banką, bei nurodė, jog visi kreditoriniai įsipareigojimai atsakovo yra sudaryti iki santuokos sudarymo, todėl jis lieka asmeniškai atsakingas prieš kreditorių.
2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. liepos 30 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka su visais ieškinio reikalavimais išskyrus reikalavimą atsakovui priteisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi tai perteklinis reikalavimas. 2020 m. gegužės 25 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka su visais ieškinio reikalavimais išskyrus reikalavimą atsakovui priteisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi tai perteklinis reikalavimas.
2020 m. liepos 24 d. teisme gautas trečiojo asmens AB SEB bankas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė ir atsakovas neturi bendrų dalintinų prievolių AB SEB bankui, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Nurodė, jog atsakovas D. K. AB SEB bankui turi įsipareigojimus pagal 2018 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. 06A1818210647-Y ir 2018 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1818051340-3W, kurios sudarytos iki santuokos sudarymo, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., todėl laikytini D. K. įsipareigojimais AB SEB bankui bei tarp ieškovės ir atsakovo nėra dalintini. Prašo bylą nagrinėti AB SEB banko atstovui nedalyvaujant bei spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. susituokė su D. K.. Planavo šeimą bei pastojo, tačiau prarado vaiką ir nuo tada jos viduje kažkas atsitiko ir ji pradėjo vengti savo vyro. Bandė santuoką gelbėti, tačiau nepavyko, todėl nusprendė santuoką nutraukti. Nurodė, jog santuokos išsaugoti neįmanoma. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimai jai palikti iki santuokos turėtą pavardę „Ž.“. Patvirtino, jog santuokos metu jokio turto neįgijo, o transporto priemonė turi palikti sutuoktiniui, kadangi įgyta iki santuokos sudarymo. Išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja, kadangi yra sveika, darbinga, ir gali save išlaikyti. Menkaverčiais daiktais su sutuoktiniu yra pasidaliję ir ginčo nėra. Nurodė, jog neprašo teismo priteisti patirtų išlaidų.
Teismo posėdžio metu atsakovas D. K. su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko visiškai bei nurodė, jog pritaria savo sutuoktinei, jog iki pastojimo šeimoje viskas buvo gerai, tačiau po prarasto vaiko viskas apsivertė ir nebesutapo požiūriai, norai ir t. t. Bandė gelbėti savo santuoką, tačiau nepavyko. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo palikti jo pavardę „K.“. Nurodė, jog yra sveikas ir darbingas, todėl išlaikymo iš sutuoktinės neprašo. Patvirtino, jog santuokos metu jokio turto neįgijo. Transporto priemonė įgyta iki santuokos sudarymo, todėl, tai yra jo asmeninė nuosavybė. Patvirtino, jog turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie yra įgyti iki santuokos sudarymo, todėl tai yra jo asmeniniai įsipareigojimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini visiškai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė 2019 m. rugpjūčio 23 d. Iki santuokos sudarymo sutuoktiniai buvo trumpai pažįstami, sprendimas sudaryti santuoką buvo skubotas ir neapgalvotas. Gyvenant santuokoje atsiradus sunkumams su jais abu kaip sutuoktiniai nesugebėjo susidoroti, todėl santuokos nepavyko jiems išsaugoti. Pasak ieškovės, nesutarimai vis didėjo, išsiskyrė sutuoktinių požiūris į gyvenimą, todėl ieškovė 2020 m. sausio mėnesį išėjo gyventi pas tėvus bei pradėjo gyventi atskirai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, teismas ieškovei grąžina iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „Ž.“, o atsakovui palieką prigimtinę pavardę – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto nebuvo įsigiję. Iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo įgijęs transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri lieka D. K. asmenine nuosavybe.
Atsakovas D. K. iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) su AB SEB bankas buvo sudaręs 2018 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. 06A1818210647-Y ir 2018 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1818051340-3W, kurios laikytinos atsakovo asmenine prievole.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 282, 541 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 240, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei R. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – Ž., atsakovui D. K. palikti prigimtinę pavardę – K..
Po santuokos nutraukimo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2018 m. gegužės 21 d. kredito sutartį Nr. 06A1818210647-Y ir 2018 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1818051340-3W, pripažinti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.