Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, byloje išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone .

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį, išgėręs būna agresyvus. Nurodo ilgus metus kentusi atsakovo psichologinį smurtą. Atsakovas šeima nesirūpina, lėšų vaikų išlaikymui visiškai neskiria. Nurodo, kad nepajėgi kentėti sutuoktinio nuolatinio girtavimo, nuolatinių nepagrįstų priekaištų, smurtinio elgesio. Atsakovas dabartiniu metu nors ir dirba, yra užsiregistravęs individualią veiklą, tačiau pajamų nei šeimos, nei būsto išlaikymui visiškai neskiria. Jos žiniomis jis dirbdamas užsienyje uždirba apie 2 tūkstančius Eur ir daugiau, bet pajamų neparodo. Grįžęs tik girtauja, šeima nesirūpina. Ji su vaikais pragyvena iš vaikams skirtų pinigų, valstybės pašalpų.

3. Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, nepažeidžiant CPK reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

5. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Viena iš įstatymo leidėjo prezumpcijų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, yra ta, kad jeigu sutuoktinis yra palikęs šeimą bei daugiau, kaip vienerius metus ja nesirūpina.

6. Byloje ieškovės tvirtinimu, jį su vaikais išsikėlė į namo, kuriame su atsakovu gyvena, antrą aukštą, jau prieš kelerius metus, ieškovas su vaikais nebendrauja, neteikia jiems išlaikymo, prie gyvenamųjų patalpų išlaikymo visiškai neprisideda.

7. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas.

8. Šalims (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS skyriuje sudarius santuoką ieškovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė ir atsakovas nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas visa apimtimi.

9. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys yra susilaukę vaikų - R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas tuo klausimu jokios savo pozicijos neišdėstė, išvada teikianti institucija taip pat pritarė ieškinio reikalavimams, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

11. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

12. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

15. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jos pajamas sudaro socialinės išmokos už vaikus apie 320 Eur per mėnesį. Atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė. Pažymėtina, kad šeimos kategorijų bylose teismas yra aktyvus įrodymų rinkime (LR CPK 376), todėl teismo sprendimo rašymo metu teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais Medingėnų g., 8, Plungė. Transporto priemonių, registruotų atsakovo vardu nėra. Iš SODROS duomenų bazės, teismas nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie pajamas duomenų bazėje nėra.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

17. Vertinant šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas pajėgus teikti po 150 Eur materialinį išlaikymą kiekvienam iš savo vaikų, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaikų poreikius. Duomenų, kad tokio išlaikymo dydžio atsakovas teikti negalėtų, byloje nėra, turėdamas konkrečius suformuluotus ieškovės reikalavimus į juos neatsiliepė, jų neginčijo. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumų šioje ieškinio dalyje taip pat tenkintinas.

18. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovės siūlymas nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja netrukdomai, prieš tai ieškovę prieš 24 valandas įspėjęs apie susitikimą su vaikais ir, kad bendravimas turi vykti išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, laikytini maksimaliai užtikrinantis vaikų ir atsakovo interesus palaikyti tarpusavio ryšiui, todėl tokia bendravimo tvarka teismo yra tvirtintina.

20. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

21. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu – ištuoka: 38 Eur, išlaikymas: 270 Eur, advokato užmokestis: 169,41 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

1. santuoką tarp V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 172, nutraukti dėl atsakovo R. K. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę – K., atsakovui K..

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., a.k. (duomenys neskelbtini),, G. K., a.k. (duomenys neskelbtini, G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. K..

4. Nustatyti su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: atsakovas su vaikais bendrauja netrukdomai, prieš tai ieškovę prieš 24 valandas įspėjęs apie susitikimą su vaikais. Bendravimas turi vykti išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

5. Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečių vaikų R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 EUR kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo 2019-11-19, šias lėšas pavedant uzufrukto teise administruoti vaikų mamai V. K..

II. Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 308 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ir, 169,41 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.