- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- II-90-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00005-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14800-2023 (ROIK: 23227409226).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14800-2023 (ROIK: 23227409226) D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 4 d., 22.45 val., Klaipėdos rajono sav., Kalvių k., H. Šojaus g., vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), tai priversdamas automobilį slysti šonu „piešiant saulę“ ir „piešiant vingiuotą kelią“, ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač taro eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimo, pagarba ir pagalba. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 9, 82 ir 127 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. K. skundas, kuriame nurodo, jog su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog 2023 m. gruodžio 4 d., apie 22.40 val., važiuojant su draugu namo į (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino tėtis, kuris paprašė apžiūrėti kapinių teritoriją ar nėra per daug slidu, kad jis, neseniai patyręs nugaros traumą, nebijotų paslysti atvažiavęs aplankyti artimųjų kapų. D. K. nuvažiavo apžiūrėti situacijos. Nuvažiavęs į vietą, pamatė ten esant bent keletą įdomiai „tiuninguotų“ automobilių. Kadangi jis renka tokių automobilių nuotraukų kolekciją, pasiliko ilgiau pasižiūrėti ir nufotografuoti minėtus automobilius. Apžiūrėjęs ir pasidaręs nuotraukų, kurios gavosi blogos kokybes ir todėl jis jas ištrynė, ketino važiuoti namo, tačiau jo automobilis pradėjo slysti; tada nusprendė paspausti akseleratoriaus pedalą, tačiau automobilis toliau slydo. Kadangi toje vietoje buvo išvažinėtas ledas, jis su automobiliu apsisuko 180 laipsnių. Kai jo automobilis nuslydo ir apsisuko, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jis jiems paaiškino susidariusią situaciją, prašė palyginti jo automobilio ir ant kelio likusių automobilių protektorių žymes, tačiau pareigūnai atsisakė tai padaryti, jo nesiklausė ir apkaltino chuliganišku vairavimu. Susidariusi situacija privertė jaustis jį itin blogai, nes jo moralės principai neleistų jam taip elgtis; jis yra tikintis žmogus, lanko bažnyčią, kartais net padeda kunigui per mišias; jo mama gieda bažnyčioje; be to, šiose kapinėse palaidoti jo abu seneliai, dėdė ir močiutė ir jis tikrai nepasirinktų tokios vietos, jei norėtų tyčia demonstruoti savo pranašumą prieš kitus eismo dalyvius ir elgtis įžūliai. Pažymėtina, jog kitą dieną po įvykio jo automobilis jau ir prietaisų skydelyje pradėjo rodyti gedimo požymius - ABS klaidą ir ASC klaidą. Tą pačią dieną meistrui apžiūrėjus automobilį paaiškėjo, jog neveikia galinis ABS jutiklis, dėl kurios, pasak meistro, greičiausiai negalėjo suvaldyti automobilio ant slidžios kelio dangos. Jeigu automobilyje šio gedimo nėra, automobilis slydimo atveju neblokuoja, o toliau slysta.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. K. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog įrodymai („body“ kamerų vaizdo įrašai, policijos tarnybinio automobilio priekinio vaizdo registratoriaus įrašas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, foto nuotraukos) pagrindžia, jog D. K. padarė administracinį nusižengimą. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip D. K. vairuojamam automobiliui iš paskos važiavo kitas automobilis, aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, todėl teigtina, kad savo veiksmais D. K. kėlė pavojų eismo, savo bei kitų asmenų saugumui. 2023 m. gruodžio 4 d. D. K. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog paspaudė greičio pedalą, kad automobilis neužgestų; nepamena, kaip viskas įvyko, automobilis apsisuko arba jį „užnešė“, todėl jis paspaudė pedalą, kad nenulėktų į sniego pusnį. Tokią D. K. poziciją Institucija laiko gynybine, kuria siekiama ne teisingai paaiškinti situaciją, o išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjant bylą Institucijoje D. K. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog automobilyje kitą dieną po nusižengimo padarymo neveikė ABS ir ASC, tačiau kaip įrodomąjį faktą parodė savo telefonu 2012 m. gruodžio 12 d. nufilmuotą automobilio prietaisų skydelį, t. y. praėjus 8 dienoms po įvykio, beje, iš pateiktos filmuotos medžiagos nėra aišku, ar tai tikrai D. K. automobilis. Taip pat paaiškinime nurodė, jog apžiūrėjęs ir nufotografavęs automobilius ketino važiuoti namo, tačiau paprašius parodyti nuotraukas, D. K. parodė, jog nuotraukų neturi, nefotografavo ir bylos nagrinėjimo metu paėmęs savo paaiškinimą išbraukė/užtušavo žodį „nufotografavęs“, nes negalėjo pagrįsti šio teiginio. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai į šią vietą atvažiavo, gavę raštą Nr.30-G-29283 iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuriame nurodyta, jog prie Lėbartų kapinių, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, vakarais, apie 22-23 val., sniegui iškritus vyksta jaunimo susibūrimas, automobiliais „piešiamos saulutės“ prisnigtoje aikštelėje, pavojingai manevruojama. Vykdydami savivaldybės prašymą padėti sukontroliuoti ir sudrausminti vairuotojus, pareigūnai nustatė, jog D. K. chuliganiškai vairavo transporto priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad po darbo važiavo namo kartu su draugu (duomenys neskelbtini); kadangi jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, tai draugas jam palaiko kompaniją, jie bendrauja. Atvažiavę į kapinių automobilių stovėjimo aikštelę pamatė, jog vyksta automobilių susirinkimas; pagalvojo, kad įdomu būtų pasižiūrėti automobilius ir kelis iš jų nusifotografuoti. Kadangi apšvietimas buvo prastas, nuotraukas ištrynė, o pareigūnams nurodė, jog jų neturi, nes nuotraukų nebegalėjo atkurti. Pažymi, jog Institucijoje neteisingai buvo išverstas jo paaiškinimas, paaiškinime jis buvo parašęs, jog paspaudė greičio pedalą, kad nenuslystų automobilis, tačiau išvertė, jog neužgestų automobilis. Išvažiuodamas jis pajautė, kad automobilis pradėjo slysti, todėl nenorėdamas įvažiuoti į kitą automobilį, kuris buvo už jo, paspaudė greičio pedalą, dėl ko apsuko jo automobilį. Kadangi automobilis yra varomas galu, jį sunkiau suvaldyti. Jeigu lėtai važiuoti slidžia kelio danga, automobilis sustoja ir pradeda slysti atgal. Dar prieš įvykį automobilyje rodydavo ABS ženklą, tačiau ji vis pradingdavo. Po įvykio, kitą dieną, pastebėjo, jog vėl automobilio skydelyje užsidegė ABS ženklas, tačiau jis nepranyko, dėl ko nuvyko į servisą, kur nustatė gedimą.
Pareiškėjo D. K. atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad kapinėse neseniai buvo palaidoti šeimos nariai, kadangi jis per visų šventųjų dieną negalėjo atvykti kapinių, nes buvo komandiruotėje, paprašė sūnų nuvykti pažiūrėti ar nėra slidus kelias nuo automobilio pasistatymo vietos iki kapų, ar verta jam važiuoti iš ryto, ar nepaslys, kadangi neseniai turėjo sunkią nugaros traumą ir ilgą reabilitaciją. Sūnus nuvažiavo patikrino ir pranešė, jog kelias nesaugus, slidus. Taip pat sūnus pasisakė, kad jam išvažiuojant iš aikštelės, dėl slidžios kelio dangos buvo sumėtę jo automobilį. Kaip tik tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnai, kurie tai matė ir apkaltino sūnų chuliganišku vairavimu. Pareigūnai šoninį automobilio slydimą traktuoja kaip chuliganišką vairavimą, tačiau būna išimčių, pvz. nevalingas manevras užvažiavus ant slidžios kelio dangos, kai posūkyje sudėtinga suvaldyti automobilį, ir gali būti panašu į automobilio slydimą šonu. Sūnaus, kaip vairuotojo, stažas yra mažiau nei vieneri metai, jo vairavimo įgūdžiai prastesni nei patyrusio vairuotojo. Automobilis yra varomas galu, automobiliui nebuvo daroma diagnostika po pirkimo, todėl D. negalėjo žinoti ar automobilis turi paslėptų trūkumų. Kaip ir minėjo pats D., po automobilio slydimo automobilio skydelyje pradėjo kartas nuo karto rodyti ABS ženklą. Kadangi jis pats nėra automobilio savininkas, gavęs automobilio savininkės leidimą, atliko automobilio diagnostiką. Po diagnostikos sužinojo, jog neveikia ABS sistema ir automobilis turi vairo kolonėlės laisvumą. Meistro teigimu, tai galėjo būti priežastis kodėl automobilis galėjo tapti nesuvaldomas ant slidžios kelio dangos. Nors diagnostika atlikta kelios dienos po įvykio, tačiau, pasak meistro, tokie trūkumai neatsiranda per vieną dieną ar savaitę.
Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 4 d., po 22 val., jis kartu su D. šio vairuojamu automobiliu atvažiavo į Lėbartuose prie kapinių esančią aikštelę, kadangi juos informavo, jog ten susirenka žmonės su automobiliais; jų tikslas buvo atvažiuoti pasižiūrėti, pasifotografuoti. Atvažiavę pasistatė automobilį, iš jo išlipo, pasidarė kitų automobilių nuotraukas, bendravo su žmonėmis. Po to, kai visi išvažiavo, jie taip pat susiruošė važiuoti namo, tačiau kai jie pradėjo važiuoti, automobilis pradėjo slysti dėl slidžios kelio dangos ir automobilį užnešė, apsuko, kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Kadangi automobilis varomas galu, mano, jog būtent dėl to automobilį ir užnešė. Viskas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia kelio; aplinkui buvo dar 2 automobiliai; iš jų galo taip pat važiavo automobilis.
Iš 2023 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo nustatyta, jog jam dirbant kartu su vyresniąja tyrėja A. G., 2023 m. gruodžio 4 d., apie 22.45 val., adresu Klaipėdos r., Kalvių k., H. Šojaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios danga buvo padengta sniegu ir ledu, buvo pastebėtas juodos spalvos „BMW“ automobilis, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), tai priversdamas automobilį slysti šonu „piešiant saulę“ ir „piešiant vingiuotą kelią“, ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad jį vairavo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat automobilyje buvo E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nerišliai kalbėjo lietuvių kalba, todėl paaiškinimą parašė rusų kalba. Jis iš pradžių aiškino, jog norėjo įvažiuoti į aikštelėje esantį kalniuką, dėl ko paspaudė akseleratoriaus pedalą, todėl nuslydo į šoną nesuvaldęs automobilio, nors toje vietoje, kurioje buvo sustabdytas automobilis, jokio kalniuko nebuvo. Vėliau aiškino, jog tai ne jo automobilis, todėl nemokėjo jo tinkamai valdyti; pasakodamas vis kitas aplinkybes, bandė pasiteisinti. Kai buvo daromas administracinis nusižengimas, aikštelėje buvo kitų žmonių, kurie sėdėjo automobiliuose, iš jų išlipę nebuvo. Aikštelėje yra įrengti apšvietimo stulpai, apšvietimas buvo įjungtas. Vairuotojui nebuvo jokių kliūčių, kurių reikėjo išvengti ar apvažiuoti; kiti automobiliai stovėjo atokiau, kitoje aikštelės pusėje.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuotas aikštelėje važiuojantis automobilis, kuris, nuvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelės galą ir pradeda sukimosi manevrą (22:30:19). Tuo metu policijos pareigūnų automobiliui įsukant į aikštelę, trumpam vaizde nematomas pareiškėjo automobilis dėl aikštelės įvažiavimo trajektorijos, tačiau pareiškėjo automobiliui vėl patekus į pareigūnų matymo zoną (22:30:27), matyti, jog automobilis tebesisuko; apsisuko 180 laipsnių lanku ir sustojo pamatęs policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodyta, jog policijos pareigūnai, vykdydami savivaldybės prašymą padėti sukontroliuoti ir sudrausminti vairuotojus, kurie prie Lėbartų kapinių, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, vakarais, apie 22-23 val., sniegui iškritus, prisnigtoje aikštelėje, automobiliais „piešia saulutes“, pavojingai manevruoja, nustatė, jog D. K. chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Iš policijos pareigūno pateikto tarnybinio pranešimo nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios danga buvo padengta sniegu ir ledu, buvo pastebėtas juodos spalvos „BMW“ automobilis, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn slysta šonu „piešiant saulę“ ir „piešiant vingiuotą kelią“. Jame taip pat nurodyta, jog vairuotojas iš pradžių aiškino, jog norėjo įvažiuoti į aikštelėje esantį kalniuką, dėl ko paspaudė akseleratoriaus pedalą, todėl nuslydo į šoną nesuvaldęs automobilio, nors toje vietoje, kurioje buvo sustabdytas automobilis, kalniuko nebuvo. Vėliau aiškino, jog tai ne jo automobilis, todėl nemokėjo jo tinkamai valdyti; pasakodamas vis kitas aplinkybes, bandė pasiteisinti, tačiau aikštelėje vairuotojui nebuvo jokių kliūčių, kurių reikėjo išvengti ar apvažiuoti; kiti automobiliai stovėjo atokiau, kitoje aikštelės pusėje. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno, atlikusio savo tarnybines pareigas, paaiškinimu; duomenų, kad iki įvykio jis būtų pažinojęs D. K., siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Policijos pareigūno paaiškinimą, priešingai, nei nurodo pareiškėjas ir jo atstovas, patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, iš kurios aiškiai matyti, kaip aikštelėje važiuojantis automobilis tyčia sukosi (matyti iš važiuojančio automobilio šviesų). Teismo posėdžio metu D. K. parodė, jog išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės jis pajautė, kad automobilis pradėjo slysti, todėl nenorėdamas įvažiuoti į kitą automobilį, kuris buvo už jo, paspaudė greičio pedalą, dėl ko apsuko jo automobilį. Kadangi automobilis yra varomas galu, jį sunkiau suvaldyti, o lėtai važiuojant slidžia kelio danga automobilis sustoja ir pradeda slysti atgal. Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas iš automobilio stovėjimo vietos pajuda ir pasuka ne link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, o į priešingą pusę; nuvažiavęs į aikštelės galą pareiškėjas pradeda atlikinėti sukimosi manevrą ir apsisuka (matoma iš automobilio šviesų). Policijos pareigūnams įsukus į automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimą, kur vienu metu pareiškėjo automobilis nėra užfiksuotas vaizdo įraše dėl aikštelės įvažiavimo trajektorijos, pareiškėjo automobiliui vėl patekus į policijos pareigūnų automobilio registratoriaus matymo lauką, pareiškėjo automobilis tebesisuko ratu, apsisuko 180 laipsnių kampu slysdamas šonu ir sustojo pamatęs policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais. Nuo to momento, kai pareiškėjas automobiliu pradėjo sukimosi manevrą iki to laiko, kai jis vėl pateko į policijos pareigūnų automobilio registratoriaus matymo lauką, praėjo 8 sekundės. Tai leidžia daryti išvadą, jog, priešingai nei nurodo D. K., jo veiksmai buvo tyčiniai iš chuliganiškų paskatų, kadangi jau po pirmo automobilio apsisukimo lanku, jeigu automobilis tikrai slydo, jis būtų sustojęs ir išvažiavęs, tačiau sukimąsi tęsė kol galiausiai apsisukęs pamatė policijos pareigūnų automobilį ir sustojo.
Įvertinus visą tai, sutiktina, jog D. K., slysdamas šonu, galėjo kliudyti aikštelėje stovėjusias kitas transporto priemones, ten buvusius šviestuvus. Toks D. K. nerūpestingas ir neatsargus elgesys iš tiesų kėlė pavojų kitiems asmenims ir jų turtui; kaip nustatyta, pažeidėjo automobilyje sėdėjo keleivis, be to, aikštelėje stovėjo kiti automobiliai, kaip matyti iš vaizdo įrašo, dalis transporto priemonių stovėjo įjungtomis šviesomis, viena transporto priemonė prieš įvažiuojant policijos pareigūnams į aikštelę judėjo. Visa tai rodo, kad D. K. elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, parodydamas aiškų kitų asmenų negerbimą, savo pranašumą kitų asmenų ar eismo dalyvių atžvilgiu, o tai vertintina kaip chuliganiškas vairavimas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-14800-2023 yra pagrįstas, D. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o D. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
D. K. (D. K.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14800-2023 (ROIK: 23227409226) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.