Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nukentėjusiajam V. P., nukentėjusiojo atstovei advokato padėjėjai Ž. J., kaltinamajai J. S., jos gynėjai advokato padėjėjai Eglei Sabaliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenoje, lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, vaiko priežiūros atostogose iki 2013-08-14, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2013 m. balandžio 8 d. patikslintu kaltinimu buvo kaltinama, kad ji žinodama pareigą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1828-228/2010 (teisingas civilinės bylos numeris 2-2275-228-2010, 1 t., b.l. 22-24), kuriuo buvo priteista iš jos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini)., nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki vaikui sueis pilnametystė kas mėnesį mokėti po 300 litų periodinę išmoką vaiko išlaikymui, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, nemokėjo teismo sprendimu nustatytų periodinių išmokų, neteikė nei kitos būtinos materialios paramos savo vaikui, dėl ko buvo susidaręs ne mažesnis, nei 3300 litų įsiskolinimas, nors tokią galimybę turėjo (3 t., b.l. 37).

Kaltinamoji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad 2003 metais susituokė su V. P., tais pačiais metais gimė dukra. 2007 metais jie išsiskyrė, nes kartu negalėjo gyventi. Tuo metu dukra gyveno savaitę pas ją, o savaitę pas tėtį, nes atrodė, kad tai protinga, kad netraumuotų vaiko. V. P. mokėjo už darželį, o ji rūpinosi vaiko drabužiais, maistu. Gera valia susitarė tokia tvarka abu prižiūrėti vaiką, tai tęsėsi iki ji susiruošė išvykti į užsienį. 2010 metais jai pasiūlė išvykti į užsienį užsidirbti. Susitarė žodžiu su V. P., kad dukra gyvens pas jį. Iki to laiko niekas nereikalavo išlaikymo, buvo susitarta, kad ji galės paremti maistu, daržovėmis, nes jos mama gyvena kaime. 2010-11-19 sprendimu išsiskyrė abipusiu sutarimu, skyrybų sutartyje buvo parašyta - išlaikymas 300 Lt, ji sutiko. Važiavo į užsienį, nes manė, kad galės mokėti tą sumą. 2010-11-07 įsiregistravo darbo biržoje. 2010-12-02 išsiregistravo iš darbo biržos, nes išvažiavo į užsienį. 2011-01-06 vėl įsiregistravo darbo biržoje, buvo registruota iki įsidarbinimo. Grįžusi iš užsienio į Lietuvą, laukdamasi antrojo vaiko, ji neturėjo galimybės mokėti dukrai išlaikymą pinigais. 2011-04-11 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), gavo apie 400 Lt atlyginimą, padirbo dvi savaites, tačiau dėl komplikuoto nėštumo buvo nedarbingumo atostogose. 2011-07-05 susituokė su antruoju vyru, jie veda bendrą ūkį. Nurodė, kad kiek gali, tiek K. apiperka. Tai – drabužėliai, batai, mokykliniai reikmenys. Kaip mama ji mato, ko vaikui tuo metu reikia. Grįždama iš užsienio, parvežė jai striukę, paltuką, apatinių drabužėlių, kelnaičių. Paltuką ir striukytę ji naudoja ir dabar. Paaiškino, kad su dukra per dieną mažiausiai du kartus susiskambina, dukra su ja dalinasi džiaugsmais, skausmais, ji susitinka su mokytojais, kai važiuoja jos pasiimti. Dukra šiuo metu pas ją atostogauja. Dukros labai šilti santykiai su broliuku. Ji visada išleidžia dukrą velykauti, prideda krepšelį kartu su dukra dažytų kiaušinių. Padeda surengti gimtadienio šventę, iškepa jos mėgstamų vaflių, pyrago. Prikepė vaflių į Kaziuko mugę, nes dukra prašė. Nurodė, kad jos dabartinis vyras gauna pajamas, bet jis juk neturi pareigos išlaikyti jos dukrą, gyvenančią pas tėvą. Šiuo metu šeimai trūksta pinigų, bet gyvena. Nurodo, kad yra įsiregistravusi darbo biržoje, gavo 109 Lt nedarbingumo pašalpą. Be to, buvo gauta viena suma, kuri skirta gimusio vaiko kraiteliui, apie 1700 Lt. Nurodė, kad nuo gruodžio mėnesio gavo po 798 Lt, lapkričio mėnesį gavo 566 Lt. Negalėjo iš tų pinigų pervesti dukrai, nes suvažinėti į Uteną taip pat kainuoja nemažus pinigus. Jei 300 Lt kas mėnesį pervestų V. P., dar 300 Lt kainuoja kelionė į Uteną ir atgal už kelis važiavimus per mėnesį, tai nieko neliktų kito vaiko išlaikymui, jis būtų nuskriaustas. Paaiškino, kad atsiveža pas ją dukra dviem savaitėms drabužėlių atostogų metu, ji mato, kas yra praplyšę, tai tie patys drabužėliai, batai, kur ji nupirkusi. Jis sutvarko rūbus, išplauna, išlygina. O vaikas išauga rūbus, batus. Dukra gyvena pas ją per atostogas savaitę, dar ilgiau, ji ją maitina, rūpinasi, juk neprašo V. P. už tas dvi savaites išlaikymo, kol dukra būna pas ją. Praeitų metų vasarą buvo taip, kad pas ją išbuvo visą mėnesį. Patikslino, kad 2011 m. sausio mėnesį grįžo iš užsienio antrą kartą. Abu kartus atsivežė po 900 svarų. Tuo metu svaro kursas buvo kritęs, nesiekė 4 Lt, buvo apie 3,80 Lt - 3,90 Lt, tai buvo apie 3000-3500 Lt. Atsivežė dukrai nemažai drabužėlių: pavasarinę striukę, paltuką, tris poras pėdkelnių, apatinių kelnaičių, apatinių rūbelių komplektų, rūbelių miegui, pirštinyčių, viso rūbai kainavo apie 150 svarų, litais būtų apie 600 Lt. Tai nebuvo dovana. Dovanų atvežė indelius, lėlę, kurią nupirko grįždama, kuri taip pat nemažai kainavo, o drabužėlius dukra nešioja iki šiol. Mano, kad tuo prisidėjo prie dukros išlaikymo. Grįždama atsivežė pinigų, atrodytų, kad tai nemaža suma, tačiau ji ėjo pas gydytojus, Vilniuje darėsi genetinius tyrimus, nes turėjo žinoti, kaip vystosi vaisius po sunkių darbų, ar viskas gerai. Neturėjo darbo, nežinojo kada ir kur jį gaus, nes laukėsi. Dalį tų pinigų skyrė susitikimams su K., nes nenorėjo nutraukti ryšio.

Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad iš pradžių su kaltinamąja oficialiai nebuvo išsiskyrę, tačiau gyveno atskirai savo gyvenimus, dukra vieną savaitę gyveno pas jį, o kitą – pas ją. 2010 metais atėjo laikas dukrai eiti į pirmą klasę, vaikas turi turėti pastovų gyvenimą, stalą, lovą. Sutarė, kad kaltinamoji mokės pinigus, perves į sąskaitą. 2010 m., prieš Kalėdas, iki 15 dienos kaltinamoji turėjo pervesti 300 Lt, tačiau jis gavo iš jos SMS žinutę, kad vėluos mokėti keletą dienų, o po kelių dienų gavo žinutę, kad ,,aš tau ir tavo draugei Kalėdų nekelsiu“. Sutinka, kad jis tuo metu nedirbo, tačiau jo draugė dirbo, turėjo pajamas. Kai grįžo iš užsienio, kaltinamoji turėjo pinigų. Ji turi vyrą, mano, kad ji turi pakankamai pinigų, kad galėtų mokėti priteistus pinigus ir dukrai. Patvirtino, kad išlaikymas mergaitei buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo, jis pats kreipėsi, tačiau tada pati kaltinamoji pradėjo mokėti pinigus. Mano, kad kaltinamoji, grįžusi iš užsienio, tas pajamas turėjo, bet piktybiškai dukrai nemokėjo išlaikymo. Akivaizdu, kad ji vėl pradėjo mokėti pinigus, kaip padavė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Mano, kad nėra vaiko išlaikymas, jeigu ji pasiima dukrą kas antrą savaitę ir ją ten maitina, prižiūri. Jis nedraudžia dukrai ir motinai bendrauti, bet ji neteikia išlaikymo dukrai. Kaltinamoji lankosi kas dvi savaitės, bet kai jos vaikas serga, tai kas trečią savaitę pasiima. Atostogų metu, kaip ji ir minėjo, šiuo metu, Velykinių atostogų metu, dukra yra pas kaltinamąją. Nukentėjusysis nurodė, kad 2013-03-03 pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, iki tol buvo registruotas Darbo biržoje, nedirbo, pajamų negaudavo. Kaltinamoji kurį laiką po 150 Lt mokėjo, kažkiek moka ir šiuo metu, bet ne visą priteistą sumą. Ji nesiteirauja, ko dukrai reikia – ar batų, ar striukytės. Dukra lanko mokykloje dainavimo būrelį, tačiau jis nemokamas. Muzikos mokykloje dukra mokosi groti, tai kainuoja 80 Lt per mėnesį, dar papildomai lanko dainavimą ne mokykloje, jis perka koncertinius rūbus. Pirko elektrinį sintezatorių, sumokėjo 300 Lt, kaltinamoji nieko neprisidėjo. Nebuvo apie vaiko poreikius kalbama. Pripažįsta, kad kaltinamoji atvežė iš Anglijos striukę, paltuką, bet praėjo trys metai. Nepamena, gal kaltinamoji ką perka, kai dukra lieka pas ją, gal kokias pėdkelnes ir atsivežė dukra iš motinos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu nurodė, kad kaltinamoji dukrai pirko basutes, marškinėlius, pėdkelnes (1 t., b.l. 51).

Liudytoja J. M. teisme paaiškino, kad pažįsta kaimynę J. S. beveik du metus. K. mato, kai J. ją atsiveža. Mato kas dvi savaites, taip pat per mokyklines atostogas. Liudytojos mergaitė su K. vienų metų, K. būna per rudens, žiemos, papildomas, pavasario, vasaros atostogas. Mergaitė bendrauja su K., būna, kad ir jos mergaitė pas juos svečiuojasi. K. būna pavalgiusi ir pusryčius, ir pietus, net jos mergaitė nuėjusi gauna pavalgyti. K. pasakojo, kad su mamyte buvo ,,Impulse“, kad jai drabužėlius perka, kad kažką mamytė nuneria, ateina jos mergaitei ir jai pasirodyti. J. S. dabar dirba, jos vyras taip pat dirba, iki tol kaltinamoji gavo pinigus už vaiką. Gyvena, kaip visos lietuvių šeimos, t.y. nuo algos iki algos. Patikslino, kad kaltinamoji nėrė rudenį kepurytę, seniau nėrė dūdelei apvalkalą. Šiais metais nėrė ant kojyčių, ant batukų kelraiščius. Kaltinamoji skolinosi iš jos pinigų, kai iš jos pirko dukrai rašomąjį stalą. Kai liudytojos vaikas išaugo dviratuką, kaltinamoji neturėjo pinigų, tai pasiskolino apie 60 Lt, kad nupirktų dviratuką. V. J. atidavė pinigus, juos pervedė į sąskaitą.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jos sesuo ir parodė, kad 2011 metais kaltinamajai buvo sunki finansinė padėtis, ji jai padėdavo. 2011 metais, kai kaltinamoji laukėsi, jai buvo problemų dėl širdies, liudytoja jai tada kelis kartus po 100 Lt, 50 Lt, po 30 Lt davė. 2011 metais kelis kartus ji yra seserį nuvežusi į Vilnių, nes jai buvo problemų su sveikata. Ėjo su seserimi į labdaros parduotuves, pirko K. rūbelių, atvažiuodavo sesuo su K. pas ją. Yra kelis kartus seseriai paskolinusi pinigų, kad nuvažiuotų pas dukrą, kad turėtų iš ko nupirkti maisto, nes ji neturėjo už ką. Jai aišku, kad sesuo labai rūpinasi dukra. Kiek žino, dabar ji kas antrą savaitę pasiima dukrą, rūpinasi ja, jų santykiai artimi.

Liudytoja J. Š. teisme paaiškino, kad kaltinamoji yra jos sesuo. Žino, kad sesė negalėjo mokėti alimentų, nes buvo bloga jos finansinė padėtis. Sesuo neturėjo pinigų, skolinosi iš kitos sesers. J. kad būtų lengviau gyventi, buvo išsikrausčiusi į kaimą. J. pirko K. drabužėlių, pirko dar ir ateičiai, kad būtų. K. dabar dar tais pačiais drabužėliais atvažiuoja pas juos. Kas savaitę sesė pas juos atsiveždavo K., jų labai geri santykiai. Motina ir dukra myli viena kitą. Rūpestis pasireiškia drabužių pirkimu, maistu. Prie jos yra pirkusi rūbus turguje, dėvėtų drabužių parduotuvėse, yra pirkusi maistą, buvo į kiną nuėjusi. K. įbėga į kambarį, pasisveikina, pasigiria: ,,man mama nupirko batukus, kelnytes“, tai gali būti 2012 m., 2013 m. Mano, kad pirko ir šiais, ir ankstesniais metais, nes jai K. pati pasigyrė, kad džemperį, megztinį nupirko. Ji matė tuos drabužius, nes K. pasigyrė, kad mama nupirko. Panevėžyje pas J. nebuvo, bet žino, kad K. turi savo kambarį, jį įrengė dabartinis sesės vyras. Sesuo 2011 metais gyveno iš vyro atlyginimo, o vyras padėdavo dukrą išlaikyti.

2010-11-19 Utenos r. apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2275-228/2010, nurodyta, kad J. P. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokama 300 Lt periodine išmoka, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2010-08-17 iki dukros K. P. pilnametystės (1 t., b.l. 22-24).

Iš gimimo liudijimo AA Nr. 402154 kopijos nustatyta, kad K. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o jos tėvai yra V. P. ir J. P. (1 t., b.l. 18).

2012-05-09 antstolės A. M. rašte Nr. SD-4855 apie vykdomą išieškojimą nurodyta, kad J. S. išlaikymo skola 2012-05-01 sudarė 3976,66 Lt (1 t., b.l. 56); Antstolė A. M. kartu pateikė vykdomosios bylos Nr. 0104/11/01186 kopiją (1 t., b.l. 57-101).

2012-06-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymoje Nr. R30-723 apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei Sodros pažymoje apie asmens įdarbinimus nurodyta, kad J. S. nuo 2011-04-11 yra įsidarbinusi UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2011-10-11 iki 2013-02-26 yra vaiko priežiūros arba auginimo atostogose. 2011 m. J. S. draudžiamosios pajamos sudarė 5160,59 Lt., nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 – 3648,80 Lt (2 t., b.l. 5-7).

2012-06-01 Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus pažymoje Nr. S(P27)-1080-(8.16) apie J. S. registraciją nurodyta, kad J. S. nuo 2008-08-17 nebuvo registruota darbo biržoje ir šiuo metu nėra registruota (2 t., b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str.). Civilinio kodekso 3.192 straipsnis nustato pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. LR CK 3.195 str. taip pat nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Nusikaltimo baigtumas siejamas su pareigos nevykdymo pradžia (formalioji sudėtis). Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008, 2K-218/2012 ). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. J. S. nagrinėjamoje byloje yra kaltinama tuo, kad nuo 2011-01-17 iki 2011-11-17 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, nemokėjo teismo sprendimu nustatytų periodinių išmokų, neteikė nei kitos būtinos materialios paramos savo vaikui K. P., dėl to susidarė 3300 Lt įsiskolinimas, nors tokią galimybę turėjo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. S. 2011 m. pradžioje, laukdamasi antrojo vaiko, grįžo iš užsienio, kur dirbo. Kaltinamoji Lietuvoje nuo 2011 m. balandžio mėnesio dirbo UAB „Katrina“. Į kaltinimo laikotarpį įeinančiu metu nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. birželio 6 d. kaltinamoji nepertraukiamai gavo ligos pašalpą, o nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 10 d. gavo motinystės pašalpą bei nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. (kaltinimo ribos pabaiga) kaltinamoji gavo motinystės (tėvystės) pašalpą (2 t. b.l. 5-7). Iš „Asmens duomenų“ (1 t., b.l. 105, 2t., b.l. 97-98), taip pat gimimo liudijimo kopijos (1 t., b.l. 39) matyti, jog J. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S., taigi kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamoji buvo nėščia. Šiuos duomenis patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, duoti teisme, kurių metu ji patvirtino, kad laukdamasi antro vaiko, Lietuvoje įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl komplikuoto nėštumo jai buvo skirtas nedarbingumas. Nėštumo metu ji lankėsi pas gydytojus, važiavo tirtis sveikatos į Vilnių. Tai taip pat patvirtina liudytojos J. B. parodymai. Kaltinamoji jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 91, 92; 2 t., b.l. 2). 2011-08-14 J. S. susilaukė sūnaus A. S.. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu laikotarpiu nedėjo jokių realių pastangų dėl prisidėjimo prie vaiko išlaikymo ar neteikė žinių apie savo pajamų šaltinius, turtą, slėpė reikšmingą informaciją ar pan. (LAT nutartis Nr. 2K-139/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis ir pan. (LAT nutartis Nr. 2K-143/2011). Kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamoji laukėsi antrojo vaiko ir pagimdžiusi išėjo motinystės atostogų. Nėštumo metu ji buvo nedarbinga, gavo minimalią ligos pašalpą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. pradžioje, kai kaltinamoji grįžo iš užsienio, ji atvežė dukrai rūbelių, žaislų ir kt. Būdama Lietuvoje kaltinamoji reguliariai lankydavo dukrą, pasiimdavo ją pas save į namus, mergaitė pas kaltinamąją viešėdavo atostogų metu. Laikotarpiais, kai kaltinamoji pasiimdavo dukrą pas save ar ją lankydavo, ji dukra pilnai pasirūpindavo (tiek savo dėmesiu, bendravimu, tiek materialiai). Ryšys su dukra buvo pastovus ir nenutrūkęs iki šiol. Šias aplinkybes nurodė tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis V. P., taip pat jis tokias aplinkybes nurodė ir nagrinėjant Utenos rajono apylinkės teisme civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (3 t., b.l.2-21), taip pat teisme apklausti liudytojai. Liudytojos J. B., J. Š. teisme nurodė, kad nėštumo metu kaltinamajai teko vykti pas gydytojus Į Vilnių, jos finansinė padėtis tuo metu buvo itin sunki, kaltinamoji skolindavosi pinigų iš sesers. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, gimus antram vaikui, kaltinamoji gavo vidutiniškai 500-700 Lt dydžio motinystės pašalpą, už šią sumą ji padedama sutuoktinio, išlaikė save, savo naujagimį, būstą bei lankė kitame mieste gyvenančią dukrą K. P., parsiveždavo ją į namus. Iš Utenos mokyklos – vaikų darželio „Varpelis“ charakteristikos matyti, kad K. yra mylima, prižiūrima ir vertinama tiek tėvo, tiek motinos, kuri skambina, teiraujasi, atvažiuoja savaitgaliais. K. labiau norėtų būti su mama (2 t., b.l. 79). Iš to matyti, kad yra tamprus ryšys tarp motinos ir dukros. Vertinama, kad kaltinamoji gyveno ir gyvena Panevėžyje, dukra gyvena pas tėvą Utenoje, taigi ir lankymas sukelia materialines išlaidas. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio kaltinamoji ėmė pervesti po dalį K. P. išlaikymo sumos nukentėjusiajam V. P.. Iš 2012-01-26 antstolės A. M. pažymos matyti, kad J. S. skola 2012-01-01 datai yra 2992,66 Lt, skolininkė išieškotojui yra išmokėjusi 724,00 Lt (1 t., b.l. 68). Taip pat iš Vykdomosios bylos matyti, kad J. S. likvidaus turto, kurį pardavus būtų galima padengti įsiskolinimą, neturėjo anksčiau ir neturi dabar, tai yra ji turto nepaslėpė nuo išieškojimo. Pažymėtina, jog nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigos V. P. gaudavo dalinį išlaikymą dukrai K. iš Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b.l. 139, 140, 1 t., b.l. 27, 70, 3 t., b.l. 36). Kaltinamosios pateiktas kopijas dokumentų, įrodančių rūpinimąsi dukra, teismas nevertina, nes iš šių dokumentų kopijų matyti, kad kaltinamoji patyrė išlaidas ne kaltinime nurodytu laikotarpiu, o vėliau (3 t., b.l. 143-159). Remdamasis aptartais įrodymais, teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2011-01-17 iki 2011-11-17, kuriuo kaltinamoji nepervesdavo pinigų K. P. išlaikymui, ji šios pareigos nevengė, ir nevykdė dėl svarbių, pateisinamų priežasčių, o kaltinamosios veikos nagrinėjamu atveju negalima vertinti kaip piktybinio vengimo išlaikyti savo vaiką, todėl kaltinamosios veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str. Šio įstatymo dispozicijos sąvoka yra žymiai platesnė, nei LR BK 245 straipsnyje „Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas“ nurodyta dispozicija. Pagal pastarąją pakanka nustatyti subjektyvias aplinkybes, tyčią dėl konkretaus teismo sprendimo, jame nurodyta forma ir būdais nevykdymo. Tačiau baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje apibrėžiama kita veika, tai – vengimas išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Šiame įstatyme nurodyta, kad kaltinimu turi būti įrodytas visiškas tyčinis ar nusikalstamai nerūpestingas nesirūpinimas vaiku. Rūpinimasis vaiku bet kokia forma, jo poreikių, kad ir dalinių pagal turimas galimybes tenkinimas, nors ir nebūtų vykdomas teismo sprendimas dėl konkrečių piniginių sumų, nustatytų teismo sprendimu, mokėjimo, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, todėl J. S. išteisinama (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.