- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- 1S-41-350/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24088-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. P. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi A. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bei skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pratęsta.
Šalies argumentai
2. Skundu A. P. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria A. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2.1. Skunde nurodoma, kad A. P. toliau galėtų gydytis ambulatoriškai ir būti stebimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, prižiūrimas savo artimųjų - senelių. Priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje A. P. buvo skirta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nustačius, kad jis nepakaltinamumo būsenoje disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją platinti, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu A. P. laisvė yra suvaržyta ilgiau ne metus laiko.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma už veiką, kuri laikoma tik baudžiamuoju nusižengimu, taigi jo veika, kuri nėra smurtinė, bent kiek didesnio pavojaus aplinkiniams tikrai nekelia. Metus laiko taikant jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį jo stebėjimą - nei karto nebuvo nustatyti jokie jo konfliktai nei su kitais pacientais, nei su personalu, jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nestebėta jokių agresijos epizodų ar destruktyvaus elgesio. Nors stebimuoju laikotarpiu buvo nustatytas ginamojo psichinės būklės pablogėjimas ir dėl to buvo koreguotas gydymas, tačiau teismo posėdyje dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nenurodė jokių simptomų, kurie leistų įžvelgti A. P. pavojingumą aplinkiniams ar sau pačiam. Tikslingumą šiam pacientui toliau jau ilgalaikiai taikyti stacionarų gydymą, atstovė iš esmės motyvavo tik tuo, kad ambulatorinio gydymo metu A. P. nustojo vartoti vaistus, bet vartojo narkotines medžiagas, tačiau būtina pažymėti, kad tuo metu A. P. dar nebuvo taikoma jokia priverčiamoji medicinos priemonė, jis gydėsi savarankiškai, ir narkotines medžiagas vartojo po savarankiško stacionaraus gydymo. Šiuo metu, kuomet jam jau taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. P. pasiryžęs sąžiningai vykdyti visus gydytojų nurodymus ir tokį jo pasiryžimą visiškai patvirtina elgesys per visą stebimą laikotarpį – nepadarė jokių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, lankė priklausomybių įveikos grupių užsiėmimų lankymas. Ir teismo posėdyje A. P. patvirtino, kad supranta, jog narkotinių medžiagų vartojimas yra blogis, todėl ambulatorinio gydymo metu jų nevartos, vykdys visus medikų ir jį sutinkančių prižiūrėti senelių (tėvai mirę, o seneliai pajėgūs juo rūpintis) nurodymus.
2.3. Gynėjo manymu, esant tokiai A. P. sveikatos būklei ir atsižvelgiant į jo padarytos veikos pavojingumą, nėra svarių priežasčių, kurios leistų ilgai riboti jo judėjimo laisvę, galimybes bendrauti su artimaisiais. Ilgalaikis asmens izoliavimas, atskyrimas nuo artimųjų nepadeda šio asmens resocializacijai, bet ją žlugdo, todėl teismo sprendimo izoliuoti nepavojingą asmenį vertinti teisingu, atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus, jokiu būdu negalima.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
5. A. P. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skunde kvestionuojama apylinkės teismo pratęstos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis ir teigiama, kad, atsižvelgiant į A. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir mažą jos pavojingumą bei A. P. elgesį specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (skyriuje agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo), jam turėtų būti taikomas ne stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), o ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
6. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, BPK 403 straipsnio 2 dalį, asmenims teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
7. Priverčiamoji medicinos priemonė, įvertinus tai, kad tai ne bausmė, o priverstinio gydymo priemonė, turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).
8. Pirmas kriterijus parenkant priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Šiuo atveju apylinkės teismas rėmėsi Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2025 m. vasario 6 d. išvada, kurią teismo posėdžio metu patvirtino VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ atstovė Veronika Žmuidienė. Išvadoje nurodyta, kad A. P. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas ir kanapes, žalingas vartojimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kitus stimuliatorius. Stebimuoju laikotarpiu A. P. psichikos būklė nepakankamai stabili, lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo psichikos pablogėjimas, koreguotas gydymas. Skyriuje agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Komisijos metu kontaktas formalus, kalbėdamas į akis nežiūri. Emocijos šaltos, blankios, monotoniškos, nuotaika lėkšta. Mąstymas paralogiškas, išlieka aktyvi psichoprodukcija. Nekritiškas savo būsenai, ligai, narkotikų vartojimui, nenoriai, tik raginamas lanko priklausomybių įveikos grupes, kitus užsiėmimus lankyti atsisako, epizodiškai fiksuojami santykio, inscenizavimo kliedesiai. Socialiniai ryšiai – telefonu bendrauja su seneliais, kurie sutinka juo toliau rūpintis.
9. Taigi, iš Komisijos išvados matyti, kad A. P. serga psichikos sutrikimu, dėl kurio turi būti gydomas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl gydymo režimo, svarbu įvertinti ir tai, ar šis asmuo yra socialiai pavojingas ir ar jo psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, nes vien psichikos ligos diagnozavimo bei asmens sveikatos būklės nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo sau pačiam ar aplinkiniams, negali būti pagrindas tęsti vienos griežčiausių procesinės prievartos priemonių, ribojančių asmens judėjimo laisvę ir galimybes bendrauti su kitais asmenimis, taikymą.
10. A. P. stacionare gydomas ilgiau nei metus laiko. Jo veiksmai – narkotinių, psichotropinių medžiagų turėjimas be tikslo jas platinti - atitinka tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį (BK 12 straipsnis), už kuriuos gali būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė - iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Jo laikytos narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis ir pavojaus visuomenei nekėlė. Nėra duomenų, kad A. P. anksčiau būtų padaręs priešingas teisei veikas. Iš Komisijos išvados ir VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ atstovės Veronikos Žmuidienės parodymų apylinkės teisme matyti, kad A. P. nėra agresyvus, destruktyvaus elgesio gydymo įstaigoje nefiksuota. Jis nėra konfliktavęs nei su kitais pacientais, nei su gydytojais, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių. Įvertinus A. P. sveikatos būklę, padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos pavojingumą, o taip pat aplinkybę, kad A. P. nėra socialiai pavojingas, pritartina skundo argumentui, kad svarių priežasčių, kurios leistų toliau riboti jo judėjimo laisvę, galimybes bendrauti su artimaisiais, nėra. Bylos duomenimis A. P. gyvena su seneliais, kurie sutinka jį prižiūrėti.
11. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas A. P. šiuo metu dar yra būtinas, tačiau šių priemonių tikslus pasiekti galima toliau jį gydant ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Tokia priemonė ne tik leis tęsti tinkamą gydymą, bet ir sudarys sąlygas A. P. grįžti į pilnavertį gyvenimą bei išlaikyti jo socialinius ryšius, kurie turi įtakos asmens psichinei būsenai.
12. Kadangi apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių A. P. toliau negalėtų būti gydymas švelnesnėmis, t. y. ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: A. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis neskundžiama.