Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-1048/2020 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. J. ir R. M. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo Akmenės rajono paramos šeimai centras, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Mažeikių rajone), viešoji įstaiga Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra apeliantės A. J. sūnus, (tėvas gimimo liudijime nenurodytas), A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra apeliantės A. J. ir atsakovo R. M. dukra. Darbingumo lygio pažyma, neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad A. J. iki 2049 m. rugsėjo 26 d. nustatytas 35 proc. darbingumas. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad A. J. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Sodros duomenimis atsakovė per mėnesį gauna apie 300,00 Eur socialinių išmokų. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančiame socialiniame būste. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A-130 G. J. nustatyta laikinoji globa. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. A-492 nuo 2006 m. spalio 6 d. panaikinta G. J. laikinoji globa ir vaikas perduota auklėti ir prižiūrėti jo motinai A. J. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-640 A. J. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo įrašyta į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. A. J. šeimai skirtos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos.

24. Iš socialinės darbuotojos A. G. ataskaitų apie 2017, 2018 metus, šeimos aplankymų aktų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus protokolų, sprendimų dėl socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimai skyrimo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato medžiagos, informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktais ir kitos byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, atsakomybės, ne visada užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą, palikusi vienus vaikus į namus negrįžta po kelias paras, alkoholio vartojimo problema, dažnai nesuvokia realybės, neturi gebėjimo adekvačiai vertinti situacijos, savarankiškai spręsti iškilusias problemas, dažnai neklauso socialinės darbuotojos patarimų ir rekomendacijų, nevykdo susitarimų, įsipareigojimų, ji linkusi meluoti, klaidinti specialistus pateikiant realybės neatitinkančius faktus, bendrauja su neigiamą įtaką jos gyvenimui darančiais asmenimis, nesidomi vaikų išgyvenimais, pomėgiais, nerodo teigiamų jausmų, vaikų negiria, vaikams trūksta mamos dėmesio, pastebėta, kad tarp mamos ir vaikų yra labai silpnas emocinis ryšys, vaikams trūksta mamos dėmesio, meilės, švelnumo, nuoširdaus bendravimo.

25. 2018 m. liepos 20-23 d. A. J. nerasta namuose, nepilnamečiai palikti vieni patys be suaugusiųjų priežiūros. 2018 m. liepos 23 d. ji rasta pas J. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnams A. J. nustatytas 2.42 promilių girtumas. Ji dėl nustatyto sunkaus girtumo buvo nepajėgi užtikrinti ir sudaryti saugių ir tinkamų sąlygų vaikas. 2018 m. liepos 23 d. G. J. ir A. M. paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti V. J. šeimoje. Nuo 2018 m. liepos 25 d. vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. liepos 25 d. prašymu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus dėl teismo leidimo paimti G. J. ir A. M. iš jų tėvų išdavimo. 2018 m. liepos 31 d. R. M. paaiškinime nurodė, kad A. nematė nuo pat jos gimimo, su dukra nebendrauja, jam pačiam nustatytas neįgalumas, jo pajamas sudaro neįgalumo išmoka, todėl neturi galimybių auginti ir prižiūrėti dukters. Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4859-1022/2018 leista paimti nepilnamečius G. J. ir A. M. iš jų tėvų. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. PAV-577 G. J. nustatyta laikinoji rūpyba, A. M. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

26. Iš 2019 m. kovo 15 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad A. J. diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybė; demencija sergant kitomis ligomis, organinė depresija; nesugebėjo savarankiškai tvarkytis buityje, piktnaudžiavo alkoholiu, kuriam išsivystė priklausomybė, geria užgėrimais; psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai kas 3 mėnesius dėl organinės depresijos, vaistus vartoja; 2018 m. gruodį atvyko lydima socialinės darbuotojos po užgėrimo, socialiai neadaptuota, meluoja, kad alkoholio nevartoja; nukreipta stacionariniam gydymui į priklausomybių gydymo centrą, kuriame gydėsi 4 dienas, vėliau nukreipta į Šiaulių ligoninės psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame gydėsi.

27. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-105/2020 konstatuota, kad: 1) A. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, gretutinė diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; 2) A. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti; psichikos sutrikimas yra negrįžtančio pobūdžio; 3) dėl savo psichinės sveikatos būklės A. J. negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tėvų valdžios įgyvendinimo srityje; 4) A. K. negali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus; 5) A. J. gyvenimas kartu su savo nepilnamečiais vaikais kelia grėsmę vaikų saugumui.

28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas R. M. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jam mokama 93,21 Eur socialinė išmoka kas mėnesį. Iš byloje esančių G. J. ir A. M. užfiksuotų paaiškinimų nustatyta, kad vaikai norėtų gyventi pas mamą.

29. Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-39-875/2011, patvirtinta A. J. ir R. M. taikos sutartis, kuria R. M. įsipareigojo dukters A. M. išlaikymą mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl vaikų atskyrimo nuo jų motinos

30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nepilnamečių atskyrimo nuo jų motinos ir priteisto išlaikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą atskirti ją nuo nepilnamečių vaikų, kadangi ji tinkamai augina ir rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, be to vaikai išreiškė norą gyventi su ja.

31. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

32. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

33. Remiantis Vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis).

34. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

35. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Vaiko teisių konvencija nustato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos.

36. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (šiuo atveju, pavyzdžiui, pasikeitus apeliantės sveikatos būklei ar jei nustojus vartoti alkoholinius gėrimus), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

37. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Kaip buvo nustatyta vertinant civilinės bylos medžiagą, atsakovei A. J. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybė, demencija sergant kitomis ligomis, organinė depresija; nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Socialinė darbuotoja dirbusi su atsakovės A. J. šeima A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. J. stokoja socialinių įgūdžių, negeba pati prižiūrėti, auklėti, ugdyti savo nepilnamečius vaikus, dažnai vartoja alkoholį, bendrauja su asmenimis, kurie daro neigiamą įtaką atsakovei, atsakovė negeba savarankiškai spręsti iškilusių problemų. Dėl sveikatos būklės atsakovė negali prižiūrėti ir auginti savo vaikus, atsakovė neturi suvokimo, negeba pati priimti sprendimų, negeba spręsti problemų, negeba bendrauti, valdyti savo emocijų, labai ūmiai reaguoja iškilus bet kokiai situacijai, emocijos būna gana stipriai išreikštos, atsakovė nereguliariai vartoja vaistus. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-105/2020 konstatuota, kad A. J. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tėvų valdžios įgyvendinimo srityje, negali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, jos gyvenimas kartu su savo nepilnamečiais vaikais kelia grėsmę vaikų saugumui.

38. Kaip jau minėta Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu apeliantės vaikams G. J. ir A. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir vaikai gyvena ne su mama. Iš byloje esančių Akmenės rajono paramos šeimai centro šeimai atstovės V. M., (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos J. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nuo 2019 m. kovo 1 d. A. ir G. gyvenant (duomenys neskelbtini), vaikai globos namuose greitai adaptavosi, ženkliai pagerėjo A. mokslo rezultatai, mergaitė aktyviai pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje, lankyti įvairius būrelius, G. elgesyje taip pat yra teigiamas pokytis, jis pradėjo mokytis, pas jį atsirado daugiau atsakomybės. Mamos ryšys su sūnumi G. yra stipriai susilpnėjęs, atvykus mamai su ja bendrauja trumpai. A. laukia atvykstančios mamos.

39. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, atsižvelgė į ne tik į vaikų nuomonę, bet ir į jų interesus, jų galimybę augti saugioje aplinkoje.

40. Apibendrinant pasakytina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių (psichikos ligos, alkoholio vartojimo) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų; nepilnamečiai vaikai su savo motina kartu negyvena, jiems paskirta laikinoji globa, tad būtina nuspręsti, kur vaikai turi gyventi. Nustačius dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes (vaikų motina dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ir negali gyventi su vaikais, ir reikia nuspręsti, kur vaikai turi gyventi), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos, yra visiškai pagrįsta.

41. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi, o pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (šiuo atveju, pavyzdžiui, pasikeitus apeliantės sveikatos būklei), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

42. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas apribojęs neterminuotai tėvo valdžią nepilnametės dukros A. M. atžvilgiu ir atskyrus nepilnamečius vaikus G. J. ir A. M. nuo motinos A. J., pagrįstai nepilnamečiams G. J. nustatė nuolatinę rūpybą, o nepilnametei A. M. – nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnis, 3.257 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas) bei įvertinęs tai, kad nepilnamečiams vaikams nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini), kur vaikai gyvena, bei atsižvelgęs į tai, kad vaikai sėkmingai adaptavosi (duomenys neskebtini), vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, o kitų asmenų, norinčių tapti vaikų globėju (rūpintoju), nenustatyta, sprendė, kad yra pagrindas nepilnamečiams vaikams nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) vaikų globos institucijoje, ir paskyrė (duomenys neskelbtini) G. J. nuolatiniu rūpintoju ir A. M. nuolatiniu globėju ir vaikų gyvenamąją vietą nustatė (duomenys neskelbtini) (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

43. Skunde apeliantė nurodė, jog nesutinka su iš jos priteistu vaikams išlaikymu. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į vaikų interesus, taip pat į apeliantės sveikatos būklę, į nustatytą darbingumo lygį, gaunamas pajamas, į tai, kad ji dėl sveiktos būklės negali objektyviai gauti pajamų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra teisėtas ir pagrįstas.

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius įrodymus, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos, yra visiškai pagrįsta. Priimdamas procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.