Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-965-755/2017

Teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00191-2017-2

2017 m. gruodžio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. U. ir M. U. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-847/2017 pagal ieškovų J. U. ir M. U. ieškinį atsakovei M. U. dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovas, nutraukus santuoką, pasiėmė atsakovės kepurę ir jos negrąžino. Ieškovas, apklausiamas teismo posėdžio metu, tai kategoriškai neigė, be to, liudytoja S. J. taip pat nenurodė, kad J. U. galėjo pasiimti atsakovės kepurę.

10. Teigia, jog atsakovės ieškovų atžvilgiu pavartoti žodžiai, kad ieškovas pavogė, o „vagilka“ ieškovė nešioja kepurę, priskiriami grubiems, labiausiai žeminantiems asmens orumą ir garbę žodžiams. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė paskleidė žinias, o ne nuomonę. Paskleista žinia yra tiesiogiai susijusi su jais. Ieškovas niekada nėra pavogęs iš atsakovės kepurės, o ieškovė tokios kepurės nenešioja. Aplinkybes, kad neigiama žinia buvo paskleista, taip pat patvirtino liudytoja O. L.. Nors teismas nurodė, kad šios liudytojos parodymai nesutapo dėl žinios pateikimo būdo, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi nustatinėjant patį pažeminimo faktą. Ieškovai mano, jog jie turi teisę reikalauti atlyginti padarytą neturtinę žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos nurodytos aplinkybės dėl kepurės vagystės yra tiesa, todėl jos išsakyti žodžiai pažemino ieškovų garbę ir orumą. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ieškovai labai išgyveno, vengė eiti į šokių užsiėmimus, nes nežinojo, ar kitiems kartu dalyvaujantiems asmenims atsakovė nėra paskleidusi žeminančios informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimo, iš kurio pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, klausimas.

15. Ieškovų teigimu, 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovė M. U. S. J. įmonės parduotuvėje, girdint S. J. bei parduotuvėje buvusiems pirkėjams, nurodė, kad ieškovas J. U. iš atsakovės pavogė kepurę, o ieškovė, įvardinta kaip „vagilka“, nešioja pavogtą kepurę.Be to, 2016 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini), O. L. girdėjo, kaip atsakovė dviem iš matymo pažįstamoms moterims sakė, kad ieškovas iš atsakovės pavogė kepurę, o ieškovė, įvardinta kaip „vagilka“, nešioja pavogtą kepurę. Tokia informacija neatitinka tikrovės, atsakovė apšmeižė ieškovus, dėl paskleistos melagingos informacijos jie buvo paniekinti ir pažeminti asmenų, kurie girdėjo šiuos žodžius, akyse. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovė tik išsakė subjektyvią nuomonę apie galimai ieškovo paimtą jos kepurę, todėl nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, padariusiais žalos ir taikyti jai civilinę atsakomybę. Su tuo nesutinka ieškovai, o skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė teismo apginti jų garbę ir orumą, priteisiant iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. gina įstatymas (CK 1.114 straipsnis). Todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

18. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat išklausęs šalių bei liudytojų paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, sprendžia, kad byloje ieškovai neįrodė, kad: 1) atsakovė būtent taip suformulavo savo teiginį, kaip jie nurodo (,,ieškovas J. U. iš atsakovės M. U. pavogė kepurę, o ieškovė M. U., įvardinta kaip „vagilka“, nešioja pavogtą kepurę“); 2) atsakovės teiginys žemina jų garbę ir orumą.

20. Apeliantų teigimu, teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad pakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovės kepurę pasiėmė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu skundo argumentu. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas dar iki jų santuokos padovanojo jai kailį, iš kurio buvo pasiūta kailinė kepurė, o nutraukus santuoką jis ją pasiėmė ir negrąžino. Tačiau, priešingai nei nurodo teismas, šios aplinkybės nepatvirtina nei ieškovų (ieškovas neigė, kad nutraukus santuoką pasiėmė atsakovės kepurę), nei liudytojos S. J. (tokios aplinkybės ji nenurodė) parodymai. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė iš teismo sprendimo motyvų šalintina. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, jog byloje sprendžiant ginčo klausimą tai teisinės reikšmės neturi.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas tiek 2016 m. gruodžio 14 d., tiek 2016 m. gruodžio 22 d. aktualių bylai įvykių aplinkybes. Byloje esantys duomenys nepatvirtina apeliantų teiginių dėl neva atsakovės išsakytų žodžių, kad ieškovas iš atsakovės pavogė kepurę, o ieškovė, įvardinta kaip „vagilka“, ją nešioja. Todėl sutiktina, jog ieškovai, turėję pareigą įrodyti, kad tokie duomenys pažeidė jų garbę ir orumą, to neįrodė. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovės išsakytus teiginius apie kepurę nėra jokio pagrindo vertinti kitaip, nei vien tik kaip jos nuomonę, kuri yra subjektyvi, t. y. pamačiusi ieškovę dėvint kepurę, panašią į jos, atsakovė bandė aiškintis, ar tai ne jos kepurė (vertinant 2016 m. gruodžio 14 d. epizodą). Be to, atsakovės išreikšta dvejonė buvo pasakyta S. J. privataus pokalbio metu, nenaudojant jokių įžeidžiančių ar žeminančių žodžių( prašant išsiaiškinti –paklausti ieškovę iš kur ši gavo kepurę), ši nuomonė-klausimas netapo žinoma platesnei visuomenės daliai, nebuvo paskelbta viešai. Priešingų patikimų įrodymų, t. y. kad būtų girdėję kiti asmenys ar tai, kad būtų vartoti necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, išskyrus deklaratyvius teiginius, apeliantai nepateikė. Tokiu būdu, laikytina, jog atsakovės išsakyta nuomonė neatitinka žinios paskleidimo fakto.

22. Teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimui dėl 2016 m. gruodžio 22 d. epizodo. Kaip matyti, liudytoja O. L. posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kokį pokalbį ji girdėjo, nes pokalbio kontekstas, jo visuma nežinomi, girdėta buvo tik buvo pokalbio nuotrupa, frazės, kurias sakė atsakovė dviem nepažįstamoms moterims. Be to, atsakovė apskritai neigė kalbėjusi nurodytą dieną gatvėje su kažkuo apie ieškovus, o asmenys, kuriems, liudytojos tvirtinimu, atsakovė kalbėjo apie ieškovus, nenustatyti. Teismas pažymi, kad liudytojos (atitinkamai ir ieškovų) nurodomi faktai yra pagrindžiami subjektyviais paaiškinimais, kurie net nesutampa, todėl laikytini neturinčiais pakankamos įrodomosios galios. Tokių įrodymų nepatvirtinus jokiais kitais duomenimis ( pvz. didesniu skaičiumi liudijimų, nuoroda į konkrečius asmenis kaip dalyvavusius minėtame pokalbyje ), t. y. nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinio aplinkybių vertinimo laikant atsakovės išsakytą teiginį ne žinia, bet nuomone. Pažymėtina, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, t. y. turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių nesutarimai tęsiasi ilgai, t. y. įsisenėjusios nesantaikos, dėl kurios nutrūko ieškovo ir atsakovės santuoka, tęsinys. Todėl neatmestina, kad tai sudarė prielaidas atsakovei manyti, jog iš tiesų jos ieškovo dar iki santuokos padovanotą kepurę šiuo metu nešioja ieškovė M. U.. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas tikėti, kad atsakovės išsakyti teiginiai galėtų būti suprantami, kaip subjektyvus tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

25. Byloje neįrodžius , kad atsakovė paskleidė duomenis, žeminančius ieškovų garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės , civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovės turėtos 100 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis – po 50 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.