Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo; institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė K. B. nurodė, kad atsakovas vaiku rūpinasi tinkamai. Priteisto išlaikymo vaikui sumažinimas neatitiktų vaiko interesų. Ieškovė kitų išlaikytinių ir sveikatos problemų neturi, yra darbinga.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės pajamos po šalių santuokos nutraukimo sumažėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė J. S. ir atsakovas E. S. yra nepilnamečio D. S., duomenys neskelbtini, tėvai. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16045-347/2018, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Šiuo sprendimu buvo nustatytas ieškovės atsakovui mokamas sūnaus D. S. 150,00 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir savo vardu įregistruotų priemonių neturi (b. l. 17, 19). 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad už 2018 m. birželį, t. y. tą mėnesį, kai buvo nutraukta šalių santuoka, ieškovei buvo priskaičiuotas 404,25 Eur dydžio darbo užmokestis, išmokėta suma – 363,91 Eur (b. l. 7-9). Už tų pačių metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., ieškovės draudžiamosios pajamos atitinkamai buvo 259,70 Eur, 156,80 Eur ir 117,60 Eur dydžių (b. l. 7). Minėtais mėnesiais ieškovei taip pat buvo paskaičiuotos ligos išmokos (100,24 Eur, 207,14 Eur, 182,16 Eur). Už spalio ir lapkričio mėnesius, ieškovei buvo priskaičiuota po 411,60 Eur draudžiamųjų pajamų, išmokėtos sumos – po 368,95 Eur. Už gruodžio mėnesį ieškovei buvo priskaičiuota išmokėti 274,23 Eur dydžio suma (b. l. 9). 2019 m. sausio mėn. ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Už tą mėnesį išdirbtą laiką jai priskaičiuota išmokėti 138,97 Eur dydžio suma (b. l. 36). 208,10 Eur ieškovei buvo priskaičiuoti išmokėti už išdirbtą laiką 2019 m. sausį ankstesnėje darbovietėje, (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kad ieškovė gautų kitų pajamų, nėra. Atsakovo teigimu, jis gauna 550 Eur dydžio atlyginimą, atskaičius mokesčius. Šioje byloje kilęs ginčas dėl šalių vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, galimai pablogėjus ieškovės turtinei padėčiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau ir CPK) 18 straipsnis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovė, prašydama sumažinti jos nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, kuris buvo priteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16045-347/2018, savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo to laiko labai pablogėjo jos turtinė padėtis, ji pradėjo gauti mažesnes pajamas. Atsakovas teigia, kad šie ieškovės išvardinti teiginiai yra neteisingi, taip pat nuo šalių santuokos nutraukimo padidėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai. Teismas, vertindamas šias nurodytas aplinkybes, pažymi, kad ieškovės santuokos nutraukimo metu gautos pajamos iki ieškinio pateikimo teismui momento, nėra iš esmės sumažėjusios. Minėta, kad ieškovei už 2018 m. birželio mėn. buvo priskaičiuotas 404,25 Eur dydžio darbo užmokestis, išmokėta suma – 363,91 Eur. Vėliau, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, ieškovės draudžiamosios pajamos atitinkamai buvo 259,70 Eur, 156,80 Eur ir 117,60 Eur dydžių. Šiais mėnesiais ieškovei taip pat buvo paskaičiuotos ligos išmokos (100,24 Eur, 207,14 Eur, 182,16 Eur). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų praradusi bent dalį darbingumo ar būtų visai nedarbinga. Teismo posėdžio metu ji pati patvirtino, kad šiuo metu yra sveika, sveikatos problemų ar kitų sutrikimų, dėl kurių galimai būtų sumažėjęs jos darbingumas, neturi. Todėl, paminėtas nedarbingumo laikotarpis laikytinas tik laikinu periodu, kuomet ieškovė kurį laiką negalėjo dirbti (nedirbo), tačiau nesudarantis pagrindo manyti, kad tai būtinai pasikartos ir ateityje. Po to, už spalio ir lapkričio mėnesius, ieškovei buvo paskaičiuota po 411,60 Eur draudžiamųjų pajamų ir po 368,95 Eur išmokėtinų sumų (b. l. 9). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad šiuo metu ji dirba naujoje darbovietėje, kurioje darbo sąlygos geresnės. Iš pažymos apie 2019 m. sausio mėn. ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad naujoje darbo vietoje sausio mėnesį ji dirbo 7 dienas, už kurias priskaičiuota išmokėti suma yra 138,97 Eur (b. l. 36). Turint omenyje, kad darbo dienų skaičius per mėnesį yra 22 dienos (b. l. 36), ir, jeigu ieškovė būtų tą mėnesį naujoje dirbusi nepertraukiamai, jai būtų buvę priskaičiuoti išmokėti 436,76 Eur (138,97 Eur/7 dirbtų dienų x 22 darbo dienos). Minėta, jog už 2018 m. birželio mėn. ieškovei buvo priskaičiuoti išmokėti 363,91 Eur. Santuokos nutraukimo metu, ieškovei nebuvo priteista nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių. Šiuo metu ji jų taip pat neturi. Duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių, byloje nenustatyta. Be to, ieškovė būdama darbingo ir gana jauno amžiaus, gali ieškotis geriau apmokamo, atitinkančio jos specialybę ir darbinę patirtį, darbo, kad būtų geriau užtikrinami tiek jos pačios, tiek vaiko poreikiai. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta būtent su atsakovu, todėl jam ir tenka didesnė vaiko aprūpinimo dalis tiek finansinių išteklių, tiek ir laiko, pastangų, investicijų į vaiko gerovę, prasme.

Atsakovo teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo. Ieškovė, šių aplinkybių neginčijo ir nebandė įrodinėti, kad jos sūnaus poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sumažėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas yra priteisiamas į priekį, todėl, a priori (lot. – iš anksto, nepatikrinus faktų) galima teigti, kad šalių vaikui augant, jo poreikiai tik didės. Esant šioms aplinkybėms, teismas plačiau dėl galimos sąlygos, kuriai esant būtų galima sumažinti priteisto išlaikymo dydį, t. y. vaiko poreikių sumažėjimo, nepasisako ir jos nevertina.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, šalių, ieškovės atstovo paaiškinimus, institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės nuomonę ir teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinimui, kadangi ieškovė neįrodė savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsakytų aplinkybių dėl jos esminio turtinės padėties pablogėjimo (CPK 12, 178 straipsniai). Konstatuotina, kad nėra įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų sąlygų, jog priteistas išlaikymas nepilnamečiui šalių sūnui būtų sumažintas, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 4) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsakovas teismui prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 26). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors ieškovė ir yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ji nėra atleista nuo atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo. Kadangi ieškovės ieškinys yra atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos išlaidos advokatės pagalbai, t. y. 150 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad esant išdėstytoms aplinkybėms, netenkintinas ir ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis , 96¹ straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 1 dalis)

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 3,58 Eur, tačiau, kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. S., (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. S., (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.