Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas, e2-1651-454/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-25
Bylos Nr.: e2-1651-454/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10276-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Artūras Šafronas (pirm.)
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: A. B.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apsaugos komanda“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR ministerijos, UAB Kauno švara, UAB Gelvora, AB "Swedbank", UAB Apsaugos komanda, Kauno miesto savivaldybė, UAB "Lietuvos energijos tiekimas", UAB "Būsto valda", UAB Kauno vandenys
Advokatai: Daiva Jurevičienė, Eglė Grucytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1651-454/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10276-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei,dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,atsakovo A. B. atstovei kuratorei advokatei Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apsaugos komanda“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, antstoliai Sonata Vaicekauskienė, Jurgita Žilinskaitė, Marius Lekečinskas, Rima Gražienė, Raimundas Stanislauskas, Neringa Bacevičienė, Regimantas Budreika, Audronė Adomaitienė, Reda Stašenienė, Gita Andrijauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – B., atsakovui prigimtinę pavardę – B.. Nustatyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Pripažinti, kad 626/1766 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 39 300,00 Eur yra jos asmeninė nuosavybė. Padalinti santuokoje įgytą turtą: automobilius (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti jos nuosavybėje, atsakovui asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) Kompensacijos iš ieškovės už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį atsakovui nepriteisti. Po santuokos nutraukimo priteisti asmeniškai ieškovei vykdyti jos visus kreditorinius įsiskolinimus, bei sumokėti visas vykdymo išlaidas, susijusias su priverstiniu skolų išieškojimu:

1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, – 60,00 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Rima Gražienė, vykd. bylos Nr. 0090/19/00836;

2) UAB „Būsto valda“ įm. kodas 132125543, – 243,47 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Neringa Bacevičienė, vykd. bylos Nr. 0176/19/00509;

3) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, – 5,56 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas. vykd. bylos Nr. 0070/19/00271;

4) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, – 60,00 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Rima Gražienė, vykd. bylos Nr. 0090/18/01079;

5) UAB „Būsto valda“ įm. kodas 132125543, – 238,47 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Neringa Bacevičienė, vykd. bylos Nr. 0176/18/00759;

6) UAB „Kauno vandenys“ įm. kodas 132751369, – 216,30 Eur. išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, vykd. bylos Nr. 0070/18/00746;

7) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, – 20,00 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, vykd. bylos Nr. 0070/17/01777;

8) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, – 57,00 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Rima Gražienė, vykd. bylos Nr. 0090/16/01282;

9) UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ įm. kodas 303383884, – 251,90 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Regimantas Budreika. vykd. bylos Nr. 0085/16/00574;

10) Kauno miesto savivaldybė, įm. kodas 111106319 – 141,18 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Sonata Vaicekauskienė, vykd. bylos Nr. 0114/16/00184;

11) UAB „Apsaugos komanda“ įm. kodas 122668722, – 276,47 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė, vykd. bylos Nr. 0036/15/03282;

12) UAB „Gelvora“ įm. kodas 125164834, – 265,23 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė, vykd. bylos Nr. 0036/15/01770;

13) Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, įm. kodas 111105555, – 23,17 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Reda Stašenienė, vykd. bylos Nr. 0106/14/06133;

14) UAB „Apsaugos komanda“ įm. kodas 122668722, – 254,86 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Marius Lekečinskas, vykd. bylos Nr. 0022/14/24471;

15) (AB Hansabankas ) AB Swedbank įm. kodas 112029651, – 4 573,11 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Gita Andrijauskienė, vykd. bylos Nr. 0088/08/00134. (AB Hansabankas teisių perėmėjas yra AB Swedbank);

16) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752 – 70,39 Eur;

Po santuokos nutraukimo priteisti solidariai vykdyti kreditorinius reikalavimus:

1) UAB „Kauno švara“, įm. kodas 132616649 – 292,28 Eur, bei vykdymo išlaidas antstoliui Regimantui Budreikai, vykd. bylos Nr. 0085/17/02270;

2) UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ įm. kodas 303383884, – 347,43 Eur, bei vykdymo išlaidas antstolei Jurgitai Žilinskaitei, vykd. bylos Nr. 0161/17/00469.

Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą ir visus kreditorinius reikalavimus prisiėmė sau.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, ieškovė ir jos atstovė posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. Santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų neturi. Darnus šeimyninis gyvenimas nesusiklostė. Pragyvenus tam tikrą laiką suprato, kad iš esmės skirtingai vertina svarbiausias šeimyninio gyvenimo vertybes: savitarpio pagarbą ir supratimą, rūpestį vienas kitu, lojalumą šeimai, ištikimybę, nuoširdumą, moralinę bei materialinę paramą. Gyveno viltimi, kad sutuoktinio elgesys bei požiūris į šeimą pasikeis, tačiau, visos ieškovės pastangos bei bandymai santykiuose ką nors pakeisti į gerą buvo nesėkmingos. Atsakovas savo elgesio bei požiūrio į šeimą, nepakeitė. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Jis išvažiavo dirbti į užsienį dar 2006 metais. Iki 2009 metų dar šiokius tokius ryšius palaikė, tačiau bendro ūkio nebevedė. Nuo to laiko santuoka tik formali. Suprato, kad ieškovės pastangos kurti bendrą šeimyninį gyvenimą yra beprasmės. Su atsakovu nepalaiko jokių šeimyninių santykių: neveda bendro ūkio, nepalaiko intymių ryšių, negyvena kartu jau 11 metų. Visi šeimyniniai saitai nutrūko galutinai. Šeimos išsaugoti nebeįmanoma. Prašo nustatyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Prašo konstatuoti, kad santuoka su atsakovu iširo dėl jo kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja. Atsakovas neturi reikalavimo teisės į jį. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, 26/100 ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). 626/1766 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas už ieškovės asmenines ir skolintas lėšas jau faktiškai nutrūkus santuokai ir nebevedant bendro ūkio su atsakovu, todėl prašo pripažinti, kad minėtas turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemones. Prašo automobilius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prašau palikti ieškovės nuosavybėje, atsakovui asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį (duomenys neskelbtini). Kompensacijos iš ieškovės už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį atsakovui nepriteisti. Ieškovės išvardijo savo asmeninius kreditorius. Po santuokos nutraukimo ieškovė asmeniškai vykdys savo visus kreditorinius įsiskolinimus, bei visas vykdymo išlaidas, susijusias su priverstiniu skolų išieškojimu. Ieškovė nurodė bendrus kreditorius Po santuokos nutraukimo solidariai vykdys kreditoriams UAB „Kauno švara“ ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreditorinius įsiskolinimus bei sumokės visas vykdymo išlaidas, susijusias su priverstiniu skolų išieškojimu. Kreditoriai apie santuokos nutraukimą informuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė kuratorė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl pavardžių, dalies kreditorinių įsipareigojimų tenkinti. Atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kylimo nuo 2009 m. lapkričio mėn., atmesti. Atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 626/1766 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Teismo prašo nekilnojamąjį turtą – 626/1766 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, tai yra ieškovei priteisti 626/1766 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti kompensaciją, lygią 1/2 daliai nekilnojamojo turto vertės, tai yra 19 650,00 Eur (39 300,00 Eur / 2). Atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalijimo. Ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti automobilius (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo turto už 1 350,00 Eurus, o atsakovui asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį (duomenys neskelbtini), priteisiant 525,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį. Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Kauno švara“ (292,28 Eur), antstoliui Regimantui Budreikai, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (347,43 Eur), antstolei Jurgitai Žilinskaitei, palikti asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Atsakovo atstovė kuratorė atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ieškinyje nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl atsakovo kaltės, kurių pagrįstumui patvirtinti nepateikė nė vieno leistino įrodymo. Nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti šeimą, abudu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, moralines pareigas, nes netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nėra jokių įrodymų apie atsakovo kaltės buvimą santuokos nutrūkime. Abu sutuoktiniai nesiėmė visų veiksmų, jog santuoka būtų išsaugota, ne visada abudu tinkamai ir savalaikiai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas. Kadangi kiekvienas iš sutuoktinių yra darbingo amžiaus ir galintys gauti pakankamas pajamas save išlaikyti, todėl išlaikymas nėra priteistinas. Ieškovė nepateikia jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų faktą, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2009 metais, ir kad būtent nuo 2009 metų bendro ūkio netvarkė. Ieškovė siekia gauti didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį, tai yra piktnaudžiauja teise. Prašo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, įvertinus, kad pati ieškovė pripažįsta faktą, kad dalis nekilnojamojo turto įgyto 2013 metais priklauso atsakovui. Ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo butą su rūsiu bei 26/100 ūkinio pastato, esančio adresu A(duomenys neskelbtini). Tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje šis nekilnojamas turtas nėra dalijamas. 626/1766 dalys žemės sklypo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytos šalims nenutraukus santuokos, tai yra 2010 m. balandžio 6 d. sudarius valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų apie turėtas ir nekilnojamojo turto įsigijimui panaudotas asmenines lėšas ar jai suteiktas paskolas nekilnojamojo turto pirkimui. Dalis žemės sklypo buvo įgyta santuokos metu, panaudojant sutuoktinių bendras lėšas, todėl jis turi būti dalijamas abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Kadangi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra ant dalintino žemės sklypo, būtų protinga nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, ieškovei priteisiant žemės sklypo dalį, o atsakovui kompensaciją, lygią pusei nekilnojamojo turto vertės, t. y. 19 650,00 Eur. Prašo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti per pusę, tai yra ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti automobilius (duomenys neskelbtini), viso nekilnojamojo turto už 1 350,00 Eur, o atsakovui asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės, priteisiant 525,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Su ieškovės reikalavimu, po santuokos nutraukimo palikti nurodytus kreditorinius įsipareigojimus, asmeninėmis ieškovės prievolėmis, sutinka. Pati ieškovė nurodo, kad nuo 2009 metų negyvena kartu su atsakovu, o abi prievolės kreditoriams UAB „Kauno švara“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ yra kilusios iš komunalinių paslaugų tiekimo į asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, todėl reikalavimas šias prievoles priteisti solidariai yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui po santuokos nutraukimo priteisti asmeniškai ieškovei vykdyti visus kreditorinius įsiskolinimus, vykdyti visas vykdymo išlaidas, susijusias su priverstiniu 141,18 Eur skolos išieškojimu kreditorei Kauno miesto savivaldybei.

Trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog 518,47 Eur įsiskolinimą šalys sumokėtų solidariai.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinio netenkinti toje dalyje, kuria neišspręsti visi sutuoktinių esami kreditoriniai (skoliniai) įsipareigojimai valstybės atžvilgiu ir nenurodyta jų tolimesnė po santuokos nutraukimo paskirstymo našta.

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo įsiskolinimą, priteistą civilinėje byloje Nr. 2-14159/2007 bei vykdomą antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje (vykd. bylos Nr. 0088/08/001134) laikyti solidaria šalių prievole ir nutraukus santuoką. Nurodė, kad 2007 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14159/2007 įsiskolinimas buvo priteistas solidariai iš ieškovės ir atsakovo bei yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje (vykd. bylos Nr. 0088/08/001134). UAB „Gelvora“ kategoriškai nesutinka, jog minėta prievolė būtų modifikuota ieškinyje nurodyta tvarka, nustatant, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas UAB „Gelvora“ liktų asmenine ieškovės prievole.

Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos komanda“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys antstoliai Neringa Bacevičienė, Regimantas Budreika, Audronė Adomaitienė pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas dar 2006 metais išvažiavo dirbti į užsienį. Santykius palaikė iki 2009 metų, o vėliau santykiai nutrūko. Ieškovė nurodė, kad šeimyniniai santykiai nutrūko dėl skirtingų požiūrių į savitarpio pagalbą ir supratimą, rūpestį dėl kito, lojalumo šeimai, ištikimybės, moralinės ir materialinės paramos vienas kitam.

Liudytojai L. M. ir A. S. (ieškovės sūnus) paaiškino, kad atsakovui dirbant užsienyje, buvo laikotarpis, kai ieškovė dirbo užsienyje taip pat. Liudytojas A. S. buvo atvykęs į Jungtinę Karalystę aplankyti mamos. Jis nurodė, kad tuo metu ieškovė ir atsakovas gyveno kartu. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovo gyvenama vieta nežinoma, jo interesus atstovauja paskirtas kuratorius, ieškovei nėra galimybės išsaugoti šeimyninių santykių, nėra duomenų, jog atsakovas prisidėtų prie turto išlaikymo.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Dėl santuokos nutrūkimo datos

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko nuo 2009 metų, kuomet 2006 metais atsakovui išvykus į užsienį, ilgainiui nutrūko santuokiniai ryšiai.

Pagal bendrąją LR CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų faktą, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2009 metais ir būtent nuo 2009 metų bendro ūkio netvarkė. Liudytojas A. S. nurodė, jog galėjo aplankyti juos Jungtinėje Karalystėje po 2009 metų. Byloje taip pat pateikta 2010 m. kovo 26 d. ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl pinigų skolinimo (2 t., e. b. l. 103). Iš šio susitarimo matyti, kad šalys bendravo dar ir 2011 m. balandžio 12 d.

Kitų objektyvaus pobūdžio duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, šalys nepateikė. Nesant byloje pakankamai duomenų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, abiem sutuoktiniams nesutarus dėl šios datos, o liudytojų parodymus teismui nelaikant pakankamais, toks prašymas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes – B., B.. Atsakovo atstovė nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – B., B..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, 26/100 ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 626/1766 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nes įgytas už jos asmenines ir skolintas lėšas jau faktiškai nutrūkus santuokai ir nebevedant bendro ūkio su atsakovu. Todėl prašo pripažinti, kad minėtas sklypas yra jos asmeninė nuosavybė.

Ieškovė posėdyje paaiškino, kad sklypas buvo išpirktas už jos asmenines lėšas, kurias sutaupė dirbdama užsienyje bei skolinosi iš atsakovo. Nurodė, kad skolą grąžino visiškai. Liudytojai L. M. ir A. S. nurodė, kad apie pinigų skolinimąsi ir jų grąžinimą žino tik iš ieškovės pasakojimų. Skolinimosi ir grąžinimo nematė. Atsakovo atstovei nereikalaujant priteisti skolos, ši aplinkybė detaliau nenagrinėtina. Jei skola negrąžinta, atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą kitoje byloje dėl skolos priteisimo.

Rašytiniame įrodyme pasirašytame šalių dėl pinigų skolinimo, nurodyta, kad „man grąžinus skolą A. B., jisai atsisako mūsų bendro įgyto nekilnojamo turto“. Priešingai nei teigia ieškovė, šalys sklypą (nekilnojamąjį turtą) įgijo bendrai. Todėl reikalavimas dėl šio sklypo pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe yra neįrodytas ir atmestinas.

Sprendžiant dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, siektina turtą padalyti natūra, priskiriant kiekvienai iš šalių tą turtą, kuris yra labiausiai reikalingas ieškovei ar atsakovui ir kuris gali būti toliau efektyviai šalių naudojamas. Kadangi ant sklypo stovi tik ieškovei priklausantys statiniai, tai atsakovo atstovės nuomone, racionaliausias sprendimas būtų, jog namų valdos sklypas priklausytų ieškovei, o atsakovui būtų išmokėta kompensacija. Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės yra 39 300 Eur. Ieškovei tenkanti sklypo dalis yra 626/1766. Šios dalies vertė 6 278,00 Eur (nuo 39 300,00 Eur vertės). Atsakovo atstovės prašymas sklypą padalinti natūra, tai yra ieškovei priteisti 626/1766 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti kompensaciją, lygią pusei nekilnojamojo turto vertės, tai yra 3 139,00 Eur (6 278 / 2 = 3 139), tenkintinas.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemones. Prašo automobilius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prašau palikti ieškovės nuosavybėje, atsakovui asmeninėje nuosavybėje palikti automobilį (duomenys neskelbtini).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovė nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 650,00 Eur; automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 600,00 Eur; automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 100,00 Eur; automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 300,00 Eur. Iš viso santuokoje įgyta kilnojamojo turto, kurio vertė yra 1 650,00 Eur. Atsakovo atstovė neginčijo nurodytų transporto priemonių verčių. Paminėtos transporto priemonės yra įgytos santuokos metu. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Atsakovo atstovė sutiko, jog atsakovui būtų paliktas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 300,00 Eur. Atsakovo atstovė neprieštaravo, jog kiti automobiliai būtų palikti ieškovei. Už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, iš ieškovės priteistina 525,00 Eur kompensacija atsakovui.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog 518,47 Eur įsiskolinimą šalys sumokėtų solidariai.

Posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą ir visus kreditorinius reikalavimus prisiėmė sau.

Nustačius, jog atsakovas neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, laikytina, kad kreditoriniai reikalavimai yra ieškovės asmeniniai įsiskolinimai, todėl šioje dalyje reikalavimas tenkintinas.

Tiek iš pateiktų duomenų, tiek iš šio trečiojo asmens pateikto atsiliepimo matyti, jog atsakovo atžvilgiu nevykdomi išieškojimai valstybės atžvilgiu. Ieškovė posėdyje nurodė, kad visus kreditorinius reikalavimus šio kreditoriaus atžvilgiu prisiima asmeniškai, todėl pripažintina, jog prievolės yra ieškovės asmeninės.

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo įsiskolinimą, priteistą civilinėje byloje Nr. 2-14159/2007 bei vykdomą antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje (vykd. bylos Nr. 0088/08/001134, buvęs kreditorius ((AB Hansabankas ) AB Swedbank) laikyti solidaria šalių prievole ir nutraukus santuoką.

Byloje pateikti vykdomieji raštai, pagal kuriuos skola išieškoma tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo (1 t., e. b. l. 152, 153). Todėl laikytina, kad ši prievolė yra solidari.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, buvo teikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba.

Ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 356,00 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, teismas daro išvadą, kad pusė ieškovės reikalavimų patenkinta, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 178,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, pateikdama ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, nes yra 100 proc. atleista, todėl patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 157,00 Eur žyminis mokestis valstybei (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus + 82,00 Eur už turtinius reikalavimus) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš kiekvieno priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui A. B. – B..

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

626/1766 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 626/1766 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3 139,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų 00 ct) kompensaciją.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 525,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę automobilių turto dalį.

Po santuokos nutraukimo atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis prievoles:

2) UAB „Būsto valda“ įm. kodas 132125543, – 243,47 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Neringa Bacevičienė, vykd. bylos Nr. 0176/19/00509;

5) UAB „Būsto valda“ įm. kodas 132125543, – 238,47 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Neringa Bacevičienė, vykd. bylos Nr. 0176/18/00759;

6) UAB „Kauno vandenys“ įm. kodas 132751369, – 216,30 Eur. išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas, vykd. bylos Nr. 0070/18/00746;

9) UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ įm. kodas 303383884, – 251,90 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Regimantas Budreika. vykd. bylos Nr. 0085/16/00574;

10) Kauno miesto savivaldybė, įm. kodas 111106319 – 141,18 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Sonata Vaicekauskienė, vykd. bylos Nr. 0114/16/00184;

11) UAB „Apsaugos komanda“ įm. kodas 122668722, – 276,47 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė, vykd. bylos Nr. 0036/15/03282;

12) Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, įm. kodas 111105555, – 23,17 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Reda Stašenienė, vykd. bylos Nr. 0106/14/06133;

13) UAB „Apsaugos komanda“ įm. kodas 122668722, – 254,86 Eur, išieškojimą vykdo antstolis Marius Lekečinskas, vykd. bylos Nr. 0022/14/24471;

14) UAB „Gelvora“ įm. kodas 125164834, – 265,23 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė, vykd. bylos Nr. 0036/15/01770;

15) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752 – 70,39 Eur;

16) UAB „Kauno švara“, įm. kodas 132616649 – 518,47 Eur, bei vykdymo išlaidas antstoliui Regimantui Budreikai, vykd. bylos Nr. 0085/17/02270;

17) UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ įm. kodas 303383884, – 347,43 Eur, bei vykdymo išlaidas antstolei Jurgitai Žilinskaitei, vykd. bylos Nr. 0161/17/00469.

Po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole – UAB „Gelvora“ įm. kodas 125164834, (buvęs kreditorius (AB Hansabankas ) AB Swedbank įm. kodas 112029651), – 4 573,11 Eur, išieškojimą vykdo antstolė Gita Andrijauskienė, vykd. bylos Nr. 0088/08/00134.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 178,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 157,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas