Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-272-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2A-272-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06020-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-272-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06020-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-429-400/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. Č. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės E. Č. (toliau – ir atsakovė) priteisti 2713,27 Eur negrąžintą kreditą, 332,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 27,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 595,43 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 30 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2713,27 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.), 30 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2713,27 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Paaiškino, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovė 2019 m. liepos 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2737,77 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2280,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 30 proc.) ir 295,92 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 7 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

3. Atsakovė E. Č. įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės E. Č. ieškovei 2713,27 Eur negrąžintą kreditą, 332,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 27,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 595,43 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 30 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2713,27 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota tinkamai, tačiau atsakovė tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimą dėl negrąžinto kredito priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintinu.

6. Nurodė, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 30 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, ir administravimo mokestį, todėl atsakovei tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš atsakovės priteisė 332,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.), bei 27,40 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto taip pat iki Sutarties nutraukimo dienos.

7. Teismas sprendė, kad atsakovei tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių – kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovei laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 595,43 Eur negautas pajamas (nuostoliai), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), viso už 267 dienas taikant 30 procentų metinių palūkanų normą (2713,27 Eur negrąžinta kredito dalis x 30 procentų / 365 dienų per metus) x 267 dienų) bei 30 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2713,27 Eur, skaičiuojant nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.).

8. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 30 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2713,27 Eur nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes ieškovės prašomos priteisti 30 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų (0,05 procentai x 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir papildomai iš atsakovės E. Č. priteisti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2713,327 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

9.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Apeliantė teigia apskritai neprašiusi priteisti kompensuojamųjų palūkanų. Mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatyme ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, Vartojimo kredito įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

9.2. Mano, kad teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

9.3. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą Sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, nes jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgaus atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudosis bei laivai disponuos, o apeliantė ir toliau neteks galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Mano, kad būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

9.4. Teigia, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. liepos 23 d. sudarė vartojimo kredito Sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2737,77 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2280,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė palūkanų norma – 30,00 proc., ir 295,92 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 23 d. Sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė perdavė reikalavimo teisę į atsakovę ieškovei UAB „Legal Balance“, apie reikalavimo teisių perėmimą atsakovei pranešta tinkamai.

13. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės negrąžintą kreditą, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, dalį administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.). Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino ir šios sprendimo už akių dalys nėra skundžiamos apeliaciniu skundu.

14. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė ir nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 30 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų (0,05 procentai x 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių), numatytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, dydį. Taip pat sprendė, kad 30 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. vasario 23 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo (pelno) funkciją, o nutraukus sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, teigia, kad ji apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatyme ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Taip pat teigia, kad atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, o apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradinei kreditorei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 30 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Sutarties šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. vasario 23 d. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

18. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 30 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės konkrečią sutartą palūkanų sumą. Pradinė kreditorė, sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes, t. y. už ilgesnį nei Sutarties laikotarpis, mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi.

19. Apeliantė teigia, kad nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato minėti įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad ji turi teisę ir į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, t. y. visų patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau būtent ieškovei šiuo atveju tenka pareiga tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį įrodyti. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei sutartyje nustatytu terminu ar vėliau grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 30 procentų metinėmis palūkanomis, ieškovė neteikė teismui jokių pagrįstų finansinių skaičiavimų dėl realių tikėtinų negautų pajamų ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi.

20. Be to, tokia situacija, kokios siekia ieškovė, prašydama priteisti nuostolius pagal pelno palūkanų normą nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant juos iki visiško kredito grąžinimo, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų. Svarbu ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju jau yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai ir ieškovė turėjo pagrįsti bei įrodyti, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, tačiau, kaip jau minėta, tokių įrodymų neteikė, o tik deklaratyviai teigė apie perskolinimo galimybę ir iš to gautinas hipotetines pajamas.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako, be to, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė