Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-08-01 · Byla Nr. eE2-3380-955/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-01
Bylos Nr.
eE2-3380-955/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20698-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
G. N., B. M., G. B.
Atsakovas
Ryanair D
Kategorijos
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eE2-3380-955/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20698-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5. 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. N., G. N., B. M., G. B. ieškinį atsakovui Ryanair D.A.C. dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų argumentai

1. Ieškovai G. N., G. N., B. M., G. B. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Ryanair DAC 1 600,00 Eur skolą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jie savo asmeninių poreikių tenkinimui, kaip vartotojai, įsigijo pagal rezervacijos užsakymą H55VWD bilietus 2019 m. spalio 16 d. skrydžiui FR4481 Kaunas-Žirona (Barselona) ir 2019 m. spalio 23 d. skrydžiui FR4480 Žirona (Barselona) - Kaunas. Įsigydami bilietus ieškovai su atsakovu sudarė vežimo sutartį. 2019 m. spalio 23 d. skrydis FR4480 iš Žironos (Barselonos) oro uosto vėlavo 4 val. 58 min., todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.819 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 261/2004, ieškovai prašo kiekvienam iš jų priteisti po 400,00 Eur kompensaciją.

3. Ieškovai nurodė, kad nors atsakovas apie galimus ginčo skrydžio FR4800 vėlavimus žinojo gerokai prieš skrydį, apie tai keleiviams niekaip nepranešė iš anksto. Tik atvykę į oro uostą apie 04.30 vietos laiku (02.30 UTC laiku), užsiregistravę į skrydį ir praėję visas patikras, kas reiškia, kad nebebuvo galimybės laukiant skrydžio išeiti bent į gryną orą, ieškovai sužinojo apie atidėtą skrydį ir buvo priversti laukti jo beveik 5 valandas. Pradinis suplanuotas orlaivio, vykdžiusio skrydį Nr. 9376, atvykimo į Žironos oro uostą laikas buvo 21.45 val., nors pradinis suplanuotas išvykimo laikas buvo 18.10 val., realiai orlaivis vėlavo išvykti beveik 1,5 val. ir pakilo skrydžiui tik 19.31/44 val. Taigi, faktinį atvykimo į šį oro uostą laiką nulėmė faktinis vėlavimas išvykti iš Talino oro uosto. Laiku išvykus iš Talino oro uosto ir numatytu laiku atvykus į Žironos oro uostą, nebūtų buvę ypatingų aplinkybių dėl nepalankių oro sąlygų, kadangi jokių nepalankių oro sąlygų (stiprios perkūnijos), o tuo pačiu ir ypatingų aplinkybių, kurios būtų trukdę orlaiviui nusileisti Žironoje, nebuvo. Ieškovai įsitikinę, kad 2019 m. spalio 23 d. skrydžio FR4800 vėlavimo atsakovas galėjo išvengti be jokių papildomų priemonių ir/ar sąnaudų, tiesiog nevėluodamas išvykti iš Talino oro uosto.

4. Taip pat ieškovai nurodo, kad atsakovas dar 2019 m. spalio 22 d. vėluodamas išvykti suplanuotu laiku 18.10 val. ir turėdamas galimybę vertinti galimas vėlavimo pasekmes suplanuotiems kitos dienos skrydžiams (t. y. ir ginčo skrydžiui FR4800), turėjo galimybę iš anksto užtikrinti iš atsakovo darbuotojų sudarytos įgulos buvimą „atsargoje“ arba „budėjime“, kaip tai apibrėžia 2014-01-29 ES Reglamentas Nr. 83/2014 (Reglamento dalis ORO.FTL.105 Apibrėžtys; 20, 25 p.). Dar viena galimybe atsakovai nurodo tai, kad pailginus įgulos Tarnybinį skrydžio laiką (FPD) reglamente leistina apimtimi - viena valanda - įgula būtų turėjusi baigti darbą 02.05 UTC laiku. Tai reiškia, kad orlaivį iš Marselio į Žironos oro uostą galėjo parskraidinti „senoji“ įgula, neviršydama nustatytų FDP normų, pailgintų viena valanda. Juo labiau, kad ir tokio įgulos darbo laiko pailginimo pasekmės - įgulos poilsio laiko pailginimas - tikėtina, taip pat nebūtų atsakovo nepakeliama auka, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus.

5. Ieškovai nurodo, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021 nebuvo nagrinėti klausimai, kurie yra aktualūs, siekiant nustatyti, kiek ir kokia apimtimi atsakovas yra atsakingas už tai, kad į ypatingas aplinkybes pateko dėl to, kad netinkamai vykdė savo ankstesnį skrydį – t. y. į jį išvyko ženkliai vėluodamas, ir dėl vėlavimo negalėjo nusileisti pradiniame numatytame oro uoste vėlesniu, negu buvo numatytas, laiku, nes tuo metu oro uostą jau buvo apėmę ypatingos aplinkybės. Nustatytas prejudicinis faktas dėl skrydžio FR4480 vėlavimo dėl 2019 m. spalio 22 d. 23.56 UTC laiku egzistavusių nepalankių oro sąlygų negali ir neturi būti vertinamas atsietai nuo egzistavusių faktinių aplinkybių viseto, „ištraukiant“ iš konteksto tik tam tikras, atsakovui palankias aplinkybes. Ieškovų įsitikinimu ginčo skrydžio FR4480 vėlavimą nulėmė nepalankios oro sąlygos, į kurias atsakovo orlaivis pateko dėl netinkamai vykdyto ankstesnio skrydžio.

6. Ieškovai nurodo, kad atsakovo prie tripliko pridėta oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių skrydžiui FR 9376 istorija patvirtina tik skrydžiui suteikto laiko kitimą, bet ne priežastis, dėl kurių skrydžio laikas buvo keičiamas, o skrydis FR9376 iš Talino iš Žironą nebuvo vykdomas pradiniu nustatytu laiku – 18.10 UTC laiku. Nesant jokių įrodymų, kad 2019 m. spalio 22 d. skrydžio Nr. 9376 iš Talino į Žironą laikas buvo pavėlintas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo – atsakovo teikiama oro eismo kontrolės laiko tarpsnių istorija pagrindžia ir įrodo tik nurodyto skrydžio vėlavimo faktą, nulėmusį pateikimą į nepalankias oro sąlygas virš Žironos oro uosto 2019 m. spalio 22 d. 23.56 UTC laiku.

II. Atsakovo argumentai

7. Atsakovas Ryanair D.A.C. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. skrydis FR4480 Žirona (Barselona) - Kaunas vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis numato, kad oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas (arba atidėtas) dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

8. Nagrinėjamu atveju egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti, sudarančios pagrindą atleisti atsakovą nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo - ypatingai blogos oro sąlygos, t. y. stipri perkūnija 2019 m. spalio 22 d., dėl kurios orlaivis negalėjo užbaigti savo paskutinio tą dieną vykdyto skrydžio ir grįžti į savo bazę Žironos oro uoste, iš kurio kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d. tas pats orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį FR4480.

9. 2019 m. spalio 23 d. atsakovo orlaiviu EI-DHY, Boeing serija 737-800, bazuojamu Žironoje (Ispanija) (toliau - „Orlaivis“), buvo numatyta vykdyti du skrydžius - ginčo skrydį FR4480 (Žirona - Kaunas) ir skrydį FR4481 (Kaunas - Žirona). Dieną prieš ginčo skrydį, t. y. 2019 m. spalio 22 d., tas pats Orlaivis turėjo vykdyti du vienas po kito sekančius skrydžius: FR9375 (Žirona - Talinas) ir FR9376 (Talinas - Žirona). Vykdydamas paskutinį 2019 m. spalio 22 d. skrydį FR9376 Orlaivis turėjo nusileisti Žironos oro uoste, kur yra šio Orlaivio bazė - iš jos sekančią dieną Orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį FR4480, kuris pagal Dienos judėjimo lapą buvo numatytas kaip pirmasis 2019 m. spalio 23 d. dienos Orlaivio skrydis, turėjęs pakilti 04:25 UTC laiku.

10. 2019 m. spalio 22 d. skrydis FR9376 vėlavo 1 valandą 21 minutę, kadangi Europos oro navigacijos saugos organizacija šiam skrydžiui vėliau išdavė laiko tarpsnį (leidimą skristi), kas nulėmė, kad atsakovo 2019 m. spalio 22 d. skrydis FR9376 iš Talino oro uosto neįvyko suplanuotu laiku, t. y. ir šio skrydžio vėlavimo atsakovas niekaip neįtakojo ir nekontroliavo.

11. Orlaiviui 2019 m. spalio 22 d. vykdant paskutinį savo tos dienos skrydį FR9375 į Žironą dėl stiprios perkūnijos virš Žironos Orlaivis negalėjo nusileisti Žironoje, dėl ko buvo nukreiptas ir nusileido Orlaivio kapitono pasirinktame alternatyviame oro uoste (Marselio) 00:06 UTC laiku. Dėl susiklosčiusios šios ypatingos situacijos Orlaiviui buvo paskirtas papildomas skrydis FR93P iš Marselio (MRS) oro uosto į Žironą anksčiausiu įmanomu laiku, atsižvelgiant į Orlaivio įgulai - taikomus skrydžio laiko limitus ir įgulos išteklius, t. y Orlaivis pakilo iš Marselio oro uosto 2019 m. spalio 23 d. 07:05 UTC, atvykdamas į Žironą 08:22 UTC. Dėl vėlyvo Orlaivio atvykimo į Žironą 2019 m. spalio 23 d. , kuris buvo nulemtas 2019 m. spalio 22 d. Orlaivio patirtos diversijos dėl stiprios perkūnijos, ginčo skrydis FR4480 buvo neišvengiamai atidėtas - Orlaivis išvyko iš Žironos 09:25 UTC ir atvyko į Kauno oro uostą 12:38 UTC.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nurodo, kad jis yra pigių skrydžių oro linijų bendrovė, vykdanti verslo modelį, pagrįstą dideliu skrydžių kiekiu su maža marža. Pastaroji aplinkybė reiškia, kad atsakovo įgulos tvarkaraštis yra ypač užimtas, o atsakovas neturi „atsarginės“ įgulos bei orlaivių kaip ir dauguma avialinijų nenumatytiems atvejams, priešingu atveju atsakovas negalėtų siūlyti keleiviams pigių skrydžių ir turėtų iš esmės keisti savo verslo modelį ir skrydžio kainos nustatymą.

13. Atsakovas nurodo, kad ginčo Orlaivis, 2019 m. spalio 22 d. dėl perkūnijos virš Žironos priverstinai nusileidęs alternatyviame Marselio oro uoste (MRS), negalėjo anksčiau grįžti į savo bazę Žironoje, kadangi ginčo Orlaivio pargabenimui turėjo būti sulaukta iš Žironos sausumos transportu atvykstančios kitos atsakovo įgulos. Įgula, priverstinai nutupdžiusi ginčo Orlaivį Marselio oro uoste (MRS), negalėjo pargabenti Orlaivio į Žironą dėl viršijamų maksimalių leistinų darbo laiko limitų.

14. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiu, kad galėjo būti pailgintas įgulos didžiausias leistinas tarnybinis skrydžio laikas 1 valanda ir tada „senoji“ įgula galėjo parskraidinti ginčo Orlaivį iš Marselio į Žironą pasinaudodama 00:35 UTC laiku Orlaiviui suteiktu leidimu kilti neviršydama nustatytų FDP normų (nusileisdama Žironoje 01:52 UTC laiku). Atsakovas pabrėžė, kad Reglamentu Nr. 83/2014 didžiausias leistinas įgulos tarnybinis skrydžio laikas yra nustatytas, visų pirma siekiant užtikrinti skrydžio saugumą. Todėl didžiausio leistino įgulos tarnybinio skrydžio laiko prailginimas yra taikomas išimtiniais atvejais ir tik orlaivio kapitonui įsitikinus, kad tai neįtakos skrydžio saugumo. Visais atvejais dėl didžiausio leistino tarnybinio įgulos skrydžio laiko prailginimo spendžia orlaivio kapitonas. Logiška ir akivaizdu tai, kad atsakovui ekonomiškai-finansiškai, resursų ir laiko taupymo prasmėmis būtų buvę naudingiau, jeigu ginčo Orlaivio kapitonas būtų prailginęs „senosios“ įgulos didžiausią leistiną tarnybinį skrydžio laiką siekiant, kad ši įgula „pargabentų“ ginčo orlaivį į jo bazę Žironoje (o ne samdyti antžeminį transportą ir gabenti kitą įgulą iš Žironos į Marselį). Tad šiuo atveju yra neabejotina, kad tai nebuvo padaryta dėl skrydžio saugumo sumetimų - ginčo Orlaivio kapitonas turėdamas pilną diskreciją pagrįstai nepriėmė sprendimo prailginti įgulos FDP (atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati diversija dėl blogų oro sąlygų jau savaime yra įgulai neeilinė, stresinė bei įtampos reikalaujanti situacija, be to patirta nakties metu).

15. Atsakovas akcentavo ir blogų oro sąlygų, trukdančių skrydžiui ir keliančių pavojų skrydžio saugumui, Žironoje trukmę. Iš atsakovo byloje pateiktų įrodymų yra matoma, kad stipri perkūnija Žironos oro uoste tebefiksuojama ir 2019 m. spalio 23 d. 5 val. ryto, t. y. tuo metu, kuomet turėjo įvykti ginčo skrydis (04:25 val. UTC laiku). Iš atsakovo pateikiamų viešų archyvinių žaibų žemėlapio duomenų taip pat matyti, kad po patirtos diversijos stipri perkūnija virš Žironos vyko dar ilgą laiką. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovas negalėjo pasinaudoti oro eismo kontrolės 00:35 UTC suteiktu pakilimo laiku ir dėl to, kad stiprus žaibavimas Žironoje ir aplink ją tęsėsi tiek 00:35 UTC laiku, tiek ir 01:25 UTC laiku (numatytas Orlaivio atvykimo į Žironos oro uostą laikas, jeigu Orlaivis būtų išvykęs jam 00:35 UTC suteiktu pakilimo laiku), tiek ir vėliau (pvz. 01:50 UTC, 02:50 UTC). Pateikti archyviniai žaibų žemėlapio duomenys papildomai patvirtina, kad atsakovas neturėjo jokių realių galimybių saugiai sugrąžinti ginčo Orlaivį į jo bazę Žironoje tokiu laiku, kad būtų galima išvengti ginčo skrydžio FR4480 vėlavimo.

16. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybės dėl 2019 m. spalio 23 d. ginčo skrydžio FR4480 vėlavimo yra nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, kuri šioje byloje turi prejudicinę galią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

ieškinys atmetamas.

17. Kadangi šalys neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į ieškinio sumą, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalis. Šalys apie bylos nagrinėjimo vieta ir laiką informuotos tinkamai, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame puslapyje www.teismai.lt.

18. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovo vykdytas skrydis FR4480 iš Žironos (Barselonos) oro uosto į Kauną vėlavo 4 val. 58 min., todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.819 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 261/2004, ieškovai prašo kiekvienam iš jų priteisti po 400,00 Eur kompensaciją.

19. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 (toliau – ir Reglamentas) nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (2 straipsnio 6 punktas) skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 (3 straipsnio 1 dalis) taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas Nr. 261/2004 (7 straipsnis) įtvirtina apribotą kompensaciją, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

20. Atsakovas Ryanair D.A.C. nurodo, kad 2019 m. spalio 22 d. egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių jis negalėjo kontroliuoti, sudarančios pagrindą atleisti atsakovą nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo, t. y. ypatingai blogos oro sąlygos – stipri perkūnija, dėl kurios Orlaivis negalėjo užbaigti savo paskutinio tą dieną vykdyto skrydžio ir grįžti į savo bazę Žironos oro uoste, iš kurio kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d. tas pats orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį FR4480.

21. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

22. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-294-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eE2-10415-920/2020, kurioje priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021, buvo sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kuomet oro vežėjas (nagrinėjamu atveju – atsakovas) neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos kitiems ginčo reiso keleiviams, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti net ir atsakovui imantis visų pagrįstų priemonių bei nesukeliant nepakeliamos aukos atsakovui. Taip pat minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad analizuoti atsakovo finansinę būklę, tam kad nustatyti, ar atsakovas gali turėti atsarginę įgulą ar atsarginį orlaivį, tokioje byloje būtų neproporcingai didelio masto įrodymų rinkimas bei tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmos instancijos teismo išvadoms, kad siekis išvengti skrydžio vėlavimo šio konkretaus ginčo atveju, teismo vertinimu, reikštų Europos Teisingumo Teismo nurodytą nepakeliamą auką atsakovui, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus ir teikiamų paslaugų specifiką.

24. Taigi, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021 išanalizavo visas aplinkybes dėl 2019 m. spalio 23 d. skrydžio Nr. FR4480 vėlavimo aplinkybių bei padarė išvadą, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti net ir atsakovui imantis visų pagrįstų priemonių bei nesukeliant nepakeliamos aukos atsakovui, todėl teismas vadovaujasi išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir kurių pakartotinai byloje įrodinėti nereikia.

25. Nors ieškovai teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eE2-10415-920/2020 bei Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-437-587/2021 nebuvo nagrinėti klausimai, kurie yra aktualūs, siekiant nustatyti, kiek ir kokia apimtimi atsakovas yra atsakingas už tai, kad į ypatingas aplinkybes pateko dėl to, kad netinkamai vykdė savo ankstesnį skrydį Nr. FR9376 (Talinas - Žirona) – t. y. į jį išvyko ženkliai vėluodamas, ir dėl vėlavimo negalėjo nusileisti pradiniame numatytame oro uoste vėlesniu, negu buvo numatytas, laiku, nes tuo metu oro uostą jau buvo apėmę ypatingos aplinkybės, tačiau teismas pabrėžia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2019 m. spalio 23 d. skrydžio Nr. FR4480 maršrutu Žirona-Kaunas, o ne skrydžio Nr. FR9376, skridusio 2019 m. spalio 22 d. maršrutu Talinas-Žirona, vėlavimo priežastys.

26. Nežiūrint į tai, atsakovas pateikė į bylą oro eismo kontrolės (ATC) laiko tarpsnių skrydžiui FR9376 istoriją, bei Orlaivio dienos judėjimo lapą, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. skrydžio FR9376 išvykimo laikas buvo numatytas 18:10 UTC laiku, tačiau šiuo numatytu laiku nebuvo išduotas Eurokontrolės leidimas kilti. Atsakovas, kaip ir visos kitos oro linijos, veikiančios Eurokontrolės zonoje, privalo laikytis Eurokontrolės išduotų tvarkaraščių, visi oro eismo kontrolės centrai privalo laikytis jiems paskirto pakilimo bei nusileidimo laiko ir orlaiviai negali pakilti iš oro uosto, kol negaunamas Eurokontrolės nurodymas. Šios priemonės yra skirtos saugumui užtikrinti, todėl kad Orlaivis, skridęs reisu FR9376, nukrypo nuo savo išvykimo grafiko, atsakovo kaltės nėra. Taip pat atsakovas į bylą pateikė istorinius meteorologinius duomenis, iš kurių matyti, kad perkūnija Žironoje 2019 m. spalio 22 d. buvo fiksuojama ir 21 val. UTC laiku (900 j/kg pagal CAPE indeksą) ir nuo to laiko tik stiprėjo. Šie įrodymai paneigia ieškovų argumentą, kad jeigu 2019 m. spalio 22 d. skrydį FR9376 iš Talino į Žironą atsakovas būtų pradėjęs suplanuotu laiku 18.10 UTC laiku, lėktuvas būtų galėjęs nusileisti Žironoje suplanuotu laiku 21:45 UTC laiku.

27. Taigi, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad 2019 m. spalio 23 d. skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo išvengti net ir imdamasi visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis), jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjamu atveju ir kurios nebuvo tirtos išnagrinėtoje civilinėje byloje, ieškovai nenurodė, todėl ieškovų ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovą Ryanair D.A.C. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatų teisinė bendrija „iLaw“, kuriai atsakovas 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. birželio 21 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo 3 509,87 Eur. Atsakovas taip pat pateikė teisinių paslaugų ataskaitą, kurioje nurodo, jog nagrinėjamoje byloje suteikta teisinių paslaugų už 3 265,00 Eur sumą. Šią sumą sudaro: 48,97 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais bylos dokumentais, 146,92 Eur susipažinimas su bylos medžiaga, komunikacija su klientu bylos klausimais, 367,31 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 612,19 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 326,50 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 269,36 Eur dubliko analizė, tripliko rengimas, 342,82 Eur tripliko rengimas, 122,44 Eur papildomų kliento pateiktų įrodymų bei paaiškinimų analizė, bylos medžiagos analizė, komunikacija su klientu bylos klausimais, 269,36 Eur tripliko rengimas, 759,11 Eur naujų įrodymų vertimas į lietuvių kalbą, tripliko rengimas.

29. Ieškovai su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis nesutinka, nurodo, kad jos yra neadekvačios nustatytiems kriterijams. Sprendžiamas klausimas nei atsakovui, nei jo atstovui nėra naujas ir nežinomas, nes atsakovas su savo atstovu dalyvavo Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-437-587/2021 nagrinėjime. Į nagrinėjamą bylą atsakovas teikia įrodymus, kuriuos rinko, analizavo, jų pagrindu rengė procesinius dokumentus dar 2020 metų gegužės – 2020 metų liepos mėnesiais. Kadangi atsakovo atstovas teikia paslaugas atsakovui nuolatos, ir tokio paties pobūdžio, ir kitose bylose ir kitais klausimais, prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis yra neadekvatus ginčo dydžiui (ginčo vertė – 1 600 eurų; t. y. dvigubai mažesnė, negu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos), bylos sudėtingumui, teiktų procesinių dokumentų apimčiai, nereikalaujantis iš atstovo ypatingų specialių žinių turėjimo, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas)

31. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs advokato teiktas paslaugas šioje byloje, atsižvelgia į nagrinėjamą klausimą ir jo sudėtingumą, į ieškinio sumą, į teisinių paslaugų kompleksiškumą, įvertina tai, kad tas pats atstovas dalyvavo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eE2-10415-920/2020, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atsakomybės už to pačio ginčo skrydžio vėlavimą, į tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo nesutikimas su ieškiniu buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eE2-10415-920/2020. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas vertina ir tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovo atstovui teismo posėdžiuose dalyvauti nereikėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės. Vien už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovas prašo priteisti 1 306,00 Eur, už tripliko parengimą – 1 640,65 Eur, kas, atsižvelgiant į ieškinio sumą, laikytina neprotingai didelėmis sumomis. Be to, prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nurodoma, kad Advokatų profesinė bendrija „iLaw“ teikia teisines paslaugas atsakovui ir kitose bylose bei kitais klausimais, todėl tik dalis pateiktose sąskaitose nurodytų sumų yra susiję su šia byla. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas pateikė dvi sąskaitas, pateiktas Advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ atsakovui už suteiktas paslaugas – 1 624,33 Eur, 1 885,54 Eur, kurias atsakovas apmokėjo.

32. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą, o atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelės.

33. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos per pusę – iki 1 632,00 Eur. Teismo vertinimu, toks priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Ieškovų ieškinį atmetus, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 408,00 Eur.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, adresas Aiside Business Park, Swords, Dublinas, Airija:

iš ieškovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 408,00 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas;

iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 408,00 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas;

iš ieškovės B. M., gim. (duomenys neskelbtini) 408,00 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas;

iš ieškovo G. B.. (duomenys neskelbtini) 408,00 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė