Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Aer liber“ atstovei E. M., atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office atstovei L. Š. – Vaitiekūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aer liber“ ieškinį atsakovui Ryanair DAC, Dublin Office dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019-10-23 Atsakovo vykdytas skrydis FR4480 (Barselona-Kaunas), 2018-09-29 skrydis FR2145 (Kaunas-Londonas) ir 2019-10-21 FR7620 (Kopenhaga-Kaunas) vėlavo daugiau kaip 3 val., o 2018-09-28 skrydis FR2144 (Londonas-Kaunas) ir 2018-07-09 skrydis FR2971 (Dublinas-Kaunas) buvo atšaukti. Ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su keleiviais (pradiniais kreditoriais), kurių pagrindu reiškia reikalavimus atsakovus.

4. Ieškovas dubliku atsisakė ieškinio dalyje dėl 800 Eur priteisimo pagal 2019-07-25 reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašytą tarp ieškovo ir L. D. ir E. D.. Teismas 2020-06-30 nutartimi priėmė ieškovės Aer liber“, UAB atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 800 Eur priteisimo pagal 2019-07-25 reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašytą tarp ieškovo ir L. D. ir E. D..

Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties

5. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo, teismas remiasi Kauno apygardos teismo 2020-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020 pagal atsakovės Ryanair DAC apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai. Vertintina ir jau minėtas vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo būdu, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos Sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą užsiimančias įmones. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nes šiame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar / ir specifinių žinių bei laiko trūkumu. Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos Sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Todėl keleivio įpareigojimas tiesiogiai pačiam kreiptis į atsakovę dėl kompensacijos ir atsisakymas pripažinti reikalavimą priešingu atveju, yra apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento nuostatos. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato, kad leidžiama perleisti ir būsimą reikalavimą. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014 pateiktas išaiškinimas, jog kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį. Taigi keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju keleiviu, ir šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis laikytina teisėta ir atitinkančia įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis). Be to, reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, keleiviai, pasinaudodami įstatymuose įtvirtinta teise, teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (Kauno apygardos teismo 2020-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020, p. 28-30). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties neteisėtumo pripažįsta nepagrįstomis.

Dėl taikytinos teisės

6. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl vežimo sutarčiai ir Sąlygoms taikytinos Airijos teisės, teismas taip pat remiasi Kauno apygardos teismo 2020-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020 pagal atsakovės Ryanair DAC apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 16 punktą, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas). Pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Tokiu atveju, Sąlygose įtvirtintos nuostatos (2.4 punktas), jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė, t. y. taikoma vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės teisė, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, laikytinos nesąžiningomis. Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Nustačius, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę (Kauno apygardos teismo 2020-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020, p. 32-36).

Dėl 4100 Eur skolos priteisimo

7. Vertindamas ieškinio reikalavimo dėl 4100 Eur skolos priteisimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad 2020-11-03 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog ginčas tarp šalių kyla tik dėl ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2019-10-23 Atsakovo vykdyto skrydžio FR4480 (Barselona-Kaunas), t.y. dėl 1 600 Eur. kompensacijos. Kitų ieškovo keliamų reikalavimų atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo, juos pripažino, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2 500 Eur. yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

8. Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (2 straipsnio 6 punktas) skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 (3 straipsnio 1 dalis) taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas Nr. 261/2004 (7 straipsnis) įtvirtina apribotą kompensaciją, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

9. Vertindamas ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2019-10-23 Atsakovo vykdyto skrydžio FR4480 (Barselona-Kaunas), t.y. dėl 1 600 Eur. kompensacijos, teismas remiasi Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Taip pat teismas pripažįsta, kad šioje byloje dėl galimai atsakovui susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti, yra pagrindas remtis atsakovo nurodoma Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p.29).

10. Ieškovas dublike nurodo, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo atsakovo darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovas visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamente nustatytą kompensaciją. Teismo posėdžio metu ieškovui palaikant nurodytas aplinkybes, o atsakovui nurodant, kad jis neturėjo galimybės kitokiais būdais organizuoti ginčo skrydžio, nes tai reikalautų didžiulių lėšų papildomiems rezerviniams orlaiviams ar papildomoms rezervinėms įguloms išlaikyti, teismas pripažįsta, kad šioje byloje teismas turi Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodytą pareigą įsitikinti, ar dėl nurodomų priemonių vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus. Todėl teismas vertina atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, t.y. Dienos judėjimo lapus (Atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 1; 2020-06-16 Papildomų paaiškinimų Priedas Nr. 1, b.l. 37, 41), remdamasis kuriais atsakovas nurodė, kad 2019-10-23 Atsakovo orlaiviu EI-DHY, Boeing serija 737-800, bazuojamu Žironoje (Ispanija), buvo numatyta vykdyti du skrydžius - ginčo skrydį FR4480 (Žirona - Kaunas) ir skrydį FR4481 (Kaunas - Žirona). Dieną prieš ginčo skrydį, t.y. 2019-10-22, tas pats Orlaivis turėjo vykdyti du vienas po kito sekančius skrydžius: FR9375 (Žirona - Talinas) ir FR9376 (Talinas - Žirona). Vykdydamas paskutinį 2019-10-22 dienos skrydį FR9376 Orlaivis turėjo nusileisti Žironos oro uoste, kur yra šio Orlaivio bazė - iš jos sekančią dieną Orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį FR4480, buvo numatytas kaip pirmasis 2019-10-23 dienos Orlaivio skrydis, turėjęs pakilti 04:25 val. UTC laiku. Orlaiviui 2019-10-22 vykdant paskutinį savo tos dienos skrydį FR9375 į Žironą dėl stiprios perkūnijos virš Žironos Orlaivis negalėjo nusileisti Žironoje ir buvo nukreiptas ir nusileido Orlaivio kapitono pasirinktame alternatyviame oro uoste (Marselio) 23:56 val. UTC laiku. Dėl susiklosčiusios šios ypatingos situacijos Orlaiviui buvo paskirtas papildomas skrydis FR93P iš Marselio (MRS) oro uosto į Žironą anksčiausiu įmanomu laiku, atsižvelgiant į Orlaivio įgulai taikomus skrydžio laiko limitus ir įgulos išteklius, t.y. Orlaivis pakilo iš Marselio oro uosto 2019-10-23 val. 07:05 UTC laiku, atvykdamas į Žironą 08:22 val. UTC laiku. Dėl vėlyvo Orlaivio atvykimo į Žironą 2019-­10-22 d. 23:56 val. UTC laiku, kuris buvo nulemtas 2019-10-22 Orlaivio patirtos diversijos dėl stiprios perkūnijos, ginčo skrydis FR4480 buvo atidėtas - Orlaivis išvyko iš Žironos 09:25 val. UTC laiku ir atvyko į Kauno oro uostą 12:38 val. UTC laiku. Vertindamas šiuos atsakovo pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas pripažįsta nekeliančiomis ginčo aplinkybes, kad Orlaivis, turėjęs 2019-10-23 d. vykdyti pirmąjį (ginčo) skrydį FR4480, pakildamas ryte 04:25 val. UTC laiku iš Žironos, 2020-10-22 d. vakare dėl blogų oro sąlygų, t.y. dėl stiprios perkūnijos virš Žironos, kurioje turėjo nusileisti 2020-10-22 d. 21:45 val. UTC laiku, nusileido alternatyviame oro uoste (Marselio) 23:56 val. UTC laiku, vykdydamas paskutinį tos dienos skrydį. Blogų oro sąlygų faktą šioje byloje įrodo Atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 2 ir Priedas Nr. 3.

11. Sprendžiant šalių ginčą, teismo posėdžio metu buvo nagrinėta, ar egzistuoja Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kuomet oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Teismo posėdžio metu buvo analizuotos tokios galimybės atsakovui išvengti ginčo skrydžio vėlavimo. Pirma, turėti atsarginį orlaivį Žironos arba netolimame oro uoste. Antra, turėti atsarginę įgulą Marselio arba netolimame oro uoste, kuri būtų nedelsdama nuskraidinusi orlaivį į Žironą, nes esama įgula to negalėjo dėl skrydžio laiko limitų apribojimų. Šiuo atveju taip pat svarbi aplinkybė ir blogų oro sąlygų, trukdančių skrydžiui ir keliančių pavojų skrydžio saugumui, pasibaigimas. Vertindamas šias galimybes, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jos abi nėra racionalios pigius skrydžius klientams siūlančiai bendrovei, nes jos abi reikštų pernelyg didelius papildomus kaštus, galimai didėjančias paslaugų kainas ir įmonės konkurencingumo sumažėjimą. Kitaip tariant, siekis išvengti skrydžio vėlavimo šio konkretaus ginčo atveju, teismo vertinimu, reikštų Europos Teisingumo Teismo nurodytą nepakeliamą auką atsakovui, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus ir teikiamų paslaugų specifiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog 2019-10-23 skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo išvengti net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 str. 3 d).

12. Vertindamas nagrinėjamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad orlaivis nusileido alternatyviame oro uoste (Marselio) 23:56 val. UTC laiku, o įgula, turėjusi kilti kitą rytą 04:25 val. UTC laiku iš Žironos, atsakovo pastangomis buvo pakankamai operatyviai nugabenta iš Žironos į Marselį, iš kur pakilo 07:05 UTC laiku ir atvyko į Žironą 08:22 val. UTC laiku. Į Kauną orlaivis išvyko iš Žironos 09:25 val. UTC laiku, t.y. dėl nurodytų objektyvių, teismo vertinimu, aplinkybių ir atsakovui imantis visų pagrįstų priemonių, vėluodamas 5 valandas. Orlaivis atvyko į Kauno oro uostą 12:38 val. UTC laiku.

13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, teismas pripažįsta ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1600 eurų nepagrįstu ir jį atmeta, nes atsakovas įrodė, kad 2019-10-23 skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti net ir atsakovui imantis visų pagrįstų priemonių bei nesukeliant nepakeliamos aukos atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteista 2 500 eurų. Ieškovo pradiniu ieškiniu reikalauta 4 900 eurų suma. Teismas ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1600 eurų atmetė. Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 800 eurų, tačiau tai padarė jau atsakovui pateikus atsiliepimą ir nurodžius šio reikalavimo nepagrįstumą dėl atsakovo jau sumokėtos kompensacijos pradiniam kreditoriui, o ne pripažinus ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir įvykdžius šį reikalavimą ieškovo naudai. Todėl teismas pripažįsta, kad viso yra patenkinta 51,02 % ieškinio reikalavimų.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistina 51,02 % ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 53,88 Eur žyminio mokesčio (sumokėta 110 eurų) ir 687,48 Eur už teisinę pagalbą (51,02 % nuo 1403,60 eur.), viso 741,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1121,14 Eur už teisinę pagalbą (48,98 % nuo 2288,97 eur.), 97,96 Eur. kelionės išlaidų (48,98 % nuo 200 eur.), 43,98 eur. vertimo išlaidų (48,98 % nuo 95 eur.), viso 1263,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, ieškovės UAB Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, naudai 2 500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) skolos, 741,36 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 36 ct.) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, naudai 1263,08 Eur (vieną tūkstantį du imtus šešiasdešimt tris eurus 8 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.