Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-437-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: e2A-437-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05261-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“
Atsakovas: Ryanair DAC, Dublin Office

Civilinė byla Nr. e2A-437-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05261-2020-8

Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.1.10; 3.6.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10415-920/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Aer liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC, Dublin Office dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Aer liber“ (toliau – ir UAB „Aer liber“) pateikė teismui ieškinį dėl 4 900 Eur skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad:

2.1. 2019 m. spalio 23 d. atsakovo vykdytas skrydis FR4480 (Barselona-Kaunas), 2018 m. rugsėjo 29 d. skrydis FR2145 (Kaunas-Londonas) ir 2019 m. spalio 21 d. FR7620 (Kopenhaga-Kaunas) vėlavo daugiau kaip 3 val., o 2018 m. rugsėjo 28 d. skrydis FR2144 (Londonas-Kaunas) ir 2018 m. liepos 9 d. skrydis FR2971 (Dublinas-Kaunas) buvo atšaukti. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, keleiviai įgijo teisę į kompensacijas bendrai 4 900 Eur sumai.

2.2. K. A., D. Ž., I. S., E. A. skrido 2019 m. spalio 23 d. skrydžio Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas, kuris vėlavo, keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 val. vėliau. Vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – ir Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams priklauso po 400 Eur kompensacija vienam asmeniui (iš viso 1 600 Eur).

2.3. D. L., R. L., G. L. skrido 2018 m. liepos 9 d. skrydžio Nr. FR2971 maršrutu Dublinas-Kaunas, kuris vėlavo, keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 val. vėliau. Vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, keleiviams priklauso po 400 Eur kompensacija vienam asmeniui (iš viso 1 200 Eur).

2.4. K. M., P. M. skrido 2019 m. spalio 21 d. skrydžio Nr. FR7620 maršrutu Kopenhaga-Kaunas, kuris vėlavo, keleiviai į paskirties vietą atvyko daugiau nei 3 val. vėliau. Vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a) punktu, keleiviams priklauso po 250 Eur kompensacija vienam asmeniui (iš viso 500 Eur).

2.5. Ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su minėtais keleiviais ir įgijo reikalavimo teises į atsakovę. Atsakovės nurodyta aplinkybė – perkūnija Žironoje – nebuvo vienintelis ir pagrindinis veiksnys, lėmęs ginčo skrydžio vėlavimą. Orlaivis, turėjęs vykdyti ginčo skrydį Nr. FR4480 2019 m. spalio 23 d. 04.25 UTC laiku, atsarginiame Marselio oro uoste nusileido 2019 m. spalio 23 d. 00.06 val., tačiau iš Marselio oro uosto pakilo tik 07.05 UTC laiku, o Žironoje nusileido 08.22 UTC laiku. Atsakovė nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl orlaivis, nusileidęs Žironoje 00.06 val., negalėjo pakilti anksčiau nei 07.05 val. 7 valandų laiko tarpas nėra pateisinamas jokiais argumentais. Atsakovės pateikti įrodymai galimai patvirtina tik tą aplinkybę, kad orlaivis buvo nukreiptas į atsarginį oro uostą Marselyje dėl Žironoje buvusių blogų oro sąlygų, tačiau niekaip neįrodo, kad būtent šios aplinkybės lėmė ginčo skrydžio, turėjusio įvykti 2019 m. spalio 23 d. 04.25 UTC laiku, vėlavimą. Iš papildomo skrydžio FR93P laiko tarpsnių istorijos matyti, kad papildomam skrydžiui iš Marselio į Žironą buvo suteiktas pakilimo laikas 00.35 UTC laiku, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo laiku orlaivis negalėjo pakilti iš Marselio dėl ypatingų aplinkybių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Ryanair DAC, Dublin Office nesutiko su ieškiniu dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. atsakovės vykdyto skrydžio FR4480 (Barselona-Kaunas). Kitų ieškovo keliamų reikalavimų neginčijo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. egzistavo ypatingos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, sudarančios pagrindą atleisti atsakovę nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo – ypatingai blogos oro sąlygos – stipri perkūnija 2019 m. spalio 22 d. Dėl jos orlaivis negalėjo užbaigti savo paskutinio tą dieną vykdyto skrydžio ir grįžti į savo bazę Žironos oro uoste, iš kurio kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d. tas pats orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį FR4480.

3.2. 2019 m. spalio 23 d. atsakovės orlaiviu EI-DHY, Boeing serija 737-800, bazuojamu Žironoje (Ispanija), buvo numatyta vykdyti du skrydžius – ginčo skrydį FR4480 (Žirona-Kaunas) ir skrydį FR4481 (Kaunas-Žirona). Dieną prieš ginčo skrydį, t. y. 2019 m. spalio 22 d., tas pats orlaivis turėjo vykdyti du vienas po kito sekusius skrydžius: FR9375 (Žirona-Talinas) ir FR9376 (Talinas-Žirona). Orlaiviui 2019 m. spalio 22 d. vykdant paskutinį savo tos dienos skrydį FR9375 į Žironą, dėl stiprios perkūnijos virš Žironos orlaivis negalėjo nusileisti Žironoje, buvo nukreiptas ir nusileido orlaivio kapitono pasirinktame alternatyviame oro uoste (Marselio) 00.06 UTC. Orlaiviui buvo paskirtas papildomas skrydis FR93P iš Marselio (MRS) oro uosto į Žironą anksčiausiu įmanomu laiku, atsižvelgiant į orlaivio įgulai taikomus skrydžio laiko limitus ir įgulos išteklius. Orlaivis pakilo iš Marselio oro uosto 2019 m. spalio 23 d. 07.05 UTC, atvykdamas į Žironą 08.22 UTC. Dėl vėlyvo orlaivio atvykimo į Žironą 2019 m. spalio 23 d., ginčo skrydis FR4480 buvo neišvengiamai atidėtas – orlaivis išvyko iš Žironos 09.25 UTC ir atvyko į Kauno oro uostą 12.38 UTC. Ginčo skrydžio FR4480 vėlavimą nulėmė ypatingos aplinkybės – orlaivio 2019 m. spalio 22 d. patirta priverstinė diversija į Marselio oro uostą dėl stiprios perkūnijos Žironoje, kurių atsakovas kontroliuoti negalėjo.

3.3. Vadovaujantis Ryanair Bendrųjų vežimo sąlygų bei nuostatų (toliau – ir vežimo sąlygos), kurios yra sudėtinė Atsakovo bei keleivių sudaromų vežimo sutarčių dalis, 15.4 punktu vežimo sutarties šalys – keleiviai ir atsakovė susitarė, jog reikalavimo teisės dėl kompensacijos perleidimas yra draudžiamas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant keleivių sudarytas su atsakove vežimo sutartis ir sąlygas, negali būti pagrindas ieškovei gauti keleiviams priklausančias kompensacijas. Draudimas tretiesiems asmenims perleisti keleivio reikalavimo teises, kylančias iš vežimo sutarties pagal Reglamentą, yra susijęs su Ryanair keleivių teisių apsauga, nes Ryanair išmoka pilną kompensaciją keleiviams, kurie turi teisę į kompensacijas, o bendrovės, perimančios keleivių reikalavimo teises apie 25 procentus išieškotos kompensacijos neišmoka keleiviams ir pasilieka sau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Ryanair DAC ieškovei UAB „Aer Liber“ 2 500 Eur skolą ir 741,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės UAB „Aer Liber“ atsakovei Ryanair DAC priteisė 1 263,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu:

4.1. vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo, teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020 pagal atsakovės Ryanair DAC apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis.

4.2. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju nurodytos vežimo sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas. Keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu keleivio asmeniu, reikalavimo perleidimo sutartis laikytina teisėta ir atitinkanti įstatymų reikalavimus (CK 6.101 straipsnis). Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties neteisėtumo pripažino nepagrįstomis.

4.3. Ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

4.4. Keleivio vežimo sutartis kasacinio teismo praktikoje kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Šiai sutarčiai taikytinos specialiosios taisyklės, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą, vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę. Vežimo sąlygose įtvirtintos nuostatos (2.4 punktas), jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė, t. y. taikoma vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės teisė, pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl laikytinos nesąžiningomis. Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta, ginčo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020, p. 32-36).

4.5. 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog ginčas tarp šalių kyla tik dėl ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. atsakovės vykdyto skrydžio FR4480 (Barselona-Kaunas), t. y. dėl 1 600 Eur kompensacijos. Kitų ieškovės reikalavimų atsakovė neginčijo, juos pripažino, todėl ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2 500 Eur teismas tenkino, kaip pagrįstą.

4.6. Vertindamas ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. atsakovės vykdyto skrydžio FR4480 (Barselona-Kaunas), t. y. dėl 1 600 Eur kompensacijos, teismas rėmėsi Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Teismas pripažino, kad šioje byloje yra pagrindas remtis Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 29, 46).

Šalies argumentai

4.7. Ieškovė nurodo, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovės prievolę mokėti Reglamente nustatytą kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo galimybės kitokiais būdais organizuoti ginčo skrydžio, nes tai reikalautų didžiulių lėšų papildomiems rezerviniams orlaiviams ar papildomoms rezervinėms įguloms išlaikyti. Teismas, vertindamas Dienos judėjimo lapus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažino nekeliančiomis ginčo aplinkybes, kad orlaivis, turėjęs 2019 m. spalio 23 d. vykdyti pirmąjį (ginčo) skrydį FR4480, pakildamas ryte 04.25 val. UTC laiku iš Žironos, 2020 m. spalio 22 d. vakare dėl blogų oro sąlygų, t. y. dėl stiprios perkūnijos virš Žironos, kurioje turėjo nusileisti 2020 m. spalio 22 d. 21.45 val. UTC laiku, nusileido alternatyviame oro uoste (Marselio) 23.56 val. UTC laiku, vykdydamas paskutinį tos dienos skrydį. Blogų oro sąlygų faktą šioje byloje teismas laikė įrodytu. Svarbia aplinkybe vertino blogų oro sąlygų, trukdančių skrydžiui ir keliančių pavojų skrydžio saugumui, pasibaigimą.

4.8. Vertindamas atsakovės galimybes išvengti skrydžių vėlavimo, teismas pripažino, kad teismo posėdžio metu analizuotos abi galimybės atsakovei turėti atsarginį orlaivį Žironos arba netolimame oro uoste ir turėti atsarginę įgulą Marselio arba netolimame oro uoste, kuri būtų nedelsdama nuskraidinusi orlaivį į Žironą, nes esama įgula to negalėjo padaryti dėl skrydžio laiko limitų, nėra racionalios pigius skrydžius klientams siūlančiai bendrovei, jos abi reikštų pernelyg didelius papildomus kaštus, galimai didėjančias paslaugų kainas ir įmonės konkurencingumo sumažėjimą. Siekis išvengti skrydžio vėlavimo šio konkretaus ginčo atveju, teismo vertinimu, reikštų Europos Teisingumo Teismo nurodytą nepakeliamą auką atsakovei, atsižvelgiant į jos įmonės pajėgumus ir teikiamų paslaugų specifiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog 2019 m. spalio 23 d. skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo išvengti net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad orlaivis nusileido alternatyviame oro uoste (Marselio) 23.56 val. UTC laiku, o įgula, turėjusi kilti kitą rytą 04.25 val. UTC laiku iš Žironos, atsakovo pastangomis buvo pakankamai operatyviai nugabenta iš Žironos į Marselį, iš kur pakilo 07.05 UTC laiku ir atvyko į Žironą 08.22 val. UTC laiku. Vadovaudamasis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, teismas pripažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1 600 Eur kompensacijos priteisimo nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 51,02 procento dalimi, todėl iš atsakovės priteisė 51,02 procento ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 53,88 Eur žyminį mokestį (sumokėta 110 Eur) ir 687,48 Eur už teisinę pagalbą (51,02 procent nuo 1403,60 Eur), viso 741,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteisė 1121,14 Eur už teisinę pagalbą (48,98 procento nuo 2288,97 Eur), 97,96 Eur kelionės išlaidas (48,98 procento nuo 200 Eur), 43,98 Eur vertimo išlaidas (48,98 procento nuo 95 Eur), viso 1263,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovė UAB „Aer liber“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) prijungti papildomus įrodymus: a) Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūros 2020 m. gruodžio 10 d. pakartotinę išvadą Nr. 040038-19 (su vertimu), b) įrodymus dėl kompensacijos išmokėjimo keleiviui E. V. (su vertimu); 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės UAB „Aer liber“ ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės UAB „Aer liber“ reikalavimą dėl 1 600 Eur priteisimo už atšauktą skrydį Nr. FR4480; 3) priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. apeliantė reikalavimą dėl kompensacijų už atšauktą 2019 m. spalio 23 d. skrydį Nr. FR4480 priteisimo, grindė Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūros (toliau – ir AESA) 2020 m. sausio 31 d. išvada Nr. 040038-19, kuria atsakinga institucija konstatavo, kad atsakovė tinkamai neįrodė savo teiginių, kad ginčo skrydis vėlavo dėl audros Žironoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime šio įrodymo netyrė. Teismui nepasisakius dėl AESA išvados įrodomosios reikšmės, nebuvo pašalinti byloje esančių įrodymų prieštaravimai. AESA, atlikusi to paties ginčo skrydžio atšaukimo aplinkybių analizę, konstatavo, kad ginčo skrydis atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. Teismas nurodė priešingą išvadą.

Atsiliepimas

5.2. Atsakovės nurodyta aplinkybė – perkūnija Žironoje – nebuvo vienintelis ir pagrindinis veiksnys, lėmęs ginčo skrydžio vėlavimą. Atsakovė nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl orlaivis, nusileidęs Žironoje 00.06 val., negalėjo pakilti anksčiau nei 07.05 val., akivaizdu kad net 7 valandų laiko tarpas nėra pateisinamas jokiais argumentais. Iš atsakovės pateiktų įrodymų (papildomo skrydžio FR93P laiko tarpsnių istorijos) matyti, kad papildomam skrydžiui iš Marselio į Žironą buvo suteiktas pakilimo laikas 00.35 UTC laiku, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo laiku orlaivis negalėjo pakilti iš Marselio dėl ypatingų aplinkybių.

5.3. Pati atsakovė dar iki šios bylos inicijavimo atliko veiksmus, papildomai pagrindžiančius AESA pateiktos išvados teisingumą, kadangi kitam keleiviui (E. V.), skridusiam tos pačios dienos atgaliniu skrydžiu (t. y. FR4481, iš Kauno į Barseloną), kompensacija už skrydžio sutrikdymą buvo išmokėta, t. y. atsakovas jokių ypatingų aplinkybių neįrodinėjo ir šios savo pareigos neginčijo. Prašo prijungti tai patvirtinančius įrodymus. Šią informaciją apeliantė sužinojo atsitiktinai, jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teikiami dokumentai nėra didelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo. Savo pareigą mokėti keleiviams kompensacijas už ginčo skrydį atsakovė pradėjo neigti tik inicijavus šią bylą.

5.4. AESA, kaip specialią kompetenciją turinčios įstaigos, teikiamos išvados turi būti vertinamos, kaip įrodančios ypatingų aplinkybių buvimą / nebuvimą, kol nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. 2020 m. gruodžio 10 d. Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūra ieškovui pateikė analogišką pirmajai (t. y. pateiktai 2020 m. sausio 31 d.) išvadą, kurioje jokios priešingos išvados nepadarė. Kompetentinga institucija net du kartus patvirtino tą pačią išvadą, kad ginčo skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių.

5.5. Reglamento tikslams ir paskirčiai prieštarauja toks aiškinimas, pagal kurį keleivis, įsigydamas pigius skrydžius siūlančios oro bendrovės skrydžio bilietą, iš esmės prisiima riziką, kad skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju jo patirta žala nebus atitaisyta. Vykdyti tam tikros specifikos turinčią veiklą (šiuo konkrečiu atveju – siūlyti pigius skrydžius) yra pačios atsakovės pasirinkimas ir jos rizika, kuri negali būti perkeliama keleiviams.

5.6. Atsakovė neįrodė, kad tam tikros atsarginės įgulos arba atsarginio orlaivio turėjimas jai būtų nepakeliama ekonominė našta. Nėra aišku, kokiu konkrečiu mastu padidėtų atsakovės sąnaudos dėl tokių atsarginių priemonių ėmimosi. Atsakovė viešai ne karta deklaravo, kad jos orlaivių parkas yra vienas didžiausių visame pasaulyje. Atsakovė nevykdo jungiamųjų skrydžių, taiko mažesnius tarifus keliaujantiems tik su rankiniu bagažu, dažnai pasirenka antrinius oro uostus, esančius toliau nuo miesto ir pan., todėl mažai tikėtina, kad pats savaime orlaivių kiekio ar įgulos narių padidinimas atsakovei būtų nepakeliama finansinė našta.

5.7. Išvada dėl ypatingų aplinkybių buvimo negali būti grindžiama prielaidomis. Išvada dėl atsakovės nepakankamų pajėgumų padaryta, įvertinus tik aplinkybę, kad atsakovas deklaruoja teikiantis pigesnę nei kiti oro vežėjai paslaugą, tokia prielaida nėra pakankamai pagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais bei neatitinka ESTT suformuotos praktikos, kad ypatingų aplinkybių sąvoka negali būti aiškinama plečiamai. Oro vežėjo finansiniai pajėgumai turi būti pagrįsti objektyviais tiesioginiais įrodymais, o jų nepateikus – negali būti daroma išvada, kad atitinkamų papildomų priemonių ėmimasis būtų nepakeliama našta oro vežėjui.

5.8. Teismas sprendime teisingai nustatė, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 1 513,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau apsiriko apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį: patenkinus 51,02 proc. ieškovo reikalavimų ieškovo naudai turėjo būti priteista 772,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 513,60 Eur x 51,02 proc.), tuo tarpu sprendime apskaičiuota 741,36 Eur.

6. Atsakovė Ryanair DAC atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė byloje pagrindė ir įrodė ypatingų aplinkybių egzistavimo faktą, bei kad šių susiklosčiusių ypatingų aplinkybių atsakovė negalėjo išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Blogų oro sąlygų faktą byloje teismas konstatavo įrodytą. Teismas analizavo ir vertino atsakovės galimybes išvengti ginčo skrydžio vėlavimo, pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu aptartos galimybės nėra racionalios pigius skrydžius klientams siūlančiai bendrovei, pripažino, kad siekis išvengti skrydžio vėlavimo šio konkretaus ginčo atveju reikštų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytą nepakeliamą auką atsakovei, atsižvelgiant į jos įmonės pajėgumus ir teikiamų paslaugų specifiką.

6.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė minėtų priemonių (papildomo rezervinio orlaivio ir/ ar papildomos rezervinės įgulos) ypatingų aplinkybių kilimo metu neturėjo. Todėl atsižvelgiant į ESTT jurisprudenciją darytina išvada, kad atsakovės turimi pajėgumai tuo metu jai objektyviai ir pagrįstai neleido išvengti ginčo skrydžio vėlavimo, ką ir įvertino pirmosios instancijos teismas (sprendimo 12 paragrafas). Iš atsakovės byloje pateiktų įrodymų matyti, kad stipri perkūnija Žironos oro uoste tebefiksuojama ir 2019 m. spalio 23 d. 5 val. ryto, t. y. tuo metu, kuomet turėjo įvykti ginčo skrydis (04:25 val. UTC laiku).

6.3. Atsakovė papildomai pateikia viešus archyvinius žaibų žemėlapio duomenis, iš kurių matyti, kad po patirtos diversijos stipri perkūnija virš Žironos tęsėsi dar ilgą laiką. Nurodyti duomenys paneigia apeliantės argumentą, jog atsakovė galėjo pasinaudoti oro eismo kontrolės 00.35 UTC suteiktu pakilimo laiku, pateikti duomenys patvirtina stiprų žaibavimą Žironoje ir aplinka ją tiek 00.35 UTC laiku, tiek ir 01.25 UTC laiku (numatytas orlaivio atvykimo į Žironos oro uostą laikas, jeigu orlaivis būtų išvykęs jam 00.35 UTC suteiktu pakilimo laiku), tiek ir vėliau (pvz. 01.50 UTC, 02.50 UTC). Remiantis oro eismo kontrolės išduotų laiko tarpsnių papildomam skrydžiui FR93P iš Marselio (MRS) į Žironą (GRO) istorija (2020 m. birželio 15 d. atsakovės byloje teiktų papildomų paaiškinimų priedas Nr. 4), kitas atsakovei anksčiausias suteiktas pakilimo laikas buvo 07.05 UTC, kuriuo ginčo orlaivis pakilo ir išvyko į Žironos oro uostą, kur nusileido 08:22 UTC laiku.

6.4. Nei 2020 m. sausio 31 d. AESA išvadoje Nr. 040038-19 (ieškinio Priedas Nr. 4), nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateiktoje AESA išvadoje Nr. 040038-19 nėra konstatuojama, kad ginčo skrydis atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. Abiejose EASE išvadose yra tiesiog nurodyta, kad „2019-06-17 vykdantis veiklą oro vežėjas pateikė ataskaitą dėl šio incidento ir joje nurodė tai, kas nurodyta toliau: skrydis FR4480 iš Barselonos Žironos oro uosto (GRO) į Kauną (KUN) 2019-10-23 vėlavo dėl audros Žironoie (GRO). Tačiau įmonė tinkamai neįrodė savo teiginių.“. Ispanijos institucijos atsakymas buvo paremtas tik trumpu ir neišsamiu Ryanair komentaru, kad vėlavimas buvo nulemtas audros Žironoje – nesant pateiktų ir nevertinant jokių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kuriuos atsakovė pateikė nagrinėjamoje byloje, apeliantės byloje pateiktas dokumentas nėra objektyvus ir jokios įrodomosios reikšmės šiuo atveju neturi. AESA kaip institucija neteikia jokios galutinės bei privalomo pobūdžio išvados.

6.5. Apeliantės argumentai, kad atsakovė už sutrikdytą tos pačios dienos tačiau kitą (atgalinį) skrydį (t. y. FR4481, iš Kauno į Barseloną) esą sumokėjo kompensaciją kitam keleiviui (E. V.) niekaip nepaneigia paties ypatingų aplinkybių egzistavimo fakto, kuris byloje buvo įrodytas ir kuris vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis atleidžia atsakovę nuo pareigos mokėti kompensaciją keleiviams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kompensacija buvo sumokėta už kito skrydžio, nei yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sutrikdymą (skrydžio FR4481), šio skrydžio sutrikdymo aplinkybės ir priežastys nagrinėjamoje byloje nebuvo tirtos ir nagrinėtos. Kiekvienas atsakovės gaunamas prašymas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 sumokėjimo yra vertinamas individualiai, o atskiros kompensacijos vienam iš keleivių sumokėjimo faktas negali būti vertinamas kaip atsakovę įpareigojantis precedentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Byloje kyla ginčas dėl kompensacijos 1600 Eur priteisimo už 2019 m. spalio 23 d. skrydžio Nr. FR4480 (Barselona-Kaunas) atšaukimo.

Dėl naujų dokumentų prijungimo.

10. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė prašo prijungti papildomus įrodymus: 1) Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūros 2020 m. gruodžio 10 d. pakartotinę išvadą Nr. 040038-19 (su vertimu), 2) įrodymus dėl kompensacijos išmokėjimo keleiviui E. V. (su vertimu). Atsakovė papildomai pateikia viešus archyvinius žaibų žemėlapio duomenis, įrodinėdama, kad po patirtos diversijos stipri perkūnija virš Žironos tęsėsi dar ilgą laiką.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi teikiami dokumentai galėjo būti prijungti pirmos instancijos teisme, tačiau teikiami bei nagrinėjami nebuvo. Taip pat kompensacija E. V. buvo sumokėta už kito skrydžio, nei yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sutrikdymą (skrydžio FR4481), šio skrydžio sutrikdymo aplinkybės ir priežastys nagrinėjamoje byloje nebuvo tirtos ir nagrinėtos. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti papildomi įrodymai į bylą jos baigčiai reikšmės neturi, pateikti nesavalaikiai, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

12. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčas tarp šalių kilo tik dėl ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2019 m. spalio 23 d. atsakovės vykdyto bei atšaukto skrydžio FR4480 (Barselona-Kaunas), t. y. dėl 1 600 Eur. kompensacijos. Kitų ieškovo keliamų reikalavimų atsakovė neginčijo, juos pripažino, neginčija jų ir apeliacinės instancijos teisme, ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2 500 Eur pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo tenkintas.

13. Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (2 straipsnio 6 punktas) skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 (3 straipsnio 1 dalis) taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas Nr. 261/2004 (7 straipsnis) įtvirtina apribotą kompensaciją, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

14. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šioje byloje dėl galimai atsakovei susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti ir kontroliuoti, yra pagrindas remtis atsakovo Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p.29).

15. Ieškovė nurodo, kad ginčo skrydžio vėlavimas buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovės prievolę mokėti Reglamente nustatytą kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo galimybės kitokiais būdais organizuoti ginčo skrydžio, nes tai reikalautų didžiulių lėšų papildomiems rezerviniams orlaiviams ar papildomoms rezervinėms įguloms išlaikyti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje teismas turi Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodytą pareigą įsitikinti, ar dėl nurodomų priemonių vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus.

16. Pirmos instancijos teismas vertino atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, t. y. Dienos judėjimo lapus, papildomus paaiškinimus, remdamasis kuriais atsakovas nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovės orlaiviu EI-DHY, Boeing serija 737-800, bazuojamu Žironoje (Ispanija), buvo numatyta vykdyti du skrydžius – ginčo skrydį FR4480 (Žirona - Kaunas) ir skrydį FR4481 (Kaunas - Žirona). Dieną prieš ginčo skrydį, t. y. 2019 m. spalio 22 d., tas pats orlaivis turėjo vykdyti du vienas po kito sekančius skrydžius: FR9375 (Žirona - Talinas) ir FR9376 (Talinas - Žirona). Vykdydamas paskutinį 2019 m. spalio 22 d. skrydį FR9376 orlaivis turėjo nusileisti Žironos oro uoste, kur yra šio orlaivio bazė – iš jos sekančią dieną orlaivis turėjo vykdyti ginčo skrydį FR4480, buvo numatytas kaip pirmasis 2019 m. spalio 23 d. orlaivio skrydis, turėjęs pakilti 04:25 val. UTC laiku. Orlaiviui 2019 m. spalio 22 d. vykdant paskutinį savo tos dienos skrydį FR9375 į Žironą dėl stiprios perkūnijos virš Žironos orlaivis negalėjo nusileisti Žironoje ir buvo nukreiptas ir nusileido orlaivio kapitono pasirinktame alternatyviame oro uoste (Marselio) 23:56 val. UTC laiku. Dėl susiklosčiusios šios ypatingos situacijos orlaiviui buvo paskirtas papildomas skrydis FR93P iš Marselio (MRS) oro uosto į Žironą anksčiausiu įmanomu laiku, atsižvelgiant į orlaivio įgulai taikomus skrydžio laiko limitus ir įgulos išteklius, t. y. orlaivis pakilo iš Marselio oro uosto 2019 m. spalio 23 d.. 07:05 val. UTC laiku, atvykdamas į Žironą 08:22 val. UTC laiku. Dėl vėlyvo orlaivio atvykimo į Žironą 2019 m. spalio 22 d. 23:56 val. UTC laiku, kuris buvo nulemtas 2019 m. spalio 22 d. orlaivio patirtos diversijos dėl stiprios perkūnijos, ginčo skrydis FR4480 buvo atidėtas – orlaivis išvyko iš Žironos 09:25 val. UTC laiku ir atvyko į Kauno oro uostą 12:38 val. UTC laiku. Vertindamas šiuos atsakovės pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytomis bei įrodytomis aplinkybes, kad orlaivis, turėjęs 2019 m. spalio 23 d. vykdyti pirmąjį (ginčo) skrydį FR4480, pakildamas ryte 04:25 val. UTC laiku iš Žironos, 2019 m. spalio 22 d. vakare dėl blogų oro sąlygų, t. y. dėl stiprios perkūnijos virš Žironos, kurioje turėjo nusileisti 2019 m. spalio 22 d. 21:45 val. UTC laiku, nusileido alternatyviame oro uoste (Marselio) 23:56 val. UTC laiku, vykdydamas paskutinį tos dienos skrydį. Blogų oro sąlygų faktą šioje byloje įrodo Valdymo centro Pareiškimas FR4480 2019-10-23 GRO-KUN, kuriame nurodyta, kad dėl perkūnijos orlaivis buvo nukreiptas į alternatyvų oro uostą (priedas Nr. 2 prie atsiliepimo į ieškinį) , taip pat orų prognozės duomenys iš kurių matyti, kad skrydžio metu buvo perkūnija, (priedas Nr. 3 prie atsiliepimo į ieškinį).

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl AESA išvados įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtoje išvadoje nurodyta tik tai, kad skrydžių bendrovė tinkamai neįrodė teiginių, jog skrydis vėlavo dėl audros Žironoje, joje nekonstatuojama, kas dėl to kaltas. Kaip matyti šioje civilinėje byloje atsakovė pateikė apie šias aplinkybes įrodymus – Valdymo centro Pareiškimą FR4480 20109-10-23 GRO-KUN, kuriame nurodyta, kad dėl perkūnijos orlaivis buvo nukreiptas į alternatyvų oro uostą (priedas Nr. 2 prie atsiliepimo į ieškinį) , taip pat pateikti orų prognozės duomenys iš kurių matyti, kad skrydžio metu buvo perkūnija, (priedas Nr. 3 prie atsiliepimo į ieškinį), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai, kad įrodymai nebuvo pateikti skundą tyrusiai institucijai, tačiau jie pateikti šioje civilinėje byloje, jie vertintini kaip pagrindžiantys bei įrodantys ginčo skrydžio metu buvus ypatingai nepalankias skrydžiui oro sąlygas (CPK 177, 178 straipsniai).

18. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad oro sąlygos nebuvo vienintelis veiksnys lėmęs ginčo skrydžio vėlavimą, kadangi įrodymų apie kitokius veiksnius byloje nepateikta. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė neįrodė, jog atsarginės įgulos ar atsarginio orlaivio turėjimas jai būtų nepakeliama ekonominė našta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokią naštą galima būtų nustatinėti tik išanalizavus atsakovės finansinę būklę, tačiau tai būtų neproporcingai didelio masto įrodymų rinkimas bei tyrimas šioje byloje. Kokių nors konkrečių įrodymų, kad atsakovei našta nebūtų sunki, pati ieškovė nepateikė. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendime įvertino atsižvelgiant į ESTT jurisprudenciją kad atsakovės turimi pajėgumai tuo metu jai objektyviai ir pagrįstai neleido išvengti ginčo skrydžio vėlavimo.

19. Sprendžiant šalių ginčą, teismo posėdžio metu buvo nagrinėta, ar egzistuoja Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kuomet oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Teismo posėdžio metu buvo analizuotos galimybės atsakovui išvengti ginčo skrydžio vėlavimo, t. y. turėti atsarginį orlaivį Žironos arba netolimame oro uoste, turėti atsarginę įgulą Marselio arba netolimame oro uoste, kuri būtų nedelsdama nuskraidinusi orlaivį į Žironą, nes esama įgula to negalėjo dėl skrydžio laiko limitų apribojimų.

20. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kas yra svarbi aplinkybė, ir blogų oro sąlygų, trukdančių skrydžiui ir keliančių pavojų skrydžio saugumui, pasibaigimas. Vertindamas šias galimybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino svariomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad minėtos galimybės turėti atsarginį orlaivį ir įgulą nėra racionalios pigius skrydžius klientams siūlančiai bendrovei, nes jos abi reikštų pernelyg didelius papildomus kaštus, galimai didėjančias paslaugų kainas ir įmonės konkurencingumo sumažėjimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad siekis išvengti skrydžio vėlavimo šio konkretaus ginčo atveju, teismo vertinimu, reikštų Europos Teisingumo Teismo nurodytą nepakeliamą auką atsakovui, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus ir teikiamų paslaugų specifiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog 2019 m. spalio 23 d. skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo išvengti net ir imdamasi visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 str. 3 d).

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai pripažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1600 eurų nepagrįstu ir jį atmetė, nes atsakovė įrodė, kad 2019 m. spalio 23 d. skrydis Nr. FR4480 maršrutu Barselona-Kaunas buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti net ir atsakovui imantis visų pagrįstų priemonių bei nesukeliant nepakeliamos aukos atsakovui.

23. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms keisti ar naikinti sprendimo materialinių teisinių reikalavimų dalyje apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 1 513,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau apsiriko apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį: patenkinus 51,02 proc. ieškovo reikalavimų ieškovo naudai turėjo būti priteista 772,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 513,60 Eur x 51,02 proc.), tuo tarpu sprendime apskaičiuota 741,36 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs sprendimą bei paskaičiavimus bylinėjimosi išlaidų dalyje, sutinka su šiais apeliantės argumentais, bei paskaičiavimais ir sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų dalyje įsivėlus skaičiavimo klaidai, sprendimas patikslintinas, nurodant, kad ieškovei priteistina 772,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 177, 178 straipsniai).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad sprendimas dalyje dėl materialinio teisinio reikalavimo paliktinas nepakeistas, patikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovei priteisiant 772,24 Eur bylinėjimosi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese

27. Apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų yra netenkinamas, todėl apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 855,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-6115). Apeliacinio skundo netenkinus iš apeliantės UAB Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, naudai priteistina 855,31 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti ją taip: „Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, ieškovės UAB Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, naudai 2 500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) skolos, 772,24 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, naudai 1263,08 Eur (vieną tūkstantį du imtus šešiasdešimt tris eurus 8 ct.) bylinėjimosi išlaidų“.

Iš uždarosios akcinės bendrovės Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, naudai priteisti 855,31 (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 31 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė