Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei, Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorams L. R., Dariui Aleknai, gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-07-09 Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Pajūrio autorika“; vertintoju, gyvenantis Jūreivių g. 11-1, Klaipėdoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 24 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, suklastojo tikrą dokumentą, t.y. 2007 metais liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gavęs iš V. S. individualios įmonės savininko V. S. užsakymą transporto priemonės – automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, transporto priemonės apžiūros - defektacijos aktui surašyti, bei žinodamas, kad automobilis „Volvo S40“, kėbulo numeris YV1MS382062176363 yra nedaužtas pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120/2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, suklastojo transporto priemonės „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7, kuriame užfiksavo žinomai neteisingus minėto automobilio „Volvo S40“ pažeidimus - keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, priekinių posparnių plastmases, ratlankį, padangą, galinį bamperį, dešinį galinį žibintą, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, aušinimo radiatoriaus difuzorių ir ventiliatorių, dešinę priekinę svirtį, dešinį priekinį amortizatorių, dešinį pusašį, oro filtro korpusą) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, priekinės važiuoklės patikrą ir atstatymą dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris, bagažinės dangtį). Šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „Pajūrio autorika“ antspaudu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Volvo S40“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą- 32064 Lt (keičiamų detalių vertę 32063,81 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Volvo S40" likutinę vertę - 10958 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Volvo S40", kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas, o kito to paties modelio, panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais, automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7 su visais priedais 2007-07-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė V. S. ir taip realizavo suklastotą tikrą dokumentą.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2007 m. liepos 24 d., dirbdamas UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju, darbo vietoje, Taikos pr. 28-1211 A, Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas tarnyba bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m., balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto - „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai, reikalavimus, 2007 m. liepos 24 d. įvertino automobilį „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, bei pagal nuotraukose matomus pažeidimus 2007 m. liepos 24 d. surašė vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7, ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 200700724-2-7, ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo- paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti 11439 Lt mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei.

LR BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011).

Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. neturėjo tyčios klastoti kaltinime nurodytų duomenų apie automobilį „Volvo S40“. Šie duomenys buvo surašyti prašant V. S. individualios įmonės transporto priemonės rinkos vertei nustatyti iš V. S. įmonės pateiktų fotonuotraukų. Darytina išvada, kad A. Z. tik surašė iš nuotraukų nustatytus duomenis ir jo tyčios veikoje nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamasis A. Z., kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., turi būti išteisintas.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas (dirbtą darbą) – kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, dirbantis UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju (T 1, b.l. 115, 116), leidžia daryti išvadą, kad jis yra Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau ankstesnėse teismo išvadose jau buvo aptarti įrodymai susiję, su minėtų dokumentų suklastojimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyti duomenys, leidžiantys teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. Z. dokumentą suklastojo, todėl teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog A. Z. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdamas minėtus veiksmus, nes dokumento suklastojimo fakto paneigimas, paneigia ir piktnaudžiavimo tarnyba faktą. Tokiu būdu, kaltinamasis A. Z., kaltinamas pagal LR BK 228 str. 1 d., turi būti išteisintas.

Teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1d., 228 str. 1 d., tai yra, kad jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo bei piktnaudžiavo tarnyba, todėl jis turi būti išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baigiamųjų kalbų metu, prokuroras palaikęs šioje byloje valstybinį kaltinimą taip pat pripažino, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų ir faktinių duomenų, kad kaltinamojo A. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., todėl pripažino, kad A. Z. veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir prašo juos perkvalifikuoti į LR BK 229 str.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas - tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Pažymėtina ir tai, kad BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai valstybės tarnautojas nesuvokia, kad nevykdo teisės aktų reikalavimų – neveikia, kai privalo atitinkamoje situacijoje veikti, arba darydamas kažkokį veiksmą nesuvokia, kad nesilaiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko jį atlieka netinkamai, nenumato, kad dėl to kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal savo pareigas ir asmeninę kvalifikaciją turi suvokti savo poelgio neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei numatyti neigiamų padarinių kilimą ir jų išvengti. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra tada, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo ir kilusių padarinių – didelės žalos, t. y. turi būti nustatyta, kad pareigūno ar jam prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą.

Byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas (dirbtą darbą) – kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, dirbantis UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju (T 1, b.l. 115, 116), leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau ankstesnėse teismo išvadose jau buvo aptarti įrodymai susiję, su minėtų dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyti duomenys, leidžiantys teismui tvirtinti, kad kaltinamasis A. Z. dokumentą suklastojo, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar dėl neatsargumo neatlikęs ar netinkamai atlikęs savo pareigą, jei dėl to valstybė ar kitas įstatyme nurodytas subjektas patyrė didelę žalą, todėl teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog A. Z. dėl neatsargumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigą, jei dėl to valstybei ar kitam įstatyme nurodytam subjektui buvo padaryta didelė žala, nes dokumento suklastojimo fakto paneigimas, paneigia ir tarnybos pareigų neatlikimą dėl neatsargumo faktą. Vien tik kaltės formos pakeitimas iš tyčios į neatsargumą, negali pakeisti A. Z. padarytos veikos nusikalstama. Tokiu būdu, nenustatyta, kad kaltinamojo A. Z. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. sudėtis. Dėl šių aplinkybių, nėra pagrindo kaltinamojo A. Z. veiksmus iš LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 229 str.

Pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka. Prokuroro prašymas perkvalifikuoti veikas į LR BK 229 str., proceso šalims tapo staigmena.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo. Šiuo atveju, kai kaltinimas siaurinamas ir veiką prašoma perkvalifikuoti į švelnesnį BK straipsnį neišplečiant kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, teismui nėra kliūtis šį prokuroro prašymą svarstyti.

Kaltinamajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T1. b.l. 186-187), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. išteisinti pagal LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų sudėties požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.