Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-108/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-04-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
1-241-108/2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00038-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-241-108/2012Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00038-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.; 1.2.19.6.; 1.2.29.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.4.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei, Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorams L. R., Dariui Aleknai, gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-07-09 Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Pajūrio autorika“; vertintoju, gyvenantis Jūreivių g. 11-1, Klaipėdoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 24 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, suklastojo tikrą dokumentą, t.y. 2007 metais liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gavęs iš V. S. individualios įmonės savininko V. S. užsakymą transporto priemonės – automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, transporto priemonės apžiūros - defektacijos aktui surašyti, bei žinodamas, kad automobilis „Volvo S40“, kėbulo numeris YV1MS382062176363 yra nedaužtas pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120/2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, suklastojo transporto priemonės „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7, kuriame užfiksavo žinomai neteisingus minėto automobilio „Volvo S40“ pažeidimus - keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, priekinių posparnių plastmases, ratlankį, padangą, galinį bamperį, dešinį galinį žibintą, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, aušinimo radiatoriaus difuzorių ir ventiliatorių, dešinę priekinę svirtį, dešinį priekinį amortizatorių, dešinį pusašį, oro filtro korpusą) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, priekinės važiuoklės patikrą ir atstatymą dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris, bagažinės dangtį). Šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „Pajūrio autorika“ antspaudu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Volvo S40“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą- 32064 Lt (keičiamų detalių vertę 32063,81 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Volvo S40" likutinę vertę - 10958 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Volvo S40", kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas, o kito to paties modelio, panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais, automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7 su visais priedais 2007-07-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė V. S. ir taip realizavo suklastotą tikrą dokumentą.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2007 m. liepos 24 d., dirbdamas UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju, darbo vietoje, Taikos pr. 28-1211 A, Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas tarnyba bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m., balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto - „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai, reikalavimus, 2007 m. liepos 24 d. įvertino automobilį „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, bei pagal nuotraukose matomus pažeidimus 2007 m. liepos 24 d. surašė vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7, ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 200700724-2-7, ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo- paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti 11439 Lt mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei.

Kaltinamasis A. Z. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį į jį kreipėsi V. S. individualios įmonės savininkas V. S. dėl automobilio „Volvo S40“ rinkos vertės nustatymo. Įvertinimui buvo pateikti automobilio dokumentai bei nuotraukos. Remiantis pateikta informacija jis atliko „Volvo S40“ įvertinimą. Pagal pateiktas nuotraukas nieko neslepiant atliko įvertinimą, kadangi automobilis fiziniam patikrinimui nebuvo pateiktas. Automobilis „Volvo S40“ buvo vertinamas ne apmokestinimo tikslams, o buvo vertinama užsakovo pageidavimu siekiant nustatyti automobilio rinkos kainą. Verslininkai dažnai kreipiasi į turto vertintojus dėl automobilio vertės nustatymo, kad planuotų savo automobilio orientacinę vertę. Jei būtų daromas mokestinis vertinimas, tai būtu buvęs daromas mokestinis vertinimas, būna pateikiamos nuotraukos, bet jie vis tiek vyksta apžiūrėti automobilį natūroje. Tokius užsakymus daro firmos, kad susiskaičiuotų savo išlaidas susijusias su muitu, PVM ir kt. Jei V. S. būtų užsakęs mokestinį vertinimą, tai pastabose jis būtų nurodęs, kad automobilis yra jau suremontuotas, o vertinimas atliktas pagal Ž. M. pateiktus duomenis. Tačiau dėl automobilio „Volvo S40“ buvo prašymas tik rinkos vertę nustatyti. Iš nuotraukų matėsi, kad yra uždėtas siauras atsarginis ratas ir smūgis į važiuoklę, todėl amortizatoriai negali būti sveiki. Dešinysis pusašis sugadintas todėl, kad su ta puse traukta ir rato nebėra su padanga, nes uždėtas atsarginis ratas. Jų išvados yra orientacinio pobūdžio pagal užsakovo pateiktas nuotraukas.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra baigęs rekreacijos specialybę, o transporto žinios įgytos dirbant. Automobiliu remonte jis dirba nuo 1995 m. Pagal jam pateiktas fotonuotraukas jis negali nustatyti automobilio sugadinimus ir trūkumus, nes tai yra beveik neįmanoma padaryti. Norint automobilį „Volvo S40“ suremontuoti, reikia jį patikrinti ir nustatyti sugadintų ar trūkstamų detalių ar mazgų kiekį, reikalingų darbų rūšį ir įkainius, o tada yra sudaroma automobilio atstatymo sąmata. Nuotraukose jis nemato amortizatorių, todėl nieko apie juos jis negali pasakyti. Oro pagalvė vairuotojo pusėje matosi, kad yra suveikusi, o kompiuterinę įrangą reikia tikrinti atliekant kompiuterinę diagnostiką. Norint pilnai padaryti automobilio defektaciją, neužtenka jį tik išoriškai apžiūrėti. Reikia padaryti kompiuterinę diagnostiką. Automobilių defektacija jis užsiėmė beveik penkis metus. Jų įmonė automobilio rinkos vertės nenustatinėja.

L. V. S. parodė, kad jis prekiauja automobiliais pargabentais iš Amerikos. Automobilius jis perka internetu pagal nuotraukas. Amerikonas jam atsiuntė sudaužyto automobilio „Volvo S40“ nuotraukas ir nuotraukose matėsi, kad automobilio priekis, galas yra daužtas. Jis gavo nuotraukas internetu ir jas persiuntė vertintojui dėl vertės nustatymo. Paskui pasirodė, kad šį automobilį amerikietis pardavėjas suremontavo, tačiau remonto darbai buvo padaryti atmestinai. Mokesčius už automobilį jie sumokėjo, todėl žala valstybei nebuvo padaryta. Į UAB „Pajūrio autorika“ vertintoją jis kreipėsi dėl likutinės automobilio vertės nustatymo. Jo likutinė vertė buvo 10958 Lt. Automobilis buvo sulaikytas, nes muitinė manė, kad jis yra sveikas, nedaužtas, tačiau automobilis buvo prastai suremontuotas, nors vizualiai jis atrodė nedaužtas. Jie tiesiog apsiriko, o ne norėjo apgauti. Nuotraukose automobilis atrodė daužtas, o natūroje – sveikas. Tai buvo jų klaida, kad neapžiūrėjo automobilio. Nuotraukose buvo visai kitas automobilis. Byloje yra ekspertų išvados, kad automobilis sužalotas 70 procentų. Ir jei A. Z. apžiūrėtų automobilį uoste, jo vertė nepasikeistų. A. Z. automobilio vertės nežinojo, nes tik pagal nuotraukas jo paprašė įvertinti ir nustatyti rinkos vertę. Automobilį „Volvo S40“ jis pardavė už 12 000 Lt.

L. Ž. Mažeika parodė, kad jis dirba V. S. individualioje įmonėje vadybininku. Automobilis „Volvo S40“ atvyko į uostą iš Amerikos, įmonės savininkas jam pateikė automobilio dokumentus ir jis patikrino muitinės deklaraciją. Komercinį pasiūlymą asmeniškai V. S. atsiuntė elektroniniu paštu kaip daužtą automobilį, o mokesčius skaičiuoja muitinė. Automobilio „Volvo S40“ prieš pateikiant dokumentus muitinei nematė. Čia buvo padaryta iš amerikiečių pusės klaida. Ne jo kompetencija yra apžiūrėti iš Amerikos atsiųstus dokumentus, jis tik daro deklaracijas. Daužtų ir sveikų automobilių muitai yra nevienodi. Muitinė vertina sveikus automobilius pagal savo katalogus, o kai daužtas automobilis, tai privaloma turto vertintojo ataskaita, kitaip muitinė negali nuspręsti kokia to automobilio vertė. Muitinė privalo apžiūrėti automobilį, o ar jis buvo apžiūrėtas, jis nežino.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba muitinėje, pažeidimų prevencijos skyriuje vyr. inspektoriumi. Muitinės tarnyba buvo iškviesta patikrinti „Volvo S40“ . Jį patikrinus buvo nustatyti neatitikimai; vienu atveju buvo daužtas automobilis, o pasirodo, kad nedaužtas. Jie padarė dokumentų kopijas ir pradėjo tyrimą. Mokesčiai yra skaičiuojami pagal žinyną, pagal automobilio metus. O jei automobilis daužtas – tai jo likutinė vertė maža, tai ir mokesčiai mažėja. Automobilis „Volvo S40“ buvo užkeltas ant tralo. Paimant automobilį jis jau nedalyvavo.

2012-03-27 teismo posėdžio metu liudytojas A. S. papildomai apklaustas parodė, kad dirbant muitinės mobiliojoje grupėje automobilių dokumentų įforminimo neatliekame. Dokumentų įforminimą atlieka muitinės posto pareigūnai. Iš darbo praktikos žino tai, kad kuo daugiau automobilis sudaužytas, tuo mažesnė jo likutinė vertė, o juo automobilio vertė mažesnė, tuo skaičiuojami mažesni jo registracijos mokesčiai.

Liudytoja A. V., Klaipėdos teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialistė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisės aktai vienareikšmiai nurodo, kad vertintojas automobilį turi pats apžiūrėti ir jį nufotografuoti. Likutinės automobilio vertės skaičiavimas yra tik viena dalis visos jo vertinimo ataskaitos. Atkūrimo kaštai skaičiuojami pagal defektus, kuriuos nustato vertintojai. Automobilio vertinimo ataskaita pateikiama tam, kad pagrįsti žemą automobilio vertę. Visi automobilio vertinimo, muitų paskaičiavimo ir kiti dokumentai tikrinami automobilio muitinio įforminimo metu. Muitinę domina automobilio vertinimo ataskaita muitų vertei nustatyti. Transporto priemonių rinkos vertė nustatoma tik neapgadintoms, o apgadintoms nustatomi jų apgadinimo atkūrimo kaštai, kuriuos sudaro lėšos reikalingos automobilio rinkos vertės atstatymui. Automobilio likutinė vertė, tai įta vertė, kuri gautųsi automobilį neremontuojant, o tik parduodant jo atskiras detales.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2007 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vežiojo autovežiu automobilius iš uosto į aikštelę, o jei būdavo klientas, tai veždavo tiesiai jam. Aikštelė buvo adresu Taikos pr. 78, tai buvo V. S. aikštelė. Automobilis „Volvo S40“ buvo raudonos spalvos. Jei mašina stovėjo ant ratų, vadinasi ji gera mašina, o jei guli ant ratų – tai bloga mašina. Iš išvaizdos mašina atrodė gerai, stovėjo ant ratų. Jis užtempė ją ant tralo ir išvažiavo. Važiuojant jį sulaikė muitinės pareigūnai. Jis parodė dokumentus, pareigūnai automobilį nupaveikslavo ir paleido. Atvažiavęs jis nuleido savininkui mašiną nuo tralo ant žemės ir nuvažiavo. Jis nežino, ar automobilis buvo važiuojantis.

L. R. Ivaškevičius parodė, kad jis dirba muitinės pareigūnu ir apžiūrėjo automobilį „Volvo S40“. Iš vienos pusės jis buvo daužtas, daugiau nepamena. Jis turėjo turto vertinimo ataskaitą ir pagal ją apžiūrėjo automobilį. Automobilių buvo labai daug ir jis negali atsiminti jų visų. Automobilio dokumentus pateikė V. S. įmonės darbuotojai. Jie su turto vertintojais neturi jokio ryšio. Nors jis viso automobilio „Volvo S40“ dėl didelio darbo krūvio neapžiūrėjo, tačiau vizualiai matėsi daužimo požymiai ant automobilio. Muitinė turi patikrinti, ar sužalojimai pateikti defektacijos akte atitinka tikrus automobilio sužalojimus.

Iš prekių sulaikymo protokolo Nr. 003456, priedų, foto lentelių matyti, kad automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) yra nedaužtas (T.1 b.l. 44-59).

Iš 2007 m. liepos 24 d išvados apie apgadinto automobilio likutinę vertę, transporto priemonės apžiūros - defektacijos akto Nr. 20070724-2-7 ir priedų matyti, kad A. Z., būdamas UAB „Pajūrio autorika“ kilnojamojo turto vertintoju, surašė transporto priemonės „Volvo S40“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7, kuriame užfiksavo automobilio „Volvo S40“ pažeidimus- keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, priekinių posparnių plastmases, ratlankį, padangą, galinį bamperį, dešinį galinį žibintą, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, aušinimo radiatoriaus difuzorių ir ventiliatorių, dešinę priekinę svirtį, dešinį priekinį amortizatorių, dešinį pusašį, oro filtro korpusą) bei remontuotinas detales ( kėbulo deformaciją, priekinės važiuoklės patikrą ir atstatymą dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris, bagažinės dangtį). Taip pat, nurodė automobilio „Volvo S40“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą - 32064 Lt (keičiamų detalių vertę 32063,81 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę nurodė minėto automobilio „Volvo S40“ likutinę vertę - 10958 Lt (T1. b.l. 75-85).

Iš 2008-12-15 specialisto išvados Nr. 140-(7136)-ISl-9593, matyti, kad automobilio „Volvo S40“, be valstybinio numerio, (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. Automobilio greičių dėžės numeris T1GH4 310805 202942 yra nepakeistas, pati greičių dėžė nepakeista. Automobilio priekinė dalis yra remontuota, tačiau lonžeronų (kairės ir dešinės pusės) pakeitimo požymių nenustatyta (T1. b.l. 91-93).

Iš turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000267 matyti, kad A. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikė kilnojamo turto vertintojo egzaminą ir jam 2001-12-29 išduotas turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimas (T1. b.l. 116).

LR BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. Z. dėl šios veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad automobilis „Volvo S40“ buvo vertinamas ne apmokestinimo tikslams, o užsakovo pageidavimu siekiant nustatyti automobilio rinkos kainą. A. Z. teigė, kad jei būtų daromas mokestinis vertinimas, tai automobilis būtų apžiūrimas natūroje. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str. išvardinti turto vertinimo atvejai. Šio straipsnio 12 punktas numato, kad turtas gali būti vertinamas, kai to pageidauja turto savininkas arba turto vertinimo užsakovas. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamojo ir liudytojo V. S. parodymais, kad automobilio nuotraukos buvo persiųstos vertintojui tik dėl vertės nustatymo siekiant nustatyti automobilio pardavimo rinkos kainą, o ne siekiant išvengti muito mokesčių. Iš byloje esančios automobilio VOLVO S40 vertinimo ataskaitos Nr. 20070724-2-7 matyti, kad vertinimo atvejis – transporto priemonės rinkos vertės nustatymas (T. 1, b.l. 80). Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. rinkos vertė suprantama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi šalys veiktų dalykiškai be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Nagrinėjamu atveju šis vertinimas nebuvo privalomas, nes juo nebuvo siekiama nustatyti automobilio mokestinio vertinimo, todėl A. Z. pateikta vertinimo ataskaita nėra dokumentu BK 300 str. prasme, nes jo pildymas nebuvo privalomas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011).

Kaltinime taip pat nurodyta, kad A. Z. prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Volvo S40“ fotonuotraukas, o kito automobilio nuotraukas. L. V. S. patvirtino, kad gautose fotonuotraukose ir natūroje gautas automobilis yra ne tas pats, ir kad jis pats buvo suklaidintas. L. Ž. Mažeika taip pat patvirtino, kad čia buvo padaryta klaida iš amerikiečių pusės, nes buvo atsiųstas ne tas automobilis.

Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. neturėjo tyčios klastoti kaltinime nurodytų duomenų apie automobilį „Volvo S40“. Šie duomenys buvo surašyti prašant V. S. individualios įmonės transporto priemonės rinkos vertei nustatyti iš V. S. įmonės pateiktų fotonuotraukų. Darytina išvada, kad A. Z. tik surašė iš nuotraukų nustatytus duomenis ir jo tyčios veikoje nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamasis A. Z., kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., turi būti išteisintas.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 228 straipsnio dispoziciją trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą asmuo yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijose, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas, o BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.

Byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas (dirbtą darbą) – kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, dirbantis UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju (T 1, b.l. 115, 116), leidžia daryti išvadą, kad jis yra Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau ankstesnėse teismo išvadose jau buvo aptarti įrodymai susiję, su minėtų dokumentų suklastojimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyti duomenys, leidžiantys teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. Z. dokumentą suklastojo, todėl teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog A. Z. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdamas minėtus veiksmus, nes dokumento suklastojimo fakto paneigimas, paneigia ir piktnaudžiavimo tarnyba faktą. Tokiu būdu, kaltinamasis A. Z., kaltinamas pagal LR BK 228 str. 1 d., turi būti išteisintas.

Teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1d., 228 str. 1 d., tai yra, kad jis tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo bei piktnaudžiavo tarnyba, todėl jis turi būti išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baigiamųjų kalbų metu, prokuroras palaikęs šioje byloje valstybinį kaltinimą taip pat pripažino, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų ir faktinių duomenų, kad kaltinamojo A. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., todėl pripažino, kad A. Z. veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir prašo juos perkvalifikuoti į LR BK 229 str.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas - tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Pažymėtina ir tai, kad BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai valstybės tarnautojas nesuvokia, kad nevykdo teisės aktų reikalavimų – neveikia, kai privalo atitinkamoje situacijoje veikti, arba darydamas kažkokį veiksmą nesuvokia, kad nesilaiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko jį atlieka netinkamai, nenumato, kad dėl to kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal savo pareigas ir asmeninę kvalifikaciją turi suvokti savo poelgio neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei numatyti neigiamų padarinių kilimą ir jų išvengti. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra tada, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo ir kilusių padarinių – didelės žalos, t. y. turi būti nustatyta, kad pareigūno ar jam prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą.

Byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas (dirbtą darbą) – kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, dirbantis UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju (T 1, b.l. 115, 116), leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau ankstesnėse teismo išvadose jau buvo aptarti įrodymai susiję, su minėtų dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyti duomenys, leidžiantys teismui tvirtinti, kad kaltinamasis A. Z. dokumentą suklastojo, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar dėl neatsargumo neatlikęs ar netinkamai atlikęs savo pareigą, jei dėl to valstybė ar kitas įstatyme nurodytas subjektas patyrė didelę žalą, todėl teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog A. Z. dėl neatsargumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigą, jei dėl to valstybei ar kitam įstatyme nurodytam subjektui buvo padaryta didelė žala, nes dokumento suklastojimo fakto paneigimas, paneigia ir tarnybos pareigų neatlikimą dėl neatsargumo faktą. Vien tik kaltės formos pakeitimas iš tyčios į neatsargumą, negali pakeisti A. Z. padarytos veikos nusikalstama. Tokiu būdu, nenustatyta, kad kaltinamojo A. Z. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. sudėtis. Dėl šių aplinkybių, nėra pagrindo kaltinamojo A. Z. veiksmus iš LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 229 str.

Pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka. Prokuroro prašymas perkvalifikuoti veikas į LR BK 229 str., proceso šalims tapo staigmena.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo. Šiuo atveju, kai kaltinimas siaurinamas ir veiką prašoma perkvalifikuoti į švelnesnį BK straipsnį neišplečiant kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, teismui nėra kliūtis šį prokuroro prašymą svarstyti.

Kaltinamajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T1. b.l. 186-187), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. išteisinti pagal LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų sudėties požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris