Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-637-462/2012

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendžio, kuriuo A. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų sudėties požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 24 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „Pajūrio autorika“ kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2007 metais liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gavęs iš V. S. individualios įmonės savininko V. S. užsakymą transporto priemonės – automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gamybos, transporto priemonės apžiūros - defektacijos aktui surašyti, bei žinodamas, kad automobilis „Volvo S40“, kėbulo numeris „(duomenys neskelbtini)“ yra nedaužtas pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120/2000-04-14 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, suklastojo transporto priemonės „Volvo S40“, kėbulo numeris YV1MS382062176363, 2006 m. gamybos, apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7, kuriame užfiksavo žinomai neteisingus minėto automobilio „Volvo S40“ pažeidimus - keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, priekinių posparnių plastmases, ratlankį, padangą, galinį bamperį, dešinį galinį žibintą, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, aušinimo radiatoriaus difuzorių ir ventiliatorių, dešinę priekinę svirtį, dešinį priekinį amortizatorių, dešinį pusašį, oro filtro korpusą) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, priekinės važiuoklės patikrą ir atstatymą dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris, bagažinės dangtį). Šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir UAB „Pajūrio autorika“ antspaudu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės – automobilio „Volvo S40“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą – 32 064 Lt (keičiamų detalių vertę 32 063,81 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Volvo S40“ likutinę vertę – 10 958 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris „(duomenys neskelbtini)“, fotonuotraukas, o kito to paties modelio, panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais, automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7 su visais priedais 2007-07-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė V. S. ir taip realizavo suklastotą tikrą dokumentą.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2007 m. liepos 24 d., dirbdamas UAB „Pajūrio autorika“ turto vertintoju, darbo vietoje, Taikos pr. 28-1211 A, Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas tarnyba bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m., balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto - „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai, reikalavimus, 2007 m. liepos 24 d. įvertino automobilį „Volvo S40“, kėbulo numeris „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gamybos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, bei pagal nuotraukose matomus pažeidimus 2007 m. liepos 24 d. surašė vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7, ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Volvo S40“, kėbulo numeris „(duomenys neskelbtini)“, vertinimo ataskaitą Nr. 200700724-2-7, ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo- paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti 11 439 Lt mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertino bei neanalizavo liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras palaikęs valstybinį kaltinimą pripažino, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų ir faktinių duomenų, kad kaltinamojo A. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., todėl pripažino, kad A. Z. veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir prašė juos perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. 1 d. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad dokumento suklastojimo fakto paneigimas, paneigia ir tarnybos pareigų neatlikimą dėl neatsargumo faktą. Vien tik kaltės formos pakeitimas iš tyčios į neatsargumą, negali pakeisti A. Z. padarytos veikos nusikalstama, todėl nėra pagrindo kaltinamojo A. Z. veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. Su šia teismo išvada sutikta negalima.

Importuojamų naudotų automobilių muitinei vertei nustatyti vadovaujamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtina Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika.

Iš A. Z. surašytos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad tikslas – transporto priemonės rinkos vertės nustatymas. Nors kilnojamojo turto vertintojas privalo apžiūrėti automobilį realiai, o ne iš nuotraukų, įsitikinti, kad apžiūrimas automobilis yra tas pats kurio dokumentai pateikti (sutikrinti valstybinius numerius, kėbulo (VIN) numerį, ir patį automobilį nufotografuoti, padarant ne mažiau kaip dvi nuotraukas). Šių savo pareigų A. Z. neatliko. 2007 m. liepos 24 d. įvertino automobilį „Volvo S40“, kėbulo numeris „(duomenys neskelbtini)“, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, bet pagal nuotraukose matomus pažeidimus 2007-07-24 ir surašė apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7 ir automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7. Šie dokumentai atitiko visus jiems keliamus reikalavimus, tačiau juose užfiksuoti duomenys buvo visiškai neteisingi. Kad automobilis nebuvo sudaužytas, t. y. toks koks yra nuotraukose ir A. Z. surašytuose defektacijos akte bei turto vertinimo ataskaitoje, patvirtina liudytojai A. S., A. A., Ž. M., kita rašytinė bylos medžiaga.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad iš 2008-12-15 specialisto išvados Nr. 140-(7136)-IS1-9593, matyti, kad automobilio „Volvo S40“, VIN „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo taip sudaužytas, kaip nurodyta A. Z. surašytuose defektacijos akte bei turto vertinimo ataskaitoje. Be to, neapžiūrėjus automobilio fiziškai, neįmanoma nustatyti, kad reikia keisti dešinę priekinę svirtį, dešinį priekinį amortizatorių, dešinį pusašį, nors tokius sužalojimus ir nurodė A. Z. Teisme apklaustas liudytojas A. Ž. dirbantis autoserviso vadovu parodė, kad pagal jam pateiktas fotonuotraukas jis negali nustatyti automobilio sugadinimų ir trūkumų, nes tai yra beveik neįmanoma padaryti. Norint automobilį „Volvo S40“ suremontuoti, reikia jį patikrinti ir nustatyti sugadintų ir trūkstamų detalių ar mazgų kiekį, reikalingų darbų rūšį ir įkainius, o tada yra sudaroma automobilio atstatymo sąmata. Nuotraukose jis nemato amortizatorių, todėl nieko apie juos negali jis negali pasakyti. Oro pagalvė vairuotojo pusėje matosi, kad yra suveikusi, o kompiuterinę įrangą reikia tikrinti atliekant kompiuterinę diagnostiką. Norint pilnai padaryti automobilio defektaciją, neužtenka jį tik išoriškai apžiūrėti. Reikia padaryti kompiuterinę diagnostiką.

A. Z. neatliko savo pareigos fiziškai apžiūrėti automobilį ir jo surašytuose dokumentuose, defektacijos akte bei turto vertinimo ataskaitoje yra neteisingi duomenys. Kilnojamojo turto vertintojui įstatymai kelia išskirtinius reikalavimus. Norint dirbti turto vertintoju, asmuo privalo išlaikyti kilnojamo turto vertintojo egzaminą ir gauti turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą. Tik šio pažymėjimo turėjimas suteikia teisę asmeniui atlikti kilnojamojo turto vertinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. automobilį apžiūrėjo tik iš nuotraukų ir surašė defektacijos aktą bei turto vertinimo ataskaitą. Nors jis ir parodė, kad automobilis „Volvo S40“ buvo vertinamas ne apmokestinimo tikslams, o užsakovo pageidavimu siekiant nustatyti automobilio rinkos kainą ir šie dokumentai neturėjo būti pateikti muitinei, tačiau šiuos A. Z. parodymus reikia vertinti kritiškai. Pagal teisės aktus, darant turto vertinimą, nežiūrint kokiais tikslais, objektas visada privalo būti apžiūrėtas. Muitinei pateikiamos ataskaitos su rinkos kaina, ir muitinė pati nustato apmokestinamąją vertę. Mokestinis vertinimas negali būti atliekamas, nes tokio teisės aktai nenumato. Be to, vien tik tam, kad nustatyti automobilio vertę (kaip teigia A. Z.) nėra jokio reikalo A. Z. pasirašyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. dėl žinomai neteisingos išvados davimo, nurodyti savo kvalifikacinio pažymėjimo numerį ir t. t. Vertinimui, kuris reikalingas tik tam, kad būtų pirkėjui ar pardavėjui žinoma automobilio kaina, tokių oficialių, su visais rekvizitais dokumentų, nereikia.

Dėl A. Z. veikos buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VšĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo-paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti 11 439 Lt mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis yra didelė žala, kuri būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Nagrinėjamu atveju A. Z. neatliko savo pareigos, kuriam keliami itin aukšti reikalavimai. Savo veiksmais priešingais valstybės interesams, A. Z. sudarė sąlygas kitiems asmenims mokėti žymiai mažesnius muito mokesčius. Tokia neturtinė žala be jokios abejonės laikytina didele. Pirmosios instancijos teismo sprendimas formuoja neigiamą valstybės tarnautojų požiūrį į jų darbą, leidžia ignoruoti bet kokių jiems priskirtų pareigų atlikimą ir formuoja požiūrį apie visišką nebaudžiamumo principą.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis A. Z. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. Z. išteisinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. 1 d. Todėl galima daryti išvadą, kad apeliantas sutinka su A. Z. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatė baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje požymis, todėl kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio prasme. Nustatant, ar asmuo yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal šią normą (2004 m. liepos 5 d. redakcija) asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas).

Išteisintasis A. Z. yra Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „Pajūrio autorika” kilnojamojo turto vertintojas ir turi teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas. Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000267 patvirtina, kad A. Z. yra išlaikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminą (b. l. 116, t. 1). Todėl galima teigti, jog A. Z. verčiasi profesine veikla ir teikia viešąsias paslaugas, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. apibrėžto valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisinį statusą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 str.). Tačiau tam, jog būtų galima A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. būtina nustatyti, kad jis 2007-07-24 surašydamas apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7 ir automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7 dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant A. Z. veiksmus reikšminga yra tai, jog 2007-07-24 surašydamas apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070724-2-7 ir automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7, jis vadovavosi užsakovo ir transporto priemonės savininko – V. S. individualios įmonės pateiktais duomenimis. Iš byloje esančios UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 20070724-2-7 yra aiškiai matyti, kad užsakovas ir transporto priemonės savininkas yra V. S. individuali įmonė (b. l. 17, t. 1). Be to, byloje esantis Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „Pajūrio autorika” 2007-07-24 raštas Vertinimo prielaidos ir apribojimai patvirtina, kad automobilio „Volvo S40“ vertinimas buvo atliktas užsakovo V. S. individualios įmonės prašymu. Todėl galima pagrįstai teigti, kad A. Z. surašydamas apžiūros defektacijos aktą ir automobilio vertinimo ataskaitą buvo apribotas išimtinai tokiais duomenimis, kokius pateikė pats užsakovas. Taip pat svarbu, kad minėtame UAB „Pajūrio autorika“ firminiame blanke paryškintu šriftu yra pažymėta, jog Vertintojas atsiriboja ir neatsako už vertinimui pateiktą klaidingą informaciją bei duomenis (b. l. 15, t. 1).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad A. Z. kaip kilnojamojo turto vertintojas negali būti atsakingas už tai, jog pats užsakovas – V. S. individuali įmonė pateikė jam klaidingus duomenis.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus.

Šio Įstatymo 5 str. numatyti turto vertinimo atvejai. Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad turtas gali būti vertinamas, kai keičiasi jo savininkas, t. y. turtas parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas (Žin., 1999, Nr. 52-1672).

Prokuroras skunde teigia, kad importuojamų naudotų automobilių muitinei vertei nustatyti vadovaujamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtina Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika. Tačiau nagrinėjimu atveju A. Z. kaip kilnojamojo turto vertintojas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad prašomas įvertinti automobilis „Volvo S40“ bus importuojamas iš užsienio. Kadangi iš UAB „Pajūrio autorika“ parengtų dokumentų aiškiai matyti, jog šis vertinimo atvejis: Transporto priemonės rinkos vertės nustatymas. Šis vertinimo atvejis atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.

Įstatymo 21 str. reglamentuota turto vertinimo atlikimo tvarka. Įstatymo 21 str. 3 d. numato, kad vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 buvo patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija. Minėtos Tvarkos 7 p. numatyta, kad vertinimas - nešališkas transporto priemonės vertės apskaičiavimas, apimantis jos aprašymą, vertintojo nuomonę apie jos būklę ir tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Be to, šios Tvarkos 14 p. išvardinti transporto priemonės vertinimo atvejai. Transporto priemonė vertinama, kai pageidauja jos savininkas (Tvarkos 14.7. punktas).

Nagrinėjamu atveju būtent transporto priemonės savininko prašymu ir buvo įvertintas automobilis „Volvo S40“, pateikiant transporto priemonės savininkui automobilio „Volvo S40“ vertės apskaičiavimą, apimantį jo aprašymą, vertintojo nuomonę apie jo būklę ir tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Todėl prokuratūros apeliaciniame skunde šiuo atveju nepagrįstai akcentuojama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika. Kadangi, kaip minėta, automobilis „Volvo S40“ buvo vertinamas ne apmokestinimo tikslams, o užsakovo pageidavimu siekiant nustatyti automobilio rinkos kainą.

Prokuroras savo skundą taip pat grindžia tuo, kad A. Z. neatliko savo pareigos fiziškai apžiūrėti automobilį, o pagal teisės aktus, darant turto vertinimą, nežiūrint kokiais tikslais, objektas visada privalo būti apžiūrėtas. Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju prokuroro argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Liudytojas V. S. apylinkės teisme patvirtino, kad jis prekiauja automobiliais, kuriuos gabena iš Amerikos. Perka juos internetu pagal nuotraukas. Iš Amerikos atsiuntė nuotraukas sudaužyto automobilio „Volvo S40“. Matėsi, kad automobilis daužtas, daužtas priekis, galas...į UAB „Pajūrio autorika“ vertintoją kreipėsi dėl likutinės automobilio vertės nustatymo (b. l. 35-36, t. 2). Taigi V. S. nurodė, kad būtent jis kreipėsi į A. Z., nurodė, jog jis norėjo nuspręsti, kokia būtų šio automobilio rinkos vertė. Gavęs iš Amerikos nuotraukas jas ir pateikė A. Z., o A. Z. pateikė išvadą. Pažymėtina, kad A. Z. vertinime taip ir yra nurodyta, kad automobilis yra įvertintas pagal nuotraukas (b. l. 19, t. 1). A. Z. nurodė, kokiu būdu jis atlieka šį vertinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad to, jog V. S. jo parengtą turto vertinimo ataskaitą kitą dieną pateiks muitinei, išteisintasis A. Z. nežinojo ir negalėjo numatyti.

Pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju apklausiamas A. Z. parodė, kad pagal pateiktas nuotraukas, nieko neslepiant atliko įvertinimą, kadangi automobilis fiziniam patikrinimui nebuvo pateiktas. Tituliniame lape buvo pateiktas vertinimo tikslas, t. y. transporto priemonės rinkos vertės nustatymas (b. l. 65, t. 2).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms galima spręsti, jog A. Z. apžiūrėti automobilį realiai (fiziškai) neturėjo jokių galimybių ir jį įvertino remdamasis išimtinai užsakovo pateiktomis nuotraukomis.

Prokuroras teigia, kad dėl A. Z. veikos buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, buvo sumokėti 11 439 Lt mažesni nei priklauso mokesčių valstybei. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra tada, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo ir kilusių padarinių – didelės žalos, t. y. turi būti nustatyta, kad pareigūno ar jam prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas objektyviai, dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus byloje suriktus įrodymus, nenustatytas priežastinis ryšys tarp valstybės tarnautojui prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų netinkamo atlikimo ir didelės žalos atsiradimo.

Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 buvo patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika. Metodikos 22.2. punkte numatyta, kad importuotojui pateikus rašytinį prašymą, muitinės pareigūnas, atliekantis importuojamo automobilio muitinį tikrinimą (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju), surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą (2 priedas). Šis aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurių vienas perduodamas importuotojui, o kitas paliekamas importuojamo automobilio muitinį tikrinimą atlikusiam muitinės poste. Prie akto gali būti pridedamos importuojamo automobilio fotografijos, kuriose matomi jo defektai. Kitoje fotografijų pusėje turi būti nurodyta importuojamo automobilio markė ir kėbulo numeris. Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą pasirašo muitinės pareigūnas, atliekantis importuojamo automobilio muitinį tikrinimą (jis akte taip pat uždeda savo antspaudą), deklarantas ir turto vertintojas, jeigu jis dalyvavo surašant minėtą aktą;

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad muitinės pareigūnas, atlikęs importuojamo automobilio muitinį tikrinimą, negalėjo nepastebėti visiško neatitiko tarp A. Z. parengto automobilio „Volvo S40“ vertinimo bei realios importuojamo automobilio „Volvo S40“ būklės.

Be to, Metodikos 22.3. punkte numatyta, kad turto vertintojo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė, turi būti pateikta muitiniam tikrinimui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto surašymo dienos. Taigi muitinės pareigūnas atliekantis importuojamo automobilio muitinį tikrinimą, surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą. Todėl darytina išvada, kad turto vertintojo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė net negalėjo būti pateikta muitiniam tikrinimui, kol nebuvo surašytas importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktas.

Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, kad A. Z. automobilio vertinimo ataskaita Nr. 20070724-2-7 muitiniam tikrinimui buvo pateikta nesilaikant Metodikos taisyklių, todėl dėsningai negalėjo sukelti prokuroro nurodomus padarinius.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Z. parengta kilnojamojo turto – automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070724-2-7 negalėjo įtakoti didelės žalos atsiradimą, t. y. valstybės tarnautojui prilyginto asmens kompetencijai priklausančių pareigų netinkamas atlikimas šiuo atveju dėsningai nelėmė didelės žalos atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. 1 d., nėra jokio pagrindo. Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.