Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-47-1121/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
AN2-47-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00464-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Paulius Veršekys (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
AN2-47-1121/2020
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00464-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.9; 16.9.6; 16.9.11; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. S. 2019 m. spalio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 13 d., apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. P. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 900 (devynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. spalio 13 d., apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,68 promilių girtumas, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 1 d. nutarimu P. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. P. S. baudą sumokėjo 2018 m. gegužės 14 d., t. y. įvykdė jam skirtą nuobaudą, o naują pažeidimą padarė 2019 m. spalio 13 d., t. y. suėjus vieneriems metams nuo 2018 m. gegužės 1 d. paskirtos nuobaudos įvykdymo. Dėl to teismas nusprendė, kad P. S. 2019 m. spalio 13 d. padaryta veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir turi būti perkvalifikuota į ANK 422 straipsnio 5 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Teikiamu 2019 m. gruodžio 4 d. apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – P. S. pripažįstant kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir skiriant jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams ir automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

4. Skunde remiamasi administracinių bylų teismine praktika (Nr. AN2-444-658/2019, Nr. AN2-173-594/2018), pagal kurią sistemiškai aiškinant ANK 27 straipsnio 1 dalies punktą ir ANK 427 straipsnio 1 dalį daroma išvada, kad asmenį nubaudus už jo padarytą administracinį nusižengimą, jam paskirta nuobauda negali būti vertinama atsietai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės. Pažymima, jog tai yra įtvirtinta ir ANK 40 straipsnyje, iš kurio nuostatų matyti, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tada, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo dienos, kurią administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Todėl nurodoma, kad sprendžiant ar asmuo pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kartu turi būti įvertinamos ir ANK 40 straipsnio nuostatos.

5. Apeliantas nurodo, kad pirmasis P. S. padarytas pažeidimas patenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje minimų pažeidimų sąrašą (ANK 422 straipsnio 5 dalis), už minėtą pažeidimą, be piniginės baudos, P. S. buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. balandžio 30 d., tačiau P. S. 2019 m. spalio 13 d. inkriminuotas administracinis nusižengimas, padarytas nesuėjus vienerių metų terminui nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo.

6. Apelianto nuomone, kad esant minėtoms aplinkybėms, P. S. nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai, todėl turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas privalo patikrinti, ar veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, net jeigu nagrinėjamas tik institucijos apeliacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-139/2015, e2AT-16-693/2016). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, tai patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimais, be to, P. S. visiškai prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas ginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, prašo priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, P. S. pripažįstant kaltu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

9. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

10. Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro apie P. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus trejų metų laikotarpiui matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vado 2018 m. gegužės 1 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, P. S. buvo paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. P. S. baudą sumokėjo 2018 m. gegužės 14 d., administracinio poveikio priemonė paskirta nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

11. Vadovaujantis ANK 40 straipsniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, P. S. nusižengimo padarymo dieną buvo įvykdęs paskirtą nuobaudą, nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos suėjo vienerių metu terminas, administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas pasibaigė 2019 m. balandžio 30 d., tačiau nesuėjo vienerių metu terminas nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Esant šioms aplinkybėms, P. S. veika laikytina padaryta pakartotinai, nes jo ankstesnė veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas pakartotinumo institutą, nepažeisdamas Konstitucijos nuostatų, gali pasirinkti įvairius teisinio teksto konstravimo būdus. Antai įstatymuose gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai pakartotinumas yra traktuojamas kaip atitinkamos rūšies teisinę atsakomybę už vėl padarytą formaliai tokį patį, kaip ir ankstesnysis, teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, o atitinkamame įstatymo straipsnyje (jo dalyje) nėra nurodomas formaliai kitas tos pačios rūšies teisės pažeidimas. Bet įstatymų leidėjui nėra draudžiama įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad pakartotinumas būtų traktuojamas kaip formaliai kitą tos pačios rūšies (t. y. tos pačios teisės šakos normomis apibrėžiamą) teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė ir vėl padarytas tos pačios rūšies (toks pat, kaip ir ankstesnysis, arba kitas tos pačios teisės šakos normomis apibrėžiamas) teisės pažeidimas atitinkamame įstatymo straipsnyje (jo dalyje) būtų įvardijamas kaip formaliai kitas tos pačios rūšies teisės pažeidimas. (Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas.).

13. Akcentuotina, kad apelianto nurodytuose (Nr. AN-444-658/2019, Nr. AN2-173-594/2018) ir kituose teismų procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios, formuojama teismų praktika nėra vienareikšmė ir galutinai susiformavusi.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė, kad siekiant užtikrinti iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Nevienodos teismų praktikos konkurencijos klausimu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismų suformuotos nevienodos praktikos konkurencijos atveju (nagrinėjamu atveju dėl ANK 40 straipsnyje įtvirtinto pakartotinumo santykio su ANK specialiosios dalies straipsniu) turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, atspindi atitinkamas teismo išaiškinimas susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad nėra pagrindo nukrypti nuo pareiškėjo nurodytų teismų formuojamos praktikos, atsižvelgiant tiek į teisės aiškinimo sukūrimo laiką, tiek į nuosekliai formuojamą vienodą teismų precedentą.

15. Analizuojant ir aiškinant ANK 40 ir 427 straipsnių konkurenciją, akcentuotina, kad negali būti vadovaujamasi vien lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, bet būtina remtis ir kitais teisės aiškinimo metodais – sisteminiu, loginiu ir kt. ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai, teisės normos turi derėti tarpusavyje, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių analizuodamas ANK 427 straipsnyje įvirtintą pakartotinumo požymį tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės atžvilgiu sistemiškai rėmėsi ANK 40 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl tai laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą numatė griežtą atsakomybę. Administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Taigi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas).

17. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėta veika užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą numatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar kitokios priemonės parinkimą, įstatymas nenumato.

19. Skiriant P. S. administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį: P. S. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo už vairavimą esant neblaiviam jis ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taip pat įvertinti pažeidėją apibūdinantys duomenys: vairuotojo vairavimo stažą sudaro 22 metai; pagal administracinių nusižengimų registro trejų metų išrašą P. S. padarė antrą administracinį nusižengimą; nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė: pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi; sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad P. S. skiriama minimali nuobauda bei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminas, numatyti ANK 427 straipsnio 1 ir 2 dalyje, yra adekvatus padarytam nusižengimui, atitinka nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei pakankamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti.

20. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo įrankis t. y. transporto priemonė – lengvasis automobilis „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. S..

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimas pakeistinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 2 dalimi, ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

P. S. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams su automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio P. S., konfiskavimu.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Paulius Veršekys