- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- AN2-444-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01428-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- D. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. K. 2019 m. liepos 23 d. D. V. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. liepos 23 d., 1.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,07 promilių) neblaivumas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Tokiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams be transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Teismas konstatavo, kad D. V. administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. liepos 23 d., nebuvo praėję vieni metai nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, įvykdymo. Dėl to teismas laikė, kad D. V. veika padaryta pakartotinai, todėl pilnai įrodyta, jog jis tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad D. V. automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. B., vairavo be jo savininko žinios. Teismas sprendė, kad nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkas būtų atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu ir, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga. Be to, automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus jam efektyvi prevencinė priemonė. Todėl teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą, perkvalifikuojant D. V. padarytą veiką iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.
3.1. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismas išplėstai aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikuojančias asmens atsakomybę už padarytą nusižengimą. Teismas nepagrįstai ir klaidingai kvalifikavo D. V. padarytą veiką pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį nesant pilnos šiame straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, kadangi buvo padarytas administracinis pažeidimas, atitinkantis ANK 422 straipsnio 5 dalies požymius.
3.2. Skunde nurodoma, kad apeliantas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šį nusižengimą jam buvo paskirta 300 Eur bauda, kuri sumokėta 2017 m. rugpjūčio 31 d., ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. Apeliantas pažymi, kad metai nuo nuobaudos įvykdymo suėjo dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių yra asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, kas yra administracinio poveikio priemonė.
3.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. jam paskirtos nuobaudos įvykdymo termino, išplėstai aiškino ir taikė ANK 40 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, ne vienkartinis analogiško nusižengimo padarymas, nesuėjus vieneriems metams nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo, gali būti vertinamas tik kaip D. V. charakterizuojanti arba sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi įstatymų leidėjas ANK 427 straipsnio dispozicijoje nurodytą pakartotinumą sieja su nuobaudos, o ne poveikio priemonės galiojimo terminu. Dėl to 2019 m. liepos 23 d., 1.02 val., t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, jau buvo praėję vieni metai nuo D. V. paskirtos nuobaudos įvykdymo.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į D. V. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad apelianto kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Institucija nurodo, jog š bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apskrities VPK pareigūno nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, t. y., nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. Paskirta bauda sumokėta 2017 m. rugpjūčio 31 d. Administracinė poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas baigtas vykdyti 2018 m. rugpjūčio 5 d. ir apeliantas teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino 2018 m. rugsėjo 22 d. Taigi, šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo dieną (2019 m. liepos 23 d.) nebuvo praėję vieneri metai nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą įvykdymo. Dėl to D. V. veika pagrįstai laikytina padaryta pakartotinai, todėl pilnai įrodyta, kad jis savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą pakeisti ir taikyti už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą. D. V. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Be to, pažeidėjas transporto priemonę vairavo pakartotinai neblaivus, kas tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Pažeidėjas neabejotinai žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus.
5.2. Pažymima, kad transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad transporto priemone nesinaudotų kiti asmenys. Institucijos nuomone, paskyrus pažeidėjui formaliai ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Vien aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Atsiliepimas
6. D. V. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti Institucijos apeliacinį skundą, o jei skundas būtų priimtas, atmesti jį kaip nepagrįstą.
6.1. Atsiliepime nurodoma, jog Institucijos apeliacinis skundas paduotas praleidus ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą. Institucija taip pat nenurodė jokių svarbių skundo padavimui skirto termino praleidimo priežasčių bei neprašė atnaujinti termino pagal ANK 646 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pažymima, jog Institucija apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių galėtų būti konfiskuojamas turtas, kuris yra ne pažeidėjo nuosavybė. D. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Be to, administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taip pat yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
6.3. Atsiliepime taip pat nurodomos tos pačios aplinkybės kaip ir D. V. apeliaciniame skunde dėl jo padarytos veikos perkvalifikavimo iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. V. ir Institucijos apeliaciniai skundai atmetami.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Iš D. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Institucija apeliaciniame skunde kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai neskyrė automobilio, kuriuo buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo. Taigi administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
Dėl padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo
8. Apeliaciniu skundu D. V. prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo pirmesnės nuobaudos įvykdymo terminą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienų metų terminas.
9. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
10. ANK 40 straipsnyje nustatyta, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
11. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. V. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, D. V. buvo paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 14–16). D. V. paskirtą baudą sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 18, 21).
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad D. V. 2019 m. liepos 23 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,07 promilių neblaivumas), kas iš esmės atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad D. V. pakartotinai padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių įvykdymo (2018 m. rugpjūčio 5 d.) nepraėjo vieni metai, todėl jo padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
13. Nors ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto D. V. teiginiais, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra priskiriamas prie administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nelaikytinas administracine nuobauda (ANK 23 straipsnio 1 dalis), tačiau pažymi, kad ANK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, gali būti skiriamos kartu su administracine nuobauda, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Taigi, sistemiškai aiškinant šias teisės normas daroma išvada, kad asmenį nubaudus už jo padarytą administracinį nusižengimą, jam paskirta nuobauda negali būti vertinama atsietai nuo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai iš esmės įtvirtinta ir ANK 40 straipsnyje, iš kurio nuostatų matyti, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tada, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo dienos, kurią administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant ar asmuo pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kartu turi būti įvertinamos ir ANK 40 straipsnio nuostatos.
14. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog: 1) pirmasis D. V. padarytas nusižengimas patenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje minimų pažeidimų sąrašą (ANK 422 straipsnio 5 dalis); 2) už jį, be piniginės baudos, D. V. buvo paskirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kurio įvykdymas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 5 d.; 3) skundžiamu apylinkės teismo nutarimu D. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2019 m. liepos 23 d., t. y. nepraėjus metams laiko nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d., kai suėjo paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įvykdymo terminas.
15. Esant šioms aplinkybėms, D. V. nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai, todėl teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Tuo labiau, kad tai atitinka ir teismų formuojamą praktiką (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-594/2018), o skundą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo nukrypti nuo jos ir ją toliau plėtoja.
Dėl praleisto termino Institucijai paduoti apeliacinį skundą
16. D. V. atsiliepime nurodo, jog Institucija apeliacinį skundą padavė praleidusi ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą ir jo neprašo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
17. ANK 646 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatė, jog skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo kopija Institucijai išduota 2019 m. rugsėjo 2d. (Pažyma, apie teisme išduotus procesinius dokumentus), todėl paskutinė diena paduoti apeliacinį skundą buvo 2019 m. rugsėjo 22 d. Tuo tarpu Institucija apeliacinį skundą pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d. Taigi, iš to matyti, kad Institucija apeliacinį skundą padavė nepraleidusi ANK 646 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl jai ir nebuvo būtinybės prašyti atnaujinti terminą. Be to apeliacinis skundas jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgiant į nurodytą, toliau yra pasisakoma dėl Institucijos apeliacinio skundo argumentų.
Dėl automobilio konfiskavimo
19. Institucija apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas jos nekonfiskuoti. Tačiau apygardos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.
20. ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau, vien tik ši aplinkybė, priešingai nei savo apeliaciniu skundu teigia Institucija, nėra pakankama sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo priėmimui. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, žinojo, kad ji bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.
22. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. V. padarė administracinį nusižengimą, savininkas yra V. B. (b. l. 11). Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. B. būtų žinojęs, jog transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad automobilis, kurį įvykio naktį vairavo D. V., priklauso jam. Automobiliu, kai paprašo leidžia pasinaudoti sūnui Rimantui, tačiau leidimo duoti automobilį vairuoti kitiems asmenims sūnui nėra davęs. Kad sūnus leido automobilį vairuoti D. V. sužinojo tik tada, kai automobilis buvo sulaikytas. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų transporto priemonės konfiskavimui – byloje nėra duomenų, kad V. B., kuriam automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise, perleisdamas transporto priemonę savo sūnui žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (kad jį vairuos neblaivus sūnaus draugas D. V.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtos transporto priemonės savininkas V. B. su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydamas galimybes padaryti administracinį pažeidimą. Taigi, byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti.
23. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami byloje esantys duomenys apie D. V. anksčiau padarytus KET pažeidimus. Tačiau Institucija, apeliaciniu skundu siekdama pagrįsti automobilio Mercedes Benz konfiskavimo būtinumą, nepagrįstai apsiriboja iš esmės vien tik automobilį vairavusio D. V. vertinimu, tačiau be pagrindo visiškai nevertina šio automobilio savininko V. B. atitikimo ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktams. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju reikia atskirai vertinti, ar būtent turto savininkas žinojo, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas neteisėtais tikslais. Tačiau, kaip jau minėta, tokių duomenų šioje byloje nėra. Automobilio savininkas yra ne pažeidėjas D. V., o V. B. ir byloje nėra duomenų, kad jis žinojo, turėjo žinoti ar buvo informuotas, kad su jo automobiliu Mercedes Benz daromi teisės pažeidimai.
24. Be to, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad automobilio Mercedes Benz konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai būtų didesnis jo savininkui V. B. nei administracinį nusižengimą padariusiam D. V.. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimu būtų susijęs. Todėl šio automobilio konfiskavimas neturėtų tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebūtų efektyvi prevencinė priemonė. Taigi sankcijos, pasireiškiančios V. B. automobilio konfiskavimu, taikymas nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015).
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudodamasis D. V. padarė nusižengimą, konfiskavimo.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais, teisinio pagrindo nėra. Dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. ir Institucijos apeliaciniai skundai netenkinami, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. V. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinių skundų netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.