Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Ž. (toliau – G. Ž.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. vasario 19 d. nutarimo G. Ž. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 950 (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2018 m. sausio 18 d., 08.52 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 48,00 km, vairavo transporto priemonę – traktorių „John Deere 6430“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas 0,48 promilių girtumas, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį (šiuo metu atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalį).Apeliaciniu skundu G. Ž. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – perkvalifikuoti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir skirti minimalią baudą. Apelianto teigimu, 2016 m. liepos 18 d. jis buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau jam paskirtą baudą sumokėjo dar 2016 m. rugpjūčio 23 d., kas patvirtina, kad šiuo metu jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą jis įvykdė praėjus metams po to, kai buvo įvykdyta 2016 m. liepos 18 d. jam paskirta administracinė nuobauda. Esant šių duomenų visumai, jam inkriminuotas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, už šio nusižengimo padarymą paskiriant jam tik piniginę baudą, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Apeliaciniu skundu, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo apeliantui pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį paskirta administracine nuobauda, pažymima, kad nors komentuojamo straipsnio sankcijoje yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų, tačiau apylinkės teismas nurodė kitokį terminą, t. y. nuo 3 iki 5 metų. Be to, apelianto įsitikinimu, net ir esant privalomam teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nusižengimą padariusiam asmeniui gali skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į G. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.Institucijos teigimu, G. Ž. savo apeliaciniu skundu ANK 40 straipsnį pacitavo sau naudinga linkme, kalbėdamas tik apie administracinės nuobaudos įvykdymo terminą, tačiau net neužsimindamas apie administracinio poveikio priemonės įvykdymą. Pasak Institucijos, G. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, buvo baigta vykdyti tik 2017 m. liepos 17 d., kas suponuoja išvadą, kad analizuojamu atveju G. Ž. padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, dėl ko jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Atsiliepimu pažymima, kad ANK 427 straipsnio 2 dalyje nurodant, jog už šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų, nėra išskirta, kam ši teisė gali būti atimama, todėl ji turi būti atimama ir vairuotojams, neturintiems tokios teisės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

G. Ž. skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Analizuojant G. Ž. apeliacinio skundo turinį matyti, kad ginčo dėl to, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis, nagrinėjamu atveju nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka tik su jo, kaip asmens, pakartotinai vairavusio transporto priemonę būnant neblaiviu, veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad kiek ankščiau pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (šiuo metu tai atitinka 422 straipsnio 5 dalį) jam paskirta administracinė nuobauda jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jau buvo įvykdyta, dėl ko jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, o teisės vairuoti atėmimas negalėjo būti skirtas, kadangi tokios teisės jis neturi. Vertinant tokius apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba <...>, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba <...>. Tuo tarpu pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai; padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.Šių duomenų kontekste sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad pirmasis pažeidimas/nusižengimas patenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje minimų pažeidimų sąrašą (ANK 427 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 3 ir 4 dalys, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalys, 423 straipsnio 3 dalis, iki 2015 m. sausio 1 d. – ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis); už šį pažeidimą/nusižengimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo/nusižengimo metu ir nėra suėjęs ANK 40 straipsnyje įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo/nusižengimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galiojusia iki naujojo ANK įsigaliojimo, taikant ATPK 130² straipsnio (šiuo metu tai atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalį) nuostatas, būtina išsiaiškinti ne tik tai, kokios nuobaudos asmeniui buvo paskirtos, bet ir jų įvykdymo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-139/2015).Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimu G. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį. Už šių pažeidimų padarymą G. Ž. buvo paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, ką savo apeliaciniu skundu akcentuoja ir G. Ž., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimu jam paskirtą piniginę baudą jis sumokėjo dar 2016 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 13). Nusižengimas, už kurio padarymą G. Ž. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu, padarytas 2018 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, įvykdymo dienos. Tačiau, remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo plotmėje), būtina nustatyti ne tik administracinės nuobaudos (šiuo atveju piniginės baudos), bet ir administracinio poveikio priemonės (šiuo atveju specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo) įvykdymo terminą. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimu už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą be piniginės baudos G. Ž. buvo paskirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Kaip buvo nustatyta iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 330 straipsnio 1 dalyje, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Šių duomenų visumoje, įvertinus ANK 40 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad G. Ž. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. sausio 18 d., akivaizdu, kad po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įvykdymo termino pabaigos, metų terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl jo veiksmai vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,48 promilių girtumas, analizuojamu atveju buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.Be G. Ž. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, apeliaciniu skundu keliamas ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą bei pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, sutikti su šiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu naikinti/keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.G. Ž. apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį už G. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki ketverių metų, yra privalomas. Nors, kaip tai teisingai pažymima ir G. Ž. apeliaciniu skundu, skundžiamame apylinkės teismo nutarime neteisingai nurodoma, jog pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį asmeniui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, tačiau vertinamu atveju sprendžiant G. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo klausimą, kai apeliantui buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ši aplinkybė jokios reikšmės neturi. Šių duomenų visumoje sprendžiant komentuojamos administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, pastebėtina, kad G. Ž. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už analogiškų veiksmų atlikimą, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, G. Ž. jau buvo baustas ir praeityje, teisės vairuoti jis vis dar nėra atgavęs, o analizuojamo įvykio dieną vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – traktorių, atlikdamas savo darbines funkcijas, kas apeliantą neabejotinai charakterizuoja neigiamai. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. apeliacinį skundą, pažymėtina, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Tokiu būdu, būtent tai, kad G. Ž. (mechanizatorius) darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Nors skunde teigiama, jog apylinkės teismas negalėjo G. Ž. skirti administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi tokios teisės jis neturėjo, tačiau Aukštesnės instancijos teismas ir šį apeliacinio skundo argumentą atmeta. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies matyti, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių tikslų, kaip ir administracinėmis nuobaudomis. Viena iš numatytų administracinio poveikio priemonių yra asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pats šios administracinio poveikio priemonės pavadinimas gali kelti tam tikrų neaiškumų sprendžiant, ar ji gali būti skiriama asmeniui, kuriam speciali teisė nebuvo suteikta. Tačiau ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas šios priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Iš šios normos turinio matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Taigi, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta ( LAT 2AT-12-719/2018).Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad G. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. Ž. galima netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos tinkamam šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą procesinį sprendimą ir paskiriant jam minimalų ANK 427 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą ar visai jos neskiriant tais pačiais motyvais, pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.