Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-09-04 · Civilinė byla Nr. 2-4057-980/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-04
Bylos Nr.
2-4057-980/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01965-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
D. D.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė B2Kapital
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4057-980/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01965-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7.; 2.3.5.2.1. 2.3.4.4.3.; 2.3.2.10.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant ieškovei V. D.,atsakovui D. D.,

viešame teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui D. D., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė B2Kapital dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole, palikti jai santuokoje įgytą pavardę.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuokoje pragyveno kiek daugiau nei 7 mėnesius, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą. Šalims bendraujant, tarp ieškovės ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Tarp šalių neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas vyko palaipsniui, šalys pradėjo vengti tarpusavio pokalbių. Nuo to laiko nutrūko šalių šeimyninis gyvenimas. Šalių santuoka tapo formalia, o jos atstatyti nėra jokių galimybių ir prasmės.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau nustatytu terminu jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė B2Kapital atsiliepimo į bylą nepateikė, prašė bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė V. D. ieškinį palaikė, prašė tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nebegyvena su atsakovu nuo 2023 m. vasario ar kovo mėnesio. Santuoką nori nutraukti, nes nesutapo šalių charakteriai, jie nebegali ir nebegyvena kartu. Šalys santuokos metu neįgijo santuokinio turto, neturi nepilnamečių vaikų. Prašo, kad skola kreditoriui, kuri susidarė atsakovui dar iki santuokos, liktų mokėti jam vienam.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas D. D. nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad skola kreditoriui yra jo asmeninė. Patvirtino, kad santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir nebeturi galimybių susitaikyti, nori kuo greičiau nutraukti santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. D. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu D. D., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų nesusilaukė. Šalys santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įgijusios. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo turimą prievolę kreditoriui UAB "B2 Kapital", kurios dydis 3157,69 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu negyvena nuo 2023 m. vasario ar kovo mėnesio. Nurodo, kad šalys bendrų kreditorių neturi, tačiau atsakovas turi skoliną prievolę kreditoriui UAB „B2 Kapital“. Ieškovė prašė šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole ir nutraukus santuoką, kad šią prievolę vykdyti pats atsakovas asmeniškai.

9. Atsakovas D. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka visiškai. Matyti, jog ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nekilo.

10. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-500/2010). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

12. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

13. Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje gyvena daugiau nei metus laiko, tačiau realus santuokinis šalių gyvenimas yra nutrūkęs jau nuo 2023 m. vasario mėnesio, palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą. Šalims bendraujant, tarp ieškovės ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Tarp šalių neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas vyko palaipsniui, šalys pradėjo vengti tarpusavio pokalbių. Nuo to laiko nutrūko šalių šeimyninis gyvenimas. Šalių santuoka tapo formalia, o jos atstatyti nėra jokių galimybių ir prasmės.

14. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nekilo. Abi šalys pripažino, kad santuokos iširimui įtakos turėjo abiejų sutuoktinių kaltė.

15. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas.

16. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam, abi šalys yra darbingo amžiaus, todėl sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

17. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – D., atsakovui – D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

18. Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad šalys santuokos nutraukimo metu nuosavybės teise priklausančio dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš VĮ Regitra pažymų nustatyta, kad šalys santuokoje transporto priemonių neįgijo, atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.

Dėl prievolių pobūdžio

19. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

20. Ieškovė ieškiniu prašo, nutraukus šalių santuoką, prievolę kreditoriui pripažinti asmenine atsakovo prievole, kadangi skola yra susidariusi iki šalių santuokos sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus (antstolių informaciją apie vykdomą vykdomąją bylą). Be to, atsakovas sutiko su tokiu ieškovės reikalavimu.

21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu prievolės pobūdžio neginčijo, nurodė, kad skola yra susidariusi iki šalių santuokos sudarymo, todėl atsakovo prievolė laikytina susijusi su jo asmeninių poreikių tenkinimu, todėl po santuokos nutraukimo ji yra pripažintina asmenine atsakovo prievole 3157,69 Eur skola UAB “B2KAPITAL, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė N. Genutienė vykdomojoje byloje Nr. 0166/20/00662 (CK 3.110, 3.115 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23. Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai tenkinami, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas ieškovės sumokėtas 143,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „D.“, atsakovui palikti pavardę – „D.“.

Pripažinti, kad 3157,69 Eur skola UAB “B2KAPITAL, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė N. Genutienė vykdomojoje byloje Nr. 0166/20/00662, yra asmeninė atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Viktorija Čiapaitė