Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui N. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė priešieškiniu sutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti nepilnametės dukros L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; prašo nustatyti ieškovo N. L. bendravimo su nepilnamete dukra L. L. tvarką, leidžiant jam: bendrauti su savo dukra vieną kartą per savaitę, sekmadieniais, laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val., telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu). Susitikti su savo dukra ir betarpiškai bendrauti su ja du kartus per mėnesį darbo dienomis, pasiimant dukrą iš ugdymo (mokymosi) įstaigos šios įstaigos nustatytu laiku ir grąžinti ją atsakovei, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val., apie tikslų laiką pranešant bet kokiu būdu atsakovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinti ją atsakovei vieną kartą per mėnesį, pirmąjį mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant atsakovei sekmadienį iki 16 val., apie tikslų laiką pranešant bet kokiu būdu atsakovei ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Šioms nedarbo dienoms sutampant su žemiau nurodomomis šventinėmis dienomis, vaiko gimimo diena, kurias su vaiku turi teisę praleisti atsakovė, ieškovo susitikimas su dukra yra perkeliamos į kitą savaitgalį; pasiimti savo dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinti ją atsakovei lyginiais metais Krikščionių Velykų šventinėmis dienomis, pasiimant vaiką pirmąją šventinę dieną nuo 10 val. ir grąžinant ją atsakovei antrąją šventinę dieną iki 16 val., tokia pačia tvarka pasiimti dukrą ir bendrauti su ja nelyginiais metais Šv. Kalėdų šventinėmis dienomis, taip pat pasiimti dukrą ir bendrauti su ja jos gimimo dieną - kovo 27 d. lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10 val., jeigu ši sutampa su nedarbo diena, arba darbo dieną iš ugdymo (mokymosi) įstaigos šios nustatytu laiku, ir grąžinti atsakovei tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val. Pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti ją atsakovei vieną kartą per kalendorinius metus dukros vasaros atostogų metu nepertraukiamoms dviejų savaičių atostogoms, apie jų laiką pranešant atsakovei bent kokiu būdu ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Atsakovės sutikimu ieškovas turi teisę pasimatyti su savo dukra bei bendrauti su ja ir kitu, nei aukščiau nurodyta, laiku ir tvarka. Abu tėvai privalo teikti vienas kitam visą informaciją apie dukros sveikatos būklę, nedelsiant pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku; priteisti iš ieškovo N. L. nepilnametei dukrai L. L. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį ir priešieškinį palaikė iš dalies. Pritaria, kad būtų nustatyta ieškovo N. L. bendravimo su dukra tvarka, atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir geriausius interesus. Palaiko atsakovės reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dukrai sumos ir nurodo, kad turi būti užtikrinti ne tik būtinieji vaiko poreikiai, tačiau ir sudarytos sąlygos visapusiškam vaiko lavinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą L. L., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaikas yra 4 metų amžiaus, beveik nuo pat gimimo gyvena tik su mama, kuri ja tinkamai rūpinasi, tarp jų yra susiklostęs glaudesnis ryšys nei tarp dukros ir ieškovo. Ieškovas ieškiniu prašo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (LR CK 3.169 str.).

LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, taip pat, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Byloje nustatyta, kad atsakovė neprieštarauja dukros bendravimui su ieškovu, didžiąja dalimi sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nurodė, kad ji yra nekonkreti ir neaiški, todėl būtina ją tikslinti. Išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad nustatant ieškovo bendravimo su dukra tvarką būtina atsižvelgti į vaiko dienotvarkę. Pažymėtina, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Įvertinus bylos medžiagą ir išklausius ieškovo atstovą, atsakovę, išvadą teikiančios institucijos atstovę, iš esmės nustatytina teismo pakoreguota atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka, nustatant ilgesnius įspėjimo terminus, per kuriuos ieškovas informuoja atsakovę dėl numatomų susitikimų su dukra, ir tikslinant ieškovo ir dukros susitikimų laiką. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsakovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 506,08 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur maistui, 35 Eur buto nuomai, 50 Eur komunalinėms paslaugoms šiltuoju laikotarpiu, šildymo sezonu išlaidos tikėtina bus du kartus didesnės, 70 Eur rūbams, 30 Eur avalynei, 30 Eur vaistams, maisto papildams, gydytojų konsultacijoms, kitoms sveikatos palaikymo ir gydymo priemonėms, 47,08 Eur vaikų darželiui, 25 Eur muzikos būreliui, 6 Eur šokių pamokėlėms, 3 Eur anglų kalboms pamokėlėms vaikų darželyje, 20 Eur laisvalaikiui, 10-20 Eur renginiams darželyje, 20 Eur ugdymo priemonėms, 35 Eur degalams vežant į vaikų darželį, papildomus užsiėmimus, sveikatos priežiūros įstaigas. Kaip matyti, šalių dukra yra žingeidi, lanko ne vieną būrelį. Atsakovė stengiasi šiuos vaiko poreikius patenkinti, sudaryti sąlygas nepilnametei dukrai įvairiapusiškai lavintis. Šalių dukra taip pat turi specialiųjų poreikių – jai diagnozuota bronchinė astma, vaikas dažnai serga obstrukciniais bronchitais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2013). Ieškovo atstovas nesutinka su atsakovės pateikta nepilnametės dukros poreikiams reikalinga suma, nurodo, kad išlaidos turi būti realios ir pagrįstos, planuojamos pagal gaunamas pajamas, tačiau tokie samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip ieškovo siekis išvengti pareigos teikti didesnį išlaikymą dukrai vykdymo. Kita vertus, atsakovė teismo posėdžio metu patikslino, kad maistui per mėnesį išlaidžia 100 Eur, vaiko rūbams ne kiekvieną mėnesį išleidžia 70 Eur, ne visada automobiliu veža dukrą į darželį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės nurodyta būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 506,08 Eur suma mažintina iki 450 Eur. Konstatuotina, kad nurodyta suma vaiko poreikiams ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

LR CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, atsakovė šiuo metu dirba sporto salės administratore, jos darbo užmokestis yra 390 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, su dukra gyvena nuomojamame bute. Išlaikyti dukrą jai padeda tėvai ir draugas. Ieškovas nurodė, kad nelegaliai dirba Norvegijoje ir pateikti oficialių duomenų apie pajamas negali. Jo gaunamos pajamos iš atsitiktinių darbų sudaro apie 1200 Eur. Norvegijoje nuomoja gyvenamąjį būstą, už kurį per mėnesį moka 6500 Norvegijos kronų. Jam nuosavybės teise Lietuvoje priklauso trys žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio ieškovas dukros išlaikymui atsakovei kiekvieną mėnesį mokėdavo po 100 Eur. Ieškovas nuo 2017 m. balandžio mėnesio išlaikymo dukrai neteikia.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Tai, kad atsakovė viena augina vaiką, neatleidžia jos nuo prievolės išlaikyti vaiką ir nesudaro pagrindo visą išlaikymo prievolę perkelti ieškovui. Ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, būdama darbingo amžiaus, nors ir augindama vaiką, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų vaikui stabilias ir finansiškai saugias gyvenimo sąlygas. Tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis skiriasi, ieškovas turi geresnes galimybes prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo, tuo tarpu aplinkybė, kad šalių dukra yra silpnesnės sveikatos, apriboja atsakovės, vienos auginančios vaiką, galimybes susirasti geriau mokamą darbą ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Ieškovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Ieškovui nepateikus išsamių duomenų apie darbo užmokestį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių dukros poreikius, ieškovo ir atsakovės galimybes juos tenkinti, yra pagrindas priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai L. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki dukros pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins geresnę nei vidutinę vaiko gyvenimo sąlygų kokybę, leis jam patenkinti fizinius bei socialinius poreikius, o ieškovo turtinė padėtis bei įsidarbinimo galimybės leidžia jam teikti nurodyto dydžio išlaikymą.

Ieškovas ir atsakovė už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleisti nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai priteistai išlaikymo sumai ieškovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 27 Eur ((250-150) x 12 mėn. x 0,03 x 0,75). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė patyrė 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Laikytina, kad ieškinys patenkintas 60 procentų, o priešieškinis – 80 procentų. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, šalys viena kitai turi atlyginti atitinkamai – ieškovas atsakovei 80 procentų, atsakovė ieškovui 60 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų – t. y. ieškovui atlygintina 384,60 Eur, atsakovei – 360 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, bylinėjimosi išlaidos iš šalių viena kitai nepriteistos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės dukros L. L., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. L. tvarką, leidžiant jam:

1. Bendrauti su savo dukra vieną kartą per savaitę, sekmadieniais, laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val., telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu).

2. Ieškovui būnant Lietuvoje susitikti su savo dukra ir betarpiškai bendrauti su ja vieną kartą per savaitę darbo dienomis, pasiimant dukrą iš ugdymo (mokymosi) įstaigos šios įstaigos nustatytu laiku ir grąžinti ją atsakovei jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val., apie tikslų laiką pranešant bet kokiu būdu atsakovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę.

3. Ieškovui būnant Lietuvoje pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinti ją atsakovei kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant atsakovei sekmadienį iki 16 val., apie tikslų laiką pranešant bet kokiu būdu atsakovei ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Šioms nedarbo dienoms sutampant su žemiau nurodomomis šventinėmis dienomis, vaiko gimimo diena, kurias su vaiku turi teisę praleisti atsakovė, ieškovo susitikimas su dukra yra perkeliamos į kitą savaitgalį.

4. Pasiimti savo dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinti ją atsakovei lyginiais metais Krikščionių Velykų šventinėmis dienomis, pasiimant vaiką pirmąją šventinę dieną nuo 10 val. ir grąžinant ją atsakovei antrąją šventinę dieną iki 16 val., tokia pačia tvarka pasiimti dukrą ir bendrauti su ja nelyginiais metais Šv. Kalėdų šventinėmis dienomis, taip pat pasiimti dukrą ir bendrauti su ja jos gimimo dieną - kovo 27 d. lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10 val., jeigu ši sutampa su nedarbo diena, arba darbo dieną iš ugdymo (mokymosi) įstaigos šios nustatytu laiku, ir grąžinti atsakovei tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val.

5. Pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinti ją atsakovei vieną kartą per kalendorinius metus dukros vasaros atostogų metu nepertraukiamoms dviejų savaičių atostogoms, apie jų laiką pranešant atsakovei bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš du mėnesius. 6. Atsakovės sutikimu ieškovas turi teisę pasimatyti su savo dukra bei bendrauti su ja ir kitu, nei aukščiau nurodyta, laiku ir tvarka.

7. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes.

8. Abu tėvai privalo teikti vienas kitam visą informaciją apie dukros sveikatos būklę, nedelsiant pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku.

9. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą, gavus kito tėvo rašytinį sutikimą.

10. Ieškovas, negalėdamas pasiimti vaiko teismo nustatytu laiku ar susisiekti teismo nustatyta tvarka, būdamas užsienyje, atsakovę apie tai informuoja iš anksto SMS žinute, telefono skambučiu, ar elektroniniu laišku.

Priteisti iš atsakovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki dukros pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei žyminį mokestį 27 Eur (dvidešimt septynis Eur).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.