Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-591-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
e2S-591-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18820-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
Atsakovas
A. S., K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-591-794/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18820-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4; 3.2.6.12.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S., K. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo K. S. prašymą dėl posėdžių sekretorės nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2-1037-910/2017 pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S., K. S. dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

2. Atsakovas K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1037-910/2017 pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S., K. S. dėl skolos priteisimo, išaiškinimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė išaiškinti, kas konkrečiai, kieno ir kurį prašymą teismas nutarė atmesti. Be to, atsakovui buvo „nesuprantama ir neaišku, kas (kuris konkrečiai asmuo ar asmenys) tą neidentifikuotą nežinomą prašymą kada ir kuriomis aplinkybėmis atmes ar neatmes, t. y. atliks ar neatliks tą nutartą atlikti, tačiau neatliktą veiksmą“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagrindinis klausimas dėl teismo posėdžių sekretorės nušalinimo sprendžiamas tik rašytinio proceso tvarka, dėl to išvestinis klausimas dėl nutarties, kuria išspręstas nušalinimo klausimas, išaiškinimo taip pat nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Be to, nutartis, kurią prašoma išaiškinti, nesusijusi su ginčo, dėl kurio iškelta byla, esme, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo skirti žodinio teismo posėdžio prašymui dėl nutarties, kuria nutarta nenušalinti teismo posėdžio sekretorės, išaiškinimo išnagrinėti.

6. Teismas taip pat konstatavo, kad nutartis, kurią atsakovas prašo išaiškinti, yra aiški. Teismas nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d. nutartyje aiškiai įvardytas pareiškimas, kuris buvo nagrinėjamas, t. y. atsakovo K. S. pareiškimas dėl posėdžių sekretorės R. Š. nušalinimo, taip pat nurodytas prašymą nagrinėjęs asmuo – teisėja Laima Ribokaitė, todėl iš 2017 m. birželio 7 d. nutarties turinio visiškai aišku, kad atsakovo prašymą dėl teismo posėdžių sekretorės R. Š. nušalinimo nagrinėjo teisėja Laima Ribokaitė, kuri, išnagrinėjusi šį prašymą, jį atmetė 2017 m. birželio 7 d. nutartyje nurodytais argumentais.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovas K. S. atskiruoju skundu prašo: 1) apie atskirojo skundo nagrinėjimą pranešti apelianto nurodytu adresu; 2) išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1037-910/2017 medžiagą; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų nutartis patvirtinta originaliu teisėjo parašu bei atitinkama tikrumo žyma; 4) priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo Laimos Ribokaitės valstybinės kalbos mokėjimo patikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nutartyje parašyta, jog teisėja nustatė, o faktiškai 2017 m. birželio 7 d. nutartyje parašyta, jog teisėja ,,nutarė“. Akivaizdu, jog teisėja nemoka valstybinės lietuvių kalbos, painioja sąvokas. Dėl to paties akivaizdu, jog ir pačiai teisėjai nėra aiški nutarties rezoliucinė dalis.

7.2. Nutartis neteisėta, kadangi joje nėra teisėjos parašo, todėl nutartis turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies ir 330 straipsnio pagrindais.

7.3. Apeliantui atsiųstas dokumentas nepatvirtintas tikrumo žyma, neatitinka Dokumentų rengimo taisyklių 54 ir 55 punktų reikalavimų, todėl yra niekinė. Taip pat pažeista teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje – gauti patvirtintą kopiją.

7.4. Apelianto prašymas dėl nutarties išaiškinimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes nutarties išaiškinimo klausimas nėra joks išvestinis klausimas, juolab, jog kitos nutarties išaiškinimo klausimus teismas sprendė žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pažeistas CPK 278 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 2 ir 3 dalys, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 1 daleis pagrindu.

7.5. Nė viena iš normos, kuriomis remiantis priimta rezoliucinė dalis, negalima priimti tokio turinio nutarimo. Nutartyje nėra nurodyta kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis atmeta atsakovo prašymą, todėl nutartas veiksmas faktiškai nebuvo atliktas. Todėl nutarties rezoliucinė dalis nepagrįsta jokiais motyvais ir įrodymais, dėl ko nutartis neteisėta ir naikintina.

8. Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ ir atsakovė A. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl nutarties išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimą.

11. Atskirajame skunde nurodytas prašymas informuoti apeliantą apie skundo nagrinėjimo datą ir laiką apelianto nurodytu adresu. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Apie teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vyksiantį atsakovo K. S. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties nagrinėjimą paskelbta 2017 m. spalio 25 d. specialiame interneto tinklalapyje, nepažeidžiant CPK nustatyto termino, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl pranešimo apie rašytinį nagrinėjimą apelianto nurodytu adresu.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Atskirajame skunde teigiama, jog 2017 m. birželio 20 d. nutartis bei jos kopija yra neteisėta, kadangi nepasirašyta originaliu bylą nagrinėjusios teisėjos parašu. Pagal CPK 268 straipsnio 2 dalį sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė. Todėl tokiu atveju, teismo priimami dokumentai priimami ir pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. VE(1.3 E)-41 patvirtinto Elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimų aprašo 30 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO civilinės bylos Nr. e2-1037-910/2017 kortelėje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 20 d. nutartis buvo pasirašyta teisėjos Laimos Ribokaitės elektroniniu parašu. Taigi, laikytina, jog 2017 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta, turinti teisinę galią ir yra privaloma apeliantui.

13. Jeigu su teismo proceso byla susiję elektroniniai dokumentai turi būti įteikiami kaip popieriniai nuorašai (popierinės kopijos), teismo pirmininko įgaliotas asmuo išspausdina ir patvirtina juos Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų ir Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka, ir išsiunčia kartu su lydraščiu, kuriame pažymima, kad yra siunčiami elektroninių dokumentų popieriniai nuorašai (popierinės kopijos) (Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo 23 punktas). Apeliantas nurodo, jog jam įteikta nutartis yra nepatvirtinta teisėjos, tačiau pats apeliantas prideda 2017 m. birželio 20 d. nutarties kopiją, iš kurios aiškiai matyti, jog kopija pasirašyta teisėjos, priėmusios nutartį, bei nurodyta žyma, jog tai yra elektroninių dokumentų ir (ar) dokumentų kopijų popierinės kopijos, todėl apelianto teiginiai, jog nutartis neatitinka teisės aktų, Dokumentų rengimo taisyklių bei tai, kad buvo pažeista apelianto teisė gauti patvirtintą teismo nutarties kopiją, yra nepagrįsti ir atmestini.

14. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog 2017 m. birželio 20 d. nutartyje nėra nurodyta kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis atmeta atsakovo prašymą, todėl nutartas veiksmas faktiškai nebuvo atliktas. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, o apeliacinės instancijos teismas dar karta pabrėžia, kad nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, jo visos sudedamosios dalys – įžanginė, motyvuojamoji ir rezoliucinė – yra tarpusavyje susijusios bei vertintinos kartu. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas ydingai aiškina nutartį vertindamas vien tik atskiras jos dalis, teigia, jog nutarties rezoliucinė dalis yra nemotyvuota, ignoruodamas tai, jog nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė yra atskiros nutarties dalys sudarančios nutarties visumą, t. y. kad rezoliucinėje dalyje išreiškiama teismo išvada motyvuojamoje dalyje nurodytais motyvais, įstatymais bei kiti teisės aktais, kuriais teismas rėmėsi. Nagrinėjamu atveju iš teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties matyti, kad 2017 m. birželio 20 d., Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė išnagrinėjo atsakovo K. S. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1037-910/2017 pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S., K. S. dėl skolos priteisimo, išaiškinimo ir remdamasis teismo sprendimo išaiškinimą reglamentuojančiomis normomis atsakovo prašymą atmetė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog iš 2017 m. birželio 20 d. nutarties nėra aišku, nei kas, nei kada, nei kokį nutarimą priėmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis yra priimta tinkamai, atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus (CPK 290, 291 straipsniai).

15. Kaip dar vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų, apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes sprendimo išaiškinimo klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nors apeliantas pateikė prašymą klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos duomenimis, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo dalies išaiškinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. birželio 14 d., o skundžiama nutartis buvo priimta 2017 m. birželio 20 d. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju, nėra pagrindo skirti žodinį teismo posėdį. Pažymėtina, kad pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, atsakovas buvo išreiškęs prašymą klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį atsakovas pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

16. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog teismas nesilaikė CPK nustatytos tvarkos prašymams dėl teismo sprendimo išaiškinimo nagrinėti, nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Šis formalus proceso teisės normos pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo, todėl tai nėra pagrindas naikinti pagrįsto teismo procesinio sprendimo, nes teismas atsakovo prašymą dėl nutarties išaiškinimo išsprendė teisingai (CPK 329 straipsnio 1, 2 dalys). Tai, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė prašyti teismo sprendimo išaiškinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatėmė iš atsakovo teisės būti išklausytam, nes nesutikimo argumentus dėl teismo nutarties išaiškinimo apeliantas išdėstė atskirajame skunde. Nors pirmosios instancijos teismas formaliai pažeidė proceso teisės normą, reglamentuojančią prašymo išaiškinti teismo sprendimą paskyrimą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau, spręsdamas klausimą dėl 2017 m. birželio 7 d. išaiškinimo, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines bylos aplinkybes bei klausimą išsprendė tinkamai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

17. Apeliantas be kitų atskirojo skundo argumentų nurodo, jog nutartį surašiusi teisėja netinkamai vartoja valstybinę lietuvių kalbą, dėl ko yra būtinybė kreiptis dėl teisėjos kalbos žinių patikrinimo bei apie tai informuoti Teisėjų tarybą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog 2017 m. birželio 20 d. nutartimi būtų pažeistas proceso kalbos principas (CPK 11 straipsnio 1 dalis). 2017 m. birželio 20 d. nutartis surašyta valstybine lietuvių kalba, todėl nėra pagrindo abejoti nutartį priėmusios teisėjos valstybinės kalbos žiniomis.

18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas