Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų L. L. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir G. L. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS GUARANTEE“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, E. V., uždaroji akcinė bendrovė „Ekomira“, antstolis A. S., antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašo iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad pareiškėjų nemokumo priežastys susidarė dėl to, kad 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,GLA Logistics“ iškelta bankroto byla ir pareiškėjai neteko darbo. Pareiškėjas buvo minėtos bendrovės akcininkas, o pareiškėja buvo bendrovės vadovė ir darbuotoja, todėl siekdami plėtoti verslą, kai bendrovė įsigydavo transporto priemones įmonės veiklai, pareiškėjas asmeniškai laidavo už įmonės prievoles. Kreditoriniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams atsirado iš bankrutavusios bendrovės veiklos. 2018 m. gegužės 24 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „SME finance“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/18-05-24/01, kuria pradinė kreditorė suteikė uždarajai akcinei bendrovei „GLA Logistics“ 30 000 Eur paskolą. 2018 m. gegužės 24 d. Pareiškėja kaip bendrovės vadovė, įgaliojo akcininką (pareiškėją) pasirašyti 2018 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį. Prievolių pagal paskolos sutartį vykdymas buvo užtikrintas bendrovės išduotu 2018 m. gegužės 24 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir įmonės akcininko (pareiškėjo) laidavimu. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras 2019 m. kovo 18 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 30 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš vekselio davėjos (bendrovės) ir laiduotojo (pareiškėjo) pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „SME finance“ naudai. 2019 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „SME Finance“ savo reikalavimo teisę perleido trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „EDS Guarantee“. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. daliniu sprendimu pripažino, kad laidavimo prievolė pagal uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ išduotą 2018 m. gegužės 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, yra solidari G. L. ir pareiškėjos prievolė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą. Tarp Pareiškėjos ir akcinės bendrovės „Sampa bankas“ (dabar – akcinė bendrovė „Swedbank“) 2008 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta kredito sutartis, kuria bankas įsipareigojo suteikti areiškėjai 49 236 Eur kreditą žemės sklypui ir sodo namui su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti ir būstui remontuoti. Kredito grąžinimo pabaiga 2038 m. balandžio 24 d. Pareiškėja ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, po 2008 m. balandžio 24 d. kredito sutarties sudarymo su akcine bendrove „Sampa bankas“ (dabar – akcinė bendrovė „Swedbank“) taip pat 2008 m. gegužės 10 d. sudarė draudimo sutartį. Draudimo sutarties pabaiga 2022 m. vasario 1 d. pareiškėjai ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas (dabar – akcinė bendrovė „Swedbank“) 2011 m. rugpjūčio 25 d. laidavimo sutartimi susitarė, kad pareiškėjas įsipareigojo solidariai atsakyti, jeigu pareiškėja neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Pareiškėja ir draudikas Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarė draudimo sutartį, apdraustasis - pareiškėja. Draudimo sutartis galioja iki 2058 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja ir draudikas Ergo Life Insurance SE 2016 m. balandžio 16 d. sudarė draudimo sutartį, apdrausti asmenys - pareiškėjai ir vaikas (naudos gavėjas) A. L.. Draudimo sutarties pabaiga 2028 m. kovo 31 d. pareiškėja ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Blender Lithuania“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį 7 483 Eur dydžio sumai. Bendra mokėtina suma, pagal sutartį sudaro 9 307,80 Eur dydžio sumą. Vartojimo sutarties kredito trukmė 60 mėn., numatoma grąžinimo data 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjai neturi galimybės kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimo turto per protingą laiko tarpą ir yra nemokūs, todėl jiems keltina bankroto byla.

2. Suinteresuotas asmuo „EDS Invest“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjų G. L. ir L. L. 2023 m. spalio 31 d. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad pirmiausia, pareiškėjai tinkamai neinformavo kreditorių apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, melagingai nurodė, kad įvykdė įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, kurie yra esminiai sprendžiant dėl pareiškimo priėmimo ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimus. Nurodo, kad pareiškėjas G. L. jau buvo kreipęsi dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, tačiau įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyti pareiškėjo nesąžiningi veiksmai. Teigia, kad pareiškėjas ir anksčiu nurodė, kad pajamų neturi, tačiau deda pastangas susirasti darbą analogiškai ir šioje byloje G. L. deklaratyviai nurodo, kad vis dar ieško darbo ir tik ketina įsidarbinti. Mano, kad pareiškėjas nesiekia susirasti darbo ar gauti oficialių pajamų. Pareiškėjo teikiamais pareiškimais dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra siekiama vienintelio tikslo – sustabdyti vykdomąsias bylas.

3. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotiems asmenims Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialui, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Blender Lithuania“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei EDS GUARANTEE“, akcinei bendrovei „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, E. V., uždarajai akcinei bendrovei „Ekomira“, antstoliui A. S., antstolei V. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimai negauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Nurodė, kad remiantis rašytiniais bylos įrodymais G. L. turi 293 987 Eur ir L. L. 279 192, 47 Eur įsiskolinimų kreditoriams. Mokėjimų terminai suėję. Pareiškėjai santuoką yra nutraukę, turi nepilnametį vaiką, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. sudarė laikinojo darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuria nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis bei pažymėta, kad pareiškėjas pradėjo dirbti nuo 2023 m. spalio 17 d. Pareiškėja iš uždarosios akcinės bendrovės „IVV sourcing“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 12 d. gavo 3712,13 Eur įplaukų. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pajamos nėra pakankamos kreditoriniams įsiskolinimams padengti, įsiskolinimai viršija 25 MMA. Duomenų, apie kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, nėra.

2.2. Nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams nuosekliai didėja, vien tik nemokėdamas nedidelio dydžio baudų valstybės biudžetui už padarytus administracinius nusižengimus jis turi vykdomųjų bylų pas antstolius. Byloje nėra duomenų apie realias pareiškėjų gautas pajamas trijų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo šioje byloje (byloje pateikti banko sąskaitų išrašai ne už visą trijų metų laikotarpį), pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė apie bandymus susirasti darbą, planuojamas gauti pajamas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad byloje pateikti tik du darbo užmokesčio mokėjimai, tačiau pareiškėjas kas mėnesį perveda buvusiai sutuoktinei vaiko išlaikymo 500 Eur sumą, dėl ko vertino, kad pareiškėjai tinkamai neatskleidė duomenų apie gaunamas pajamas ir jų šaltinius.

2.3. Nurodė, kad pareiškėjai, žinodami savo turtinę padėtį, lemiančią jų ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi ne tik elgtis sąžiningai kreditorių atžvilgiu viso skolos išieškojimo iš jų, bet ir patys imtis priemonių surinkti šią turtinę jo padėtį patvirtinančius įrodymus ir juos pateikti teismui. Teismas vertino, kad pareiškėjai buvo pernelyg pasyvūs, sąmoningai leido susidaryti skoloms ir joms didėti, nesiėmė priemonių mokumui pagerinti. Pažymi, kad pareiškėjos pajamos gaunamos tik išmokos, susijusios su nedarbu ir vaiko išlaikymu, o pareiškėjo tik du gauti pavedimai 2023 m. gruodžio mėnesį. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes lėmusias apeliacinės instancijos sprendimą panaikinti nutartį, kuria buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pažymi, kad pareiškėjai savo nemokumą grindžia tik nesėkminga bendrovės veikla, tačiau jų skola fiziniam asmeniui 200 000 Eur sumai yra daug didesnė, aplinkybių apie jos susidarymą, skolos įtaką nemokumui, pareiškėjai neįrodinėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantai prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjų pareiškimą patenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad būtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės byloje, teismas neturėjo teisės ir pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertindamas ne tik pateiktų paaiškinimų, tačiau ir rašytinių įrodymų padarė nepagrįstas ir teisiniam reguliavimui prieštaraujančias neteisėtas išvadas.

3.2. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone dėl apeliantų pasyvumo, kadangi apeliantai pateikė didelė kiekį įrodymų, kurie pagrindžia, jog pareiškėjai dirbo arba buvo registruoti užimtumo tarnyboje kaip ieškantys darbus, vykdė mokėjimus kreditoriams. Teigia, kad teismas įrodymų nevertino, dėl ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo nutartį. Pažymi, kad pareiškėjų nepilnametis vaikas neįgalus, jam nustatyti specialūs poreikiai, dėl ko yra ribojamos apeliantės galimybės susirasti darbą.

3.3. Nurodo, kad teismo nutartis yra tinkamai nemotyvuota, turinti absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą ne tik nepagrįsti ir neteisėti, tačiau tikėtina, kad teismo motyvų iš esmės nėra. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjų prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo patenkinti.

2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

4.1. Nurodo, kad apeliantų atskirasis skundas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o emocijomis. Teigia, kad priešingai nei nurodo apeliantai, nutartis yra motyvuota, detali, išsamiai pasisakoma dėl teismo argumentų, nurodoma aktuali teismų praktika ir taikytinas teisinis reglamentavimas. Tuo tarpu, apeliantų atskirajame skunde nurodomi deklaratyvūs argumentai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas tariamai neišanalizavo byloje esančių dokumentų, tačiau nenurodo kokių būtent rašytinių įrodymų neišnagrinėjo.

4.2. Nurodo, kad nutartimi teisėtai ir pagrįstai buvo analizuojamas apeliantų elgesys (veikimas ir neveikimas), vertinami į bylos medžiagą pateikti rašytiniai įrodymai ir konstatuojama, jog apeliantei tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos arba kitaip tariant – neįrodė aplinkybių, apie kurias deklaratyviai ir subjektyviai pasisakė jų atstovas teismo posėdžiuose. Kita vertus, apeliantai jokiu būdu nepasisako dėl teisminio proceso metu nagrinėto ir nutartyje konstatuoto nesąžiningumo. Pažymi, kad apeliantų nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

4.3. Nurodo, kad apeliantas nesiekia susirasti jokio darbo ar gauti oficialių pajamų. Apelianto teikiamais pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo yra siekiama vienintelio tikslo – sustabdyti vykdomąsias bylas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad apeliantas yra nesąžiningas, o įstatyme įtvirtinta, kad fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama tik sąžiningiems asmenims. Pažymi, kad apeliantė taip pat pusantrų metų nedirba, negauna oficialių pajamų, dėl ko akivaizdu, kad apeliantai pragyvenimui naudoja nedeklaruojamas pajamas, tikėtina, gaudami pajamas grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atsisakyti iškelti apeliantams bankroto bylą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs, jog būtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės byloje, neturėjo teisės ir pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tinkamai nepagrindė teismo nutarties, dėl ko apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis turi ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

11. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

12. Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, tai yra 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

14. Pirmiausia, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1011-513/2022, nutardamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo G. L. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti, nurodė, kad pareiškėjas neteikė jokių įrodymų apie savo siekį ir pastangas bent iš dalies mažinti skolas ne tik uždarajai akcinei bendrovei „Ekomira“, bet ir visiems kitiems kreditoriams (nutarties 34 punktas), geruoju nevykdė ir savo asmeninių prievolių, tai yra nemokėjo nedidelio dydžio baudų valstybės biudžetui už padarytus administracinius nusižengimus, dėl to 2018–2019 m. antstoliai pradėjo jų priverstinį išieškojimą (nutarties 37 punktas), Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pareiškėjas elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti (nutarties 41 punktas). Nutartis įsiteisėjusi.

15. Po minėtos nutarties priėmimo (nutarties 14 punktas) apeliantai į teismą su bendru pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo kreipėsi 2023 m. spalio 4 d., kurį vėliau patikslino, nurodydami, kad be kita ko, apeliantams L. L. ir G. L. būtina nustatyti teisę naudotis po 500 Eur suma kas mėnesį. Taip pat nurodyta, kad A. L. kas mėnesį yra skiriama 500 Eur išlaikymo išlaidų, kurios yra mokamos apelianto G. L.. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad G. L. įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs yra 293 987 Eur, o L. L. 279 192,47 Eur. Šios sumos akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai yra nemokūs. Pareiškėja šiuo metu yra bedarbė, kuri prižiūri neįgalų vaiką. Pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Jam išmokėtas darbo užmokestis 2023 m. gruodžio 15 d. 367,08 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. 620,96 Eur. Pareiškėjas G. L. teikia išlaikymą sūnų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui yra priteista 500 Eur suma.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjų veiksmus ir po Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1011-513/2022 priėmimo. Remiantis apeliantų 2024 m. gegužės 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktais naujais duomenimis nustatyta, jog G. L. dirba, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pradėjęs dengti kreditorinius įsiskolinimus (atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio). Remiantis pateiktais duomenimis nustatyta, jog L. L. dirbo iki 2022 metų, tačiau šiuo metu nedirba dėl vaiko sveikatos būklės. Šią aplinkybę pagrindžia rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų sąžiningumą, nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantų veiksmus po minėtus nutarties priėmimo, neįvertino jų pokyčio, be kita ko pažymint, jog teismas, spręsdamas šį klausimą, turėtų būti aktyvus, esant poreikiui pareikalauti papildomų duomenų ar informacijos, reikalingos tinkamam sprendimui dėl susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimo pagrindų priimti.

17. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nepakankamai įvertino ir siekiančios fizinio asmens bankroto – L. L. veiksmus, konkrečiai nenurodė, dėl ko L. L. yra laikytina nesąžininga, tuo nepagrįstai apribojant jos teisę į fizinio asmens bankroto procesą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1011-513/2022 įvertinti tik siekiančio bankroto G. L. veiksmai, minėtoje byloje nebuvo vertinamos sąlygos dėl bankroto bylos iškėlimo L. L.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo turėtų įvertinti ne tik minėtoje nutartyje nurodytas aplinkybes, tačiau ir abiejų apeliantų atliktus veiksmus po minėtos nutarties priėmimo, bet tai pat įvertinti ar šiuo atveju kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą fizinio asmens bankroto iškėlimo sąžiningumo aspektu, įvertinti ne tik G. L. sąžiningumą, bet ir nurodyti aiškius motyvus dėl L. L. nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).

18. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino siekiančių bankrutuoti fizinių asmenų sąžiningumą, nenurodė aiškių motyvų dėl L. L. sąžiningumo. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iškeliama fizinio asmens bankroto byla, sprendžiamų klausimų pobūdį (pavyzdžiui, bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumas, dėl ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė), į tai, kad teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama apeliacine tvarka, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.