- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1-2086-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17492-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Andrius Baranskis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2021 m. gegužės 31 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisme kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neneigė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Nissan Qashqai“. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Paaiškino priežastis, kodėl tą dieną vartojo alkoholį ir nusprendė sėsti prie automobilio vairo. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju įvardino sutuoktinę A. S..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2021 m. birželio 1 d. apklausiamas įtariamuoju V. S. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad automobilio neblaivus nevairavo (b.l. 118). 2021 m. birželio 8 d. papildomai apklaustas įtariamuoju V. S. pripažino jam teikiamus įtarimus. Jis paaiškino, kad 2021 m. gegužės 31 d. buvo savo sode, adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jam dirbant sugedo žoliapjovė ir jis nusprendė neblaivus automobiliu vykti į namus. Jis namo važiavo per (duomenys neskelbtini) plentą, (duomenys neskelbtini) gatvę bei kitas gatves ir įsukęs į (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini) esančių savo namų. Jam atvykus prie namų ir nespėjus išlipti iš automobilio, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams pasakė, kad niekur nevažiavo. Jam pasirodė, jog pareigūnai nematė, kad jis vairuotų automobilį. Taip jis tikėjosi išvengti atsakomybės. Tačiau pareigūnai patikrino jo blaivumą ir jį sulaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir niekada ankščiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 136).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. gegužės 31 d. 14.15 val. V. S. buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumo laipsnis, o 2021 m. gegužės 31 d. 14.37 val. – 3,02 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 53-56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. parodė, kad važiuodama šalia (duomenys neskelbtini) transporto žiedo pamatė, kad keistai manevruoja baltos spalvos automobilis ,,Nissan Qashqai“. Jai kilo įtarimas, kad vairuotojas kalba telefonu. Privažiavusi arčiau pamatė, kad vairuotojas telefonu nekalba, nors jo automobilis važiuoja vingiuodamas. Ji suprato, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas važiavo vienas. Ji paskambino 112 ir pranešė, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), o kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl važiavo jam iš paskos. ,,Nissan Qashqai“ vairuotojas įvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai paskambino policijos pareigūnai ir klausė, kur ji yra, kur yra ,,Nissan Qashqai“ vairuotojas. Ji pasakė adresą ir pamatė, kaip prie minėto vairuotojo, jam pradėjus parkuoti automobilį, privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį (b.l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. V. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 31 d. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant link (duomenys neskelbtini) rajono iš pranešėjos, kuri važiavo paskui minėtą automobilį, buvo gauta papildoma informacija, kad automobilis „Nissan Qashqai“ važiuoja (duomenys neskelbtini) alėja. Jiems atvykus į (duomenys neskelbtini) alėją, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo pranešėjos nurodytą automobilį „Nissan Qashqai“, kuris tuo metu parkavosi prie kelkraščio. Jie privažiavo prie minėto automobilio ir sustojo. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo, kaip vėliau nustatė V. S. ir pastebėjo, kad šis akivaizdžiai neblaivus. Jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Jis paklausė V. S., ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. V. S. atsakė, kad nevartojo. Tuomet alkotesterio pagalba patikrino V. S. blaivumą ir jam pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, o antruoju pūtimu 3,02 promilių girtumas. Patikrinus V. S. blaivumą ir nustačius aukščiau nurodytus alkotesterio rodmenis, jis apie 14 val. 15 min. buvo sulaikytas, o jam priklausantis automobilis „Nissan Qashqai“ priverstinai išgabentas į policijos sulaikytų automobilių saugojimo aikštelę. Į įvykio vietą atvažiavo pranešėja, kuri paaiškino, kad pastebėjusi įtartinai manevruojantį šį automobilį nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie tai pranešti bei šiam automobiliui važiavo iš paskos, kol automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b.l. 65).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis V. S. (b. l. 23). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2019 metų gamybos automobilio „Nissan Qashqai“ 1.3 DIG-T N-Conenecta“ kaina su PVM sudaro 17 310 Eur (b.l. 20).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, V. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. V. S. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymai bei alkotesterio kvito rodmenys, pagrindžiantys, kad V. S. 2021 m. gegužės 31 d. 14.10 val. vairavo automobilį neblaivus. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pagal šias bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas kaltinamojo sutuoktinės – A. S. prašymas, kad ji nori būti sutuoktinio bendradarbio laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). V. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. S. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad paliko stovėti automobilį arčiau negu 5 m. iki pėsčiųjų perėjos. Kaltinamasis dirba ir teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas tik iš teigiamos pusės. Po įvykio V. S. patyrė du (duomenys neskelbtini) (b.l. 165-172). Teismo posėdyje V. S. nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio ir teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Atvykusi į teismo posėdį kaltinamojo sutuoktinė A. S., kuri kartu gyvena su kaltinamuoju ir veda bendrą ūkį, prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. A. S. papasakojo, kad jos sutuoktinis labai pergyvena dėl savo neapgalvotų veiksmų. A. S. išsakė savo požiūrį į jo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja įsitikinusi, kad sutuoktiniui galės daryti teigiamą poveikį, nes jie kartu gyvena. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad A. S. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka pagal ANK 446 str.4 d. (keleivio važiavimas be bilieto). A. S. dirba, teismui pateiktoje charakteristikoje yra gerai charakterizuojama darbdavio. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo V. S. perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. S. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, dirba ir yra gerai charakterizuojamas, todėl jam nustatytinas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkio terminas - 2 (dveji) metai, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. birželio 1 d., kai įtariamajam V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b.l. 55).
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Bylos duomenimis automobilis „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam V. S.. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo stipriai apgirtęs, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, jog turto konfiskavimas natūra konkrečiu atveju gali būti netikslingas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).
Kaltinamasis, jo gynėjas, o taip pat teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamojo sutuoktinė – laiduotoja A. S. prašė nekonfiskuoti V. ir A. S. šeimai priklausančio automobilio. Nurodė, kad automobilis buvo įsigytas visai neseniai, ilgai šiam pirkiniui taupant pinigines lėšas. Teigė, kad automobilis labai reikalingas šeimai, nes blogėja V. S. sveikata, jis negalės po šio įvykio vairuoti, todėl automobilis bus reikalingas tenkinant kaltinamojo šeimos būtiniausius poreikius. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti kaltinamojo V. S. vardu įregistruotą automobilį, kurį vairavo neblaivus ir įvykdė nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos kaltinamojo vardu registruoto automobilio vertė yra pakankamai didelė. Jo kaina su PVM sudaro 17 310 Eur (b.l. 20). Manytina, kad taikant tokio automobilio konfiskavimą visa apimtimi, nebūtų teisinga. Iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo V. S. konfiskuotinas ne jo vardu registruotas automobilis „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o dalis, t. y. ¼ šio automobilio piniginės išraiškos, kuri sudaro 4 327,50 Eur sumą. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas teismo įvertintas aplinkybes. Priimdamas tokį sprendimą teismas pažymi, kad jeigu kaltinamojo automobilis įvykio metu būtų priklausęs lizingo bendrovei, tai pagal susiklosčiusią teismo praktiką jo konfiskavimas būtų negalimas. Iš kaltinamojo būtų išieškoma tik dalis tokio automobilio piniginės vertės. Teismo vertinimu V. S. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų nuo jo priklausomas. Įvertinus, jo dabartinę sveikatos būklę, amžių, bei tai, kad teismas jam taiko BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir uždraudžia naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, galima tikėti, kad jis daugiau nebesės prie vairo, todėl jo vardu registruoto automobilio konfiskavimo negatyvias pasekmes daugiau pajustų ne pats kaltinamasis, o jo sutuoktinė – laiduotoja A. S..
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. birželio 2 d. nutarimu automobiliui „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2021 m. gruodžio 2 d. (b.l.27) turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 327,50 Eur, į valstybės biudžetą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Nissan Qashqai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti V. S., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4 327,50 Eur) per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotas turtas byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai. Sumokėjus sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
V. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. S., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.