- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-115-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17492-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Andrius Baranskis
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, V. S., jo gynėjui advokatui Andriui Baranskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro V. Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto dalies vertės atitinkančios pinigų sumos – 4 327,50 Eur išieškojimas į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 31 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras V. Jancevičius (toliau – ir prokuroras) skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendį dalyje, kurioje priimtas sprendimas išieškoti iš V. S. valstybės naudai 4 327,50 Eur sumą, atitinkančią dalį automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – konfiskuoti V. S. priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Skunde nurodoma:
2.1. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą, todėl yra konfiskuotinas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti V. S. turto konfiskavimą, tačiau netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, o būtent nurodė, kad teismas, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas natūra konkrečiu atveju gali būti netikslingas, todėl, atsižvelgdamas į proporcingumo principą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė ar tik jos dalis, ko rezultate nusprendė išieškoti valstybės naudai 4 327,50 Eur sumą, atitinkančią dalį automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Teismo nurodyti motyvai negali būti pagrindu teigti, kad konfiskuoti automobilį nėra tikslinga, ar kad automobilio konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, be kita ko, turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas natūra – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) V. S. padarytam nusikaltimui, todėl taikytina;
2.2. V. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių girtumas. Tokie jo neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. V. S. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. V. S. asmenybė, pragyvenimo lygis, didelė automobilio vertė ar šeimos narių interesai, negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-693/2018, 2K-287-1073/2018). Todėl net ir esant tam tikriems V. S. interesų apribojimams, automobilio, kuris yra nusikalstamos veikos priemonė, konfiskavimas šiuo atveju nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės;
2.3. nesutiktina, kad jei iš V. S. būtų konfiskuotas automobilis, konfiskavimas atitiktų nubaudimo funkciją ir negatyvias pasekmes labiau pajaustų V. S. sutuoktinė. Šeimos narių interesai, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, nėra laikomi išimtine aplinkybe. Nors tam tikrų neigiamų pasekmių patirtų ir V. S. sutuoktinė, kuriai kartu su V. S. galimai bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso konfiskuotinas automobilis, tai nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo ir automobilio konfiskavimo natūra. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, preziumuoja, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020);
2.4. pirmosios instancijos teismo argumentai, kad automobilio, kurio vertė 17 310 Eur, konfiskavimas iš esmės apsunkintų V. S. turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės ir pagrįsti klaidingu interpretavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Todėl iš V. S. konfiskuotinas automobilis natūra, nesivadovaujant automobilio vertės kriterijumi, nes tokia baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju atitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Netaikant automobilio konfiskavimo, o išieškant tik dalį jo vertės, susidarytų ydinga situacija, kai asmenys diferencijuojami pagal savo turtinę padėtį, t. y. jei V. S. nuosavybės teise priklausančios ir jo vairuojamos transporto priemonės vertė būtų mažesnė, jam būtų taikomas automobilio konfiskavimas. Kaip minėta, teismo nurodytos aplinkybės (didelė vertė, turtinė padėtis, šeimos narių interesai) nesuteikia pakankamo pagrindo adekvačiai baudžiamojo poveikio priemonių taikymo diferenciacijai tokio pobūdžio bylose. Laikytina, kad tokia turto verte paremta diskriminacija teisingoje teisinėje visuomenėje negali būti pateisinama. Asmenų, padariusių analogiškas veikas skirtingos vertės transporto priemonėmis, padėtis būtų nepateisinamai diferencijuojama ir neatmetama, kad tam tikrais atvejais asmenys galėtų vien tik dėl savo turtinės padėties išvengti paprastai tokiems atvejams įstatymo leidėjo nustatytų suvaržymų. Situacija, kad nagrinėjamu atveju nepateisinamai remiamasi BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi, yra ydinga ir sudaro prielaidas kaltininkams ir toliau sąmoningai daryti nusikalstamas veikas, žinant, kad tokios vertės turtas nebus konfiskuojamas;
2.5. V. S. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra esminės ir nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Asmuo nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. V. S. kartu su konfiskavimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi (paskirtas mažesnis nei vidurkis numatytos bausmės dydis), todėl V. S. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą natūra, abi baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje derintųsi, užtikrintų prevencinius tikslus bei atgrasytų nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Visuomenės ir V. S. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o taikomas tik automobilio vertės dalies išieškojimas, nes taip būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. S. gynėjas advokatas A. Baranskis prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma:
3.1. nesutiktina, kad automobilio nekonfiskavimas formuoja nebaudžiamumo principą, nes kiekviena situacija yra individuali. Byloje įrodyta, kad V. S. pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius paaiškinimus ir nuo sulaikymo pradžios nuoširdžiai gailisi, jokių pasekmių dėl padarytos veikos nekilo. V. S. poelgis nėra sistemingas, nulemtas susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, jis per savo ilgametę vairavimo patirtį už analogišką nusižengimą nebuvo baustas. Vien pradėtas ikiteisminis tyrimas jau savaime padarė jam didelę įtaką ir dėl didelio emocinio sukrėtimo ir iš to sekusio (duomenys neskelbtini) dar labiau pablogino jo sveiktą. Ši situacija jau pakankamai nubaudė V. S. ir papildomai jo ar jo sutuoktinės bausti nėra pagrindo;
3.2. prokuroro argumentas, kad tik automobilio konfiskavimas užkirs kelia analogiškų veikų darymui ir bus ekonomiškai nenaudingas, neatitinka objektyvios realybės. V. S. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo vengimą. Kadangi taikant laidavimo institutą buvo įvertintos visos baudžiamojoje byloje surinktos faktinės aplinkybės, iš kurių teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tokios prokuroro išvados dėl galimybės ateityje daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas yra nepagrįstos ir prieštaraujančios pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Be to, V. S. objektyviai negalėtų valdyti prokuroro prašomos konfiskuoti transporto priemonės dėl 2021 m. liepos mėnesio gale patirto (duomenys neskelbtini) ir dabartinės sveikatos būklės;
3.3. prokuroro argumentai, kad asmenybė, veikos pavojingumo laipsnis ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą ir kad V. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant laidavimo institutą, neteisingi ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis statusas skiriasi, todėl nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Taikant laidavimo institutą ir sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, neatsiejamai vertinamos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, ją padariusio asmens asmenybė, veikos pavojingumo laipsnis, automobilio vertė ir kt. Automobilio vertė yra svarbi ir teismų vertinama aplinkybė sprendžiant turto konfiskavimo klausimą;
3.4. V. S. vairuotas automobilis įgytas teisėtai, jo palikimas V. S. dispozicijoje, nekelia pavojaus visuomenei, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ir nebuvo specialiai įgytas ar paruoštas nusikalstamų veikų darymui, o automobilio konfiskavimas varžytų V. S. ir jo sutuoktinę labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju, remiantis teismų praktika ir išdėstytomis aplinkybėmis, V. S. priklausančio automobilio konfiskavimas natūra yra netikslingas, neproporcingas ir varžantis V. S. labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir jo vertės dalies konfiskavimas pasiekia visus baudžiamojo įstatymo keliamus tikslus;
3.5. prokuroro argumentas, kad neva A. S. davė leidimą V. S. naudoti jų bendrą nuosavybę uždraustoms veikoms daryti yra neteisingas ir klaidinantis teismą. Baudžiamojoje byloje nustatyti priešingi duomenys, kad A. S. nedavė leidimo V. S. valdyti transporto priemonę būnant neblaiviam ir apskritai nežinojo apie tokius jo veiksmus.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, V. S. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. taikymo bei vienos iš paskirtų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. paskirta antrąja baudžiamojo poveikio priemone – automobilio dalies vertės konfiskavimu, teigdamas, kad turi būti paskirtas automobilio konfiskavimas natūra.
7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021). Byloje buvo priimtas sprendimas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas sprendė, kad be kitų BK 40 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų, yra pagrindas manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šiuo atveju aktualus vienas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
8. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas dėl to, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S. būdamas neblaivus, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilis registruotas V. S. vardu (1 t., b. l. 23), todėl gali būti iš jo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konfiskuotino automobilio vertę – 17 310 Eur, tai kad V. S. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką, nesant duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų nuo jo priklausomas, įvertinęs V. S. dabartinę sveikatos būklę, amžių bei kitą nuosprendžiu taikomą baudžiamojo poveikio priemonę, sprendė, jog taikant automobilio konfiskavimą visa apimtimi turto konfiskavimas atliktų tik nubaudimo funkciją, automobilio konfiskavimo negatyvias pasekmes daugiau pajustų ne pats kaltinamasis, o jo sutuoktinė. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš V. S. konfiskavo dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą.
9. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimą galima tik nustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-91-303/2021, 2K-112-942/2021, 2K-107-976/2021). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).
10. Minėta teismų praktika paneigia prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad V. S. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės vertinamos tik taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, tačiau nėra svarbios sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Priešingai, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimą, reikia vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas, yra pensinio amžiaus, turintis nuolatinį darbą, toje pačioje darbovietėje dirbantis nuo 1998 m. ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo mėnesinis atlyginimas 600 Eur. Jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio darbo dienos metu, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,37 promilių girtumas. Kaltę dėl nusikalstamos veikos V. S. pripažino ir gailisi, dėl šių neteisėtų jo veiksmų niekas nenukentėjo. Neteisėtas V. S. poelgis yra atsitiktinis, o ne sistemingas jo gyvenimo būdas, byloje nėra duomenų apie neigiamas jo nuostatas apie visuomenėje priimtas elgesio normas. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio valdytojas ir savininkas yra V. S. (1 t., b. l. 23), tačiau pastarasis jį įsigijo kartu su žmona iš turėtų santaupų, taigi automobilis yra jų bendra jungtinė nuosavybė. V. S. teigimu, faktiškai jo žmona automobiliu naudojasi daugiau nei jis, o po patirtų sveikatos problemų jis (V. S.) automobilio vairuoti iš viso nebegali.
11. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šiuo atveju, konfiskavus automobilį, kurio vertė Lietuvoje su PVM yra 17 310 Eur (1 t., b. l. 24), V. S. būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pritartina, kad šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ne turto – automobilio konfiskavimą, o konfiskuotino turto 1/4 dalį vertės, t. y. 4 327,50 Eur išieškojimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga V. S. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl ją keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.