Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-752-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
1-752-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19490-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-752-1023/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19490-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.9.8; 1.1.10.1; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 24 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2015 m. lapkričio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. Prienų r. sav., Šilavoto sen., Žarstos k., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 3,19 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 113-118), kad 2018 m. balandžio 26 d. į vakarą Žarstos kaime važiavo apsvaigęs ir įvažiavo į griovį. Vairavo automobilį „Audi 100“, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Alkotesteriu jam nustatė 2,89 promilės, o kraujyje buvo virš 3 promilių. Čia buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Blogai vertina savo poelgį, supranta, kad buvo sunkus girtumas. Prašo skirti kitokią bausmę nei bauda, nes jos negali sumokėti dėl pajamų neturėjimo, dėl jam nustatyto neįgalumo, dėl to, kad jis niekur nedirba, turi nepilnametį sūnų ir pats serga epilepsija. Vaistus nuo epilepsijos geria kasdien. Tada negėrė vaistų nuo epilepsijos, o išgėrė alkoholio ir gavosi tokios pasekmės. Prašo, kad būtų paskirtas laisvės atėmimas ir bausmės vykdymas atidėtas.

Kaltinamojo R. M. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu (b. l. 113-118) nurodė, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, tačiau kaltinamasis negali įvykdyti švelniausios bausmės rūšies – baudos, tačiau bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant 1 metams. Kaltinamasis augina nepilnametį vaiką, jam reikės atlyginti proceso išlaidas dėl mašinos transportavimo, tai jau jam darys įtaką, o probacija su atitinkamais kursais darys jam reikiamą įtaką dėl gyvenimo būdo keitimo, socialinių įgūdžių gerinimo, juolab dėl nepilnamečio vaiko ir savo sveikatos būklės jam būtų sunku atlikti areštą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

- liudytojo L. R. apklausos protokolas (b. l. 39-40), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. apie 17.30 val. patruliuojant gavo pranešimą, jog reikia vykti į Žarstos k., Šilavoto sen., Prienų r. sav., kadangi ten yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis. Nuvykus į minėtą įvykio vietą – kelio Išlaužas-Igliauka 16,400 km, rado griovyje automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nebuvo apgadintas, viduje žmonių taip pat nebuvo. Automobilis buvo neužrakintas. Viduje rado automobilio dokumentus ir nustatė, kad automobilis priklauso R. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu namuose buvo rastas R. M. sūnus, kuris paaiškino, kad jo tėtis R. M. automobiliu „Audi 100“ išvyko pas giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu rado R. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo antakis buvo prakirstas. R. M. prisipažino, kad tai jis vairavo neblaivus automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi;

- 2018 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 7-8, 9-13), kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra Žarstos k., Šilavoto sen., Prienų r. sav. Automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs į griovį. Apžiūrint automobilį aplink žmonių nerasta;

- Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 15), kuriuo automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos, esančios Žarstos k., Šilavoto sen., Prienų r. sav. išvežtas į Prienų rajono policijos komisariato aikštelę;

- Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 16), kuriame nurodyta, jog automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. M.;

- 2018 m. kovo 12 d. kvite B serija AVPK Nr. 002719 (b. l. 21) užfiksuota, jog policijos komisariate priimtas saugoti vokas, kuriame yra automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

- Asmens blaivumo testas (b. l. 52), iš kurio matyti, kad R. M. alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. balandžio 26 d. 18.07 val. nustatytas sunkus 2,98 promilės girtumas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4079/2018(01) (b. l. 54), kurioje nurodyta, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,19 promilės etilo alkoholio.

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo R. M. parodymais, liudytojo L. R. apklausos protokolu, alkotesterio rodmenimis ir specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo R. M. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2018 m. balandžio 26 d. apie 18.00 val. Prienų r. sav., Šilavoto sen., Žarstos k., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 3,19 promilės etilo alkoholio). Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 1 kartą (b. l. 45-46), bausmę atlikęs. R. M. anksčiau nebaustas administracine tvarka (b. l. 47), nedirba (b. l. 48), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 49), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 51), yra neįgalus (b. l. 94), augina nepilnametį sunų (b. l. 110-112).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokuroras R. M., už jo padarytą nusikalstamą veiką, siūlo skirti baudą (b. l. 116-117). Kaltinamasis teismo posėdžio metu (b. l. 113-118) nurodė, kad baudos sumokėti neturi galimybių, nes niekur nedirba, yra neįgalus ir vienas augina nepilnametį sūnų, dėl ko, taip pat, negali atlikti ir arešto bausmės, todėl prašo jam skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu dėl itin sunkaus kaltinamojo neblaivumo laipsnio, pavojingu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra nedirbantis, turi neįgalumą, vienas augina nepilnametį sūnų, todėl dirbti ir sumokėti baudą turėtų mažai galimybių, kas reikštų, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti, juolab įvertintina ir tai, kad kaltinamasis pajaus ir finansinio pobūdžio šios veikos padarymo pasekmes, susijusias su jam priklausančios transporto priemonės konfiskacija. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam reikiamo poveikio nepadarys, nes tikėtina, kad kaltinamasis dėl sveikatos būklės ir auginamo nepilnamečio vaiko, darbo rinkos vietovės, kurioje jis gyvena, neįgys tiek pajamų, kad galėtų savanoriškai ir laiku sumokėti baudą, o atskaitymas lėšų vykdymo procese iš gaunamos ir taip mažos socialinės išmokos, iš kurios ir taip jau vykdomas išieškojimas, būtų neefektyvus ir pažeistų kaltinamojo nepilnamečio vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad skyrus arešto bausmę kaltinamajam, be priežiūros liktų jo nepilnametis sūnus, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslų pasiekimui, savo rūšimi ir dydžiu laisvės atėmimas, jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant ir paskiriant atitinkamų įpareigojimų, R. M. yra tinkamiausia bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu mažintina 1/3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis bei išlaikyti jį, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. M. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei jis galės atlikti savo tėvo pareigas, tame tarpe išlaikyti, auklėti, rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi.

Į bausmę įskaitytinas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 26 d. 18.25 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 13.45 val. (b. l. 56-58) (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. M. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (jam nustatytas sunkus – 3,19 promilės, girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, R. M. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad R. M., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, padarė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti R. M. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, administracine tvarka nebaustas, dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti R. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta daugiau nei trys promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. M. (b. l. 16), būtent jis būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 3,19 promilės alkoholio koncentracija, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – R. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Automobilio užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 19-21), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduotini už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

Kitų daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra (BPK 94 straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-69).

Prokuroras teismo posėdžio metu (b. l. 125) prašė automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos (18,15 Eur), transportavimo (205,70 Eur (85 km x 2,00 Eur)) (viso 223,85 Eur) ir saugojimo (2,00 Eur + PVM (21%) = 2,42 Eur už vieną parą nuo pirmos saugojimo dienos (2018 m. balandžio 26) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos) (b. l. 24) išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. M.. Teismas pažymi, kad prašomos priteisti automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, transportavimo ir saugojimo išlaidos nors ir yra tikėtinos, tačiau nėra pagrįstos jų faktinį patyrimą patvirtinančiais dokumentais, t. y. nepateiktos nei sąskaitos faktūros, nei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Byloje pateikta tik Alytaus AVPK pažyma apie patirtas proceso išlaidas, jas apskaičiuojant ir prašant jas pripažinti proceso išlaidomis, bei pateikta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis, jos priedai (toliau – ir sutartis) (b. l. 22-36). Tuo tarpu iš minėtos sutarties 3.1.3. punkto matyti, jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas atsiskaito mokėjimo pavedimu per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos, o minėta sąskaita policijos komisariatui turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. Nagrinėjamu atveju veika padaryta 2018 m. balandžio 26 d., transporto priemonė, už kurios priverstinį nuvežimą, saugojimą, prašoma priteisti išlaidas, buvo priverstinai nuvežta saugojimui taip pat 2018 m. balandžio 26 d., reiškiasi vadovaujantis Sutarties 3.1.3 punktu policijos komisariatas turėjo gauti sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. ir ją privalėjo apmokėti per 30 dienų, kas suteiktų būtent policijos komisariatui teisinį pagrindą pagal sutartį prašyti atlyginti jau patirtas išlaidas, pagrįstas mokėjimo dokumentais. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikta šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dėl ko prašymas dėl šių išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturių mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. M. paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis bei išlaikyti jį, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 26 d. 18.25 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 13.45 val. (1 parą), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti R. M., nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Automobilio užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė