- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- e2-722-1101/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10294-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- L. I., A. N.
- Advokatai
- Marius Tamošiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. patikslintą ieškinį atsakovams L. I. ir A. N. dėl neįrengtos pastogės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja D. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. O. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovams L. I. ir A. N., dėl neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastogė), atidalijimo.
2. Paduotu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: a) atidalinti ieškovei A. O. iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 284,69 kv. m. dalis, nurodytas padalijimo projektiniame pasiūlyme, t. y.: ieškovei A. O. priskiriant dalį, pažymėtą indeksais 36-1 ir 36-4; trečiajam asmeniui D. Š. priskiriant dalį, pažymėtą indeksu 36-2; atsakovams L. I. ir A. N. priskiriant dalį, pažymėtą indeksu 36-3; b) nustatyti, kad ieškovė turi teisę be atsakovų papildomų sutikimų ar suderinimų jai priskirtas Pastogės dalis užregistruoti kaip atskirus turtinius vienetus Nekilnojamojo turto registre (kadastre), užregistruoti juridinį faktą dėl Pastogės padalijimo, kreiptis dėl individualaus patalpų adreso ir unikalaus numerio suteikimo, įrengti pertvaras pagal padalijimo projektą ir be atsakovų papildomo sutikimo (suderinimo) atlikti bet kokius veiksmus, reikalingus padalijimo projekto įgyvendinimui; c) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė, atsakovai ir trečiasis asmuo yra neįrengtos Pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 284,69 kv. m., savininkai, kuriems priklauso šios pastogės dalys: ieškovei – 227,04 kv. m, trečiajam asmeniui – 43,98 kv. m, atsakovams – 13,67 kv. m. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis buvo parengti Pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo projektiniai pasiūlymai, kurie leistų visiems bendrasavininkams racionaliai ir efektyviai naudotis jiems priklausančiomis Pastogės dalimis, jas įsirengti ir pan. Trečiasis asmuo D. Š. projektui neprieštarauja. Ieškovei Pastogės naudojimosi klausimo su atsakovais taikiai išspręsti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl Pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės įsitikinimu, Projektas, pagal kurį yra siekiama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią neįrengtos Pastogės dalį, yra objektyviai priimtiniausias atidalinimo variantas (projektas), kuris niekaip nepažeidžia bei nesuvaržo atsakovų teisių ir teisėtų interesų, kadangi: 1) yra racionalus (apgalvotas ir pagrįstas, atsižvelgiant į esamą atidalijimui palankų neįrengtos Pastogės patalpų išplanavimą); 2) yra funkcionalus (leisiantis ieškovei ir kitiems bendraturčiams po atidalijimo naudotis visiškai atskiromis (izoliuotomis) patalpomis, atskirais patekimais į patalpas); 3) nesunkiai techniškai įgyvendinamas; 4) niekam nesukelia jokių neproporcingų nepatogumų (neužkertantis kelio nei ieškovei, nei atsakovui laisvai patekti ir netrukdomai naudotis jiems tenkančiomis neįrengtos Pastogės dalimis); 5) atsakovų nuosavybės teisė į jiems tenkančią neįrengtos Pastogės dalį, atidalinus ieškovei priklausančią Pastogės nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, lieka nepakitusi, t. y. tenkinus ieškinį atsakovų nuosavybės teisė į neįregistruotos Pastogės turto dalį nesikeičia ir išlieka tokia pati. Projekte aiškiai nurodyta atsakovams (kaip ir ieškovei) priskirta Pastogės dalis, kuri atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau atsakovų (kaip ir ieškovės) dalis kvadratiniais metrais nežymiai sumažėja, kadangi šiek tiek daugiau nei 2 kv. m Pastogės ploto yra skiriama pertvarų įrengimui (be pertvarų neįmanoma suformuluoti Pastogės patalpų ir jų naudoti pagal paskirtį visiems bendrasavininkiams). Dėl šios priežasties šis nežymus ploto sumažėjimas (atsakovų atveju – nuo 13,67 iki 13,47 kv. m.) niekaip nepaneigia Projekto racionalumo ir atitikimo (sąžiningų) ginčo šalių interesams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. N. atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti. Pasak atsakovės, pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovams tenkantis Pastogės plotas yra netinkamas naudoti, nes tame plote yra du kaminai, dėl ko atsakovams priskirta dalis būtų nepatogi ir netinkama naudoti net sandėliavimui. Atsakovė nurodė gyvenanti užsienyje ir į Lietuvą grįžti neplanuojanti, jai priklausančią Pastogės dalį ketina padovanoti sūnui, kad jis ten galėtų įsirengti kambarėlį. Be to, atsakovams Pastogės dalis priklauso nuo 1997 metų, o ieškovė atitinkamas Pastogės dalis įsigijo tik prieš vienerius – dvejus metus ir negyvena minėtame name. Dėl šios priežasties atsakovai turi pirmenybės teisę rinktis vietą Pastogėje. Ieškovė, dalindama vietas Pastogėje, visiškai jų nederino su atsakove, nors kontaktinius duomenis turėjo, o tai nesuderinama su sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais.
5. Atsakovas L. I. pateikė rašytinius paaiškinimus į patikslintą ieškinį, kuriuose išdėstyta pozicija prašė teismo vadovautis. Atsakovas prašė patvirtinti atsakovui priklausančią 13,67 kv. m palėpės dalies vietą, pagal jo pateiktą Projektą, pažymėtą indeksu 36-3, ir nustatyti servitutą pateikimui į šią patalpą. Atsakovas nurodė neturintis galimybės parduoti jam priklausančios Pastogės dalies, todėl pateikė alternatyvų Pastogės atidalijimo projektą, kuriame atsakovams priskirtina Pastogės dalis yra racionalesnė, funkcionalesnė ir proporcingesnė. Ieškovė ir trečiasis asmuo nederino su atsakovu konkrečių Pastogės dalių vietų, atsakovo interesai nebuvo vertinti, o Projekte jam priskirta vieta yra akivaizdžiai prasčiausia, nors jo dalis yra mažiausia. Atsakovui siūlomame plote yra du kaminai, o ploto forma nėra stačiakampė. Tai apsunkina Pastogės naudojimą ir daiktų joje laikymą. Trečiajam asmeniui ir ieškovei priskirtuose plotuose kaminų nėra arba jų yra žymiai mažiau. Pagal atsakovo pateiktą projektą jam priskirta Pastogės dalis logiškai įsikomponuoja Pastogėje. Patekimas į ją būtų užtikrinamas per koridorių ieškovei priklausančioj Pastogė dalyje. Koridoriumi galėtų naudotis ir ieškovė. Šis sprendimas minimaliai riboja ieškovės teises ir yra proporcingas. Atsakovui priklausanti Pastogės dalis nuosavybės teise jam priklauso nuo 1997 metų. Atsakovas yra vienas iš namo įgaliotinių, aktyviai prisidėjęs prie Pastogės infrastruktūros tvarkymo. Jo prašymas dėl racionalios Pastogės dalies vietos yra pagrįstas ir sąžiningas. Pastogė turi 284,69 kv. m naudingą plotą ir papildomą 91 kv. m plotą. Papildomo ploto pasidalijimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra neskaidrus ir turi būti įvertintas teismo. Pagal atsakovo pateiktą projektą atsakovas neturi jokio alternatyvaus patekimo į savo Pastogės dalį, nėra techninės galimybės įrengti atskiro įėjimo iš lauko ar laiptinės. Tai reiškia, kad servitutas yra neišvengiamas. Koridorius, reikalingas patekimui į atsakovo dalį, neužima ieškovei reikšmingo ploto, nekeičia jos galimybių įsirengti patalpas ir gali būti naudojamas abiejų savininkų. Įsigydama Pastogės dalis, esančias bendrosios dalinės nuosavybės objektu, ieškovė žinojo, kad privalės derinti sprendimus su kitais savininkais. Ji negali reikalauti, kad visi kiti savininkai derintųsi prie jos komercinių planų. Ieškovė nederino su atsakovu Pastogės vietos ir siūlė jam blogiausią įmanomą variantą. Dėl dviejų kaminų ir netaisyklingos formos atsakovas negalėtų realiai naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, o tai prieštarauja CK 4.37 straipsniui. Atsakovo pateiktas projektas užtikrina funkcionalų patalpų išdėstymą, minimalų teisių ribojimą, proporcingumą, visų savininkų interesų pusiausvyrą. Atsakovas daugiau kaip 25 metus sąžiningai naudojosi Pastoge, ją prižiūrėjo ir investavo į bendro naudojimo infrastruktūrą. Teismų praktikoje tokie ilgalaikiai ryšiai vertinami kaip teisėti lūkesčiai. Atsakovas nurodė prašantis teismo nustatyti servitutą, leidžiantį patekti į jam priklausančią Pastogės dalį pagal jo pateiktą projektą. Atsakovas neturi jokio alternatyvaus patekimo į jam priklausančią Pastogės dalį, todėl servitutas yra objektyviai būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
6. Nustatyta, kad ieškovė, atsakovai ir trečiasis asmuo yra neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šios Pastogės dalys: ieškovei A. O. priklauso 319/400 dalys (227,04 kv. m), trečiajam asmeniui D. Š. – 309/2000 dalys (43,98 kv. m), o atsakovams L. I. ir A. N. – 48/1000 dalys (13,67 kv. m). Nors Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tik atsakovo L. I. nuosavybės teisė į 48/1000 Pastogės dalis, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 48/1000 dalys minėtos neįrengtos Pastogės priklauso ne tik atsakovui L. I., bet ir jo buvusiai sutuoktinei A. N. (tuometinė pavardė – I.). Atsakovai Pastogę įsigijo santuokos metu 1997 m. lapkričio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, sutuoktinių turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2VP-6997-1101/2025 duomenys).
7. Byloje kilęs ginčas dėl Pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos šalys sutinka, jog yra poreikis Pastogę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutaria dėl šalims priskirtinos Pastogės vietos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Pastogės atidalijimas turi būti vykdomas natūra, kadangi atsakovas L. I. negali parduoti jam priklausančios Pastogės dalies dėl jai taikytų turto areštų ir nustatytos hipotekos, taip pat neturi finansinių galimybių įsigyti ieškovei priklausančios Pastogės idealiosios dalies.
8. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.
9. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1001-803/2019).
10. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
11. Šioje byloje ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl Pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikė matininkės L. Z. 2025 m. kovo 12 d. parengtą Pastogės atidalijimo projektą (toliau – ir Projektas 1), pagal kurį ieškovei būtų priskiriamos Pastogės dalys, plane pažymėtos indeksais 36-1 ir 36-4, trečiajam asmeniui priskirta Pastogės dalis, pažymėta indeksu 36-2, o atsakovams – Pastogės dalis, pažymėta indeksu 36-3. Atsakovas L. I., nesutikdamas su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu, pateikė alternatyvų Pastogės atidalijimo projektą (toliau – ir Projektas 2; pateiktas kartu su rašytiniais paaiškinimais DOK-14007), kaip paaiškino teismo posėdžio metu, nubraižytą savo sūnaus, pagal kurį prašė teismo atidalinti ginčo Pastogę.
12. Vertindamas ieškovės ir atsakovo L. I. pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektus, teismas sprendžia, kad atidalinti Pastogės pagal atsakovo pateiktą projektą nėra pagrindo dėl dviejų savarankiškų priežasčių: 1) pagal atsakovo pateiktą projektą negali būti atidalijama, nes toks planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų; 2) atsakovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymas lyginant su ieškovės pateiktu pasiūlymu yra neracionalus ir komplikuotas. Plačiau dėl šių argumentų teismas pasisakys toliau šiame sprendime.
13. Siekiant atidalinti ginčo Pastogę iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti pateiktas Pastogės atidalijimo projektas (planas; schema), kuriame turi būti nurodytas mastelis su jame esančių koordinačių žiniaraščiu, taip pat nurodyti tikslūs duomenys, kokios konkrečios Pastogės dalys ir kokio ploto (kokiais taškais pažymėta) siūlomos priskirti kiekvienam iš bendraturčių. Tokio pobūdžio projekte turi būti nurodoma kiekvienam iš bendraturčių priskirtinos nekilnojamojo turto dalies matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami nekilnojamojo daikto projekte (plane; schemoje); tokio pobūdžio projektus (planus; schemas) turi parengti bendraturčio pasirinktas matininkas ar geodezininkas. Toks reikalavimas nustatytinas, kadangi priėmus teismo sprendimą, kuriuo atidalijamos nekilnojamojo turto dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti duomenys, kad nekilnojamasis daiktas atidalijamas pagal konkretų projektą (planą; schemą), įrašant, kas yra tokio projekto (plano; schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo datą, numerį ar kitus šio dokumento identifikavimo duomenis. Šiuo atveju, nors atsakovo L. I. pateiktas atidalijimo Projektas Nr. 2 nurodytas kaip parengtas matininkės L. Z., iš tiesų jame nurodytos atsakovo siūlomos Pastogės dalys kiekvienam iš bendraturčių nubraižytos atsakovo sūnaus, ką patvirtino atsakovas teismo posėdžio metu. Taigi toks atsakovo pateiktas Projektas nėra tinkamas, kadangi jis neatitinka pirmiau aptartų reikalavimų, kas atsakovui buvo nurodyta ir teismo posėdžio metu. Vien dėl šios priežasties pagal atsakovo pateiktą Projektą Nr. 2 negali būti atidalijamos Pastogės dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės.
14. Antra, kaip minėta, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Šiuo atveju, net jei atsakovo pateiktas Projektas Nr. 2 atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, atsakovo siūlomas Pastogės atidalijimo variantas, lyginant su ieškovės pateiktu siūlymu, yra neracionalus ir komplikuotas, juo apsunkinama galimybė ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu, sukuriama situacija, jog tam, kad būtų galima patekti į atsakovams priskirtą Pastogės dalį, reikalinga nustatyti servitutą ieškovei priklausančioje Pastogės dalyje.
15. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Projekto Nr. 1, jame nurodytos kiekvienam iš bendraturčių priskirtinos realios pastogės dalys atitinka idealiąsias bendrasavininkų turimas nuosavybės teisės dalis. Byloje nustatyta, kad šiuo metu patekimas į Pastogę galimas per vienas duris; pagal ieškovės siūlomą Projektą Nr. 1 per minėtas duris būtų patenkama į atsakovams priklausančią Pastogės dalį, kas reiškia, kad atsakovams nereikėtų papildomų finansinių resursų atskiro įėjimo įrengimui. Pagal matininkės parengtą Projektą Nr. 1 į ieškovei ir trečiajam asmeniui priskirtinas Pastogės dalis taip pat būtų įrengti atskiri įėjimai; taigi visi bendraturčiai į jiems priklausančias Pastogės dalis galės patekti nesukeldami kitiems bendraturčiams nepatogumų. Tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą Projektą Nr. 2, ieškovei priklausančioje Pastogės dalyje turėtų būti įrengtas koridorius, per kurį atsakovai patektų į jiems priskirtiną Pastogės dalį. Dėl šios priežasties atsakovas kartu prašo teismo nustatyti servitutą, leidžiantį atsakovams patekti į jiems priskirtiną Pastogės vietą pagal Projektą Nr. 2. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovo siūlomas Pastogės atidalijimo variantas yra neracionalus, neproporcingas, nepagrįstai ribojantis ieškovės teises į jai priklausančią Pastogės dalį (nes ieškovei priklausančioje Pastogės dalyje pagal atsakovo pateiktą Projektą Nr. 2 turės būti įrengtas koridorius ir nustatytas servitutas). Vertinant atsakovo pateiktą atidalijimo variantą reikšminga ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu net negalėjo paaiškinti, kieno lėšomis būtų įrengiamas toks koridorius, kaip būtų atlyginama ieškovei už jai priklausančioje Pastogės dalyje nustatytą servitutą, nurodydamas, kad tai būtų derybų su ieškove objektas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo L. I. finansinės galimybės dėl turimų finansinių įsipareigojimų yra labai ribotos ir atsakovas byloje net neįrodinėjo, kad turėtų finansinių galimybių įrengti jo nurodomą koridorių, atsiskaityti su ieškove už jos Pastogės dalyje nustatytą servitutą. Nei ta aplinkybė, kad ieškovei priklauso žymiai didesnė nei atsakovams neįrengtos Pastogės idealioji dalis, nei aplinkybė, kad ieškovė nuosavybės teises į pastogę įgijo vėliau už atsakovus, nesudaro pagrindo nepagrįstai riboti ieškovės nuosavybės teisių į jai priklausančią Pastogės dalį.
16. Atsakovų nesutikimas su Projekte Nr. 1 jiems priskirtina Pastogės vieta iš esmės grindžiamas tuo, kad jiems priskirtoje dalyje būtų du kaminai ir priskirtinos Pastogės dalies ploto forma nėra stačiakampė. Šios atsakovų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės pateiktas Projektas Nr. 1 yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovų, kaip Pastogės bendraturčių, interesus. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Projekto Nr. 1, Pastogėje esantys kaminai patenka ne tik į atsakovams priskirtiną Pastogės dalį, bet ir į ieškovei priskirtinas Pastogės dalis (iš viso Pastogėje yra 8 kaminai). Nors atsakovai nurodo, kad jiems priskirtoje Pastogės dalyje yra du kaminai, tačiau kartu pažymėtina, kad vienas iš kaminų sutampa su atsakovams priskirtinos Pastogės dalies siena, todėl neturėtų sukelti atsakovams neproporcingų nepatogumų. Tai, kad atsakovams priskirtina Pastogės dalis pagal Projektą Nr. 1 nėra taisyklingos formos, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovų teisės atidalijus Pastogę pagal ieškovės siūlomą variantą būtų neproporcingai pažeistos. Atsakovų argumentas, kad tokiu būdu jie negalės realiai naudotis savo nuosavybe, yra nepagrįstas; atsakovai nepagrindė, kodėl jie negalės realiai naudotos Pastogės dalimi jai esant netaisyklingos formos. Atsakovai neįrodė, jog galimas toks Pastogės atidalijimo variantas, kad atsakovams būtų galima priskirti taisyklingos formos Pastogės dalį, neproprcingai neapsunkinant ieškovės galimybės naudotis jai priklausančia Pastogės dalimi.
17. Atsakovo argumentai, kad ieškovė su juo nederino Pastogės atidalijimo variantų, yra neteisingi; juos paneigia bylos medžiaga. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų priedų, ieškovė atsakovui siuntė ne vieną architektės nubraižytą Pastogės atidalijimo projektą, taip pat siūlė kitus Pastogės atsidalijimo variantus, tačiau su atsakovu pasiekti kompromiso nepavyko.
18. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad jos siūlomas Pastogės atidalijimo variantas yra priimtiniausias, todėl ieškovės patikslintas ieškinys dėl Pastogės atidalijimo pagal Projektą Nr. 1 tenkintinas (CK 4.80 straipsnis). Šis teismo sprendimas, kuriuos Pastogė atidalinta bendrosios dalinės nuosavybės, suteikia teisę ieškovei jai priskirtas Pastogės dalis užregistruoti kaip atskirus turtinius vienetus, kreiptis dėl individualaus adreso suteikimo ir pan., todėl išvestinis ieškinio reikalavimas, nurodytas šio sprendimas 2 punkto b dalyje, netenkintinas kaip perteklinis.
19. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 111 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Byloje patirtos 31 Eur dydžio pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis; iš kiekvieno atsakovo – po 15,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 284,69 kv. m. dalis, pagal matininkės L. Z. 2025 m. kovo 12 d. parengtą atidalijimo projektą, ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastogės dalis, minėtame projekte pažymėtas indeksais 36-1 ir 36-4; trečiajam asmeniui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastogės dalį, pažymėtą indeksu 36-2; atsakovams L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priskiriant pastogės dalį, pažymėtą indeksu 36-3.
Priteisti ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,50 (penkiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,50 (penkiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,50 Eur (penkiolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,50 Eur (penkiolika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.