- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-699-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- E. J., A. J., M. Č., M. B., Z. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovės V. Č. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovams E. J., A. J., M. Č., M. B. ir Z. B. ir atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymoir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamanustatyti 2050 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko Tado Vilko 2020-01-08 planą: žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribų posūkio taškai 1-35-20-21-1, plotas 531 kv. m, naudojasi ieškovė V. Č.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribų posūkio taškai 35-2-51-49-19-20-35, plotas 196 kv. m, naudojasi atsakovė M. Č.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribų posūkio taškai 51-52-50-18-49-51, plotas 117 kv. m, bendrai naudojasi atsakovai M. B. ir Z. B.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribų posūkio taškai 52-3-16-17-50-52, plotas 309 kv. m, bendrai naudojasi atsakovai A. J. ir E. J.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E, ribų posūkio taškai 16-3-48-47-46-24-45-44-40-41-42-43-9-10-11-12-13-14-15-16, plotas 461 kv. m, bendrai naudojasi atsakovė M. Č. (398 kv. m.) ir ieškovė V. Č. (63 kv. m.); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F, ribų posūkio taškai 4-5-6-7-30-36-37-38-39-40-44-45-24-46-47-48-4, plotas 245 kv. m, bendrai naudojasi atsakovai A. J. ir E. J. ;žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G, ribų posūkio taškai 7-8-43-42-41-40-39-38-37-36-30-7, plotas 191 kv. m, bendrai naudojasi M. B. ir Z. B..
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-08 civilinėje byloje Nr. e2-19719-854/2018 patvirtino ieškovės V. Č. ir atsakovų A. J., M. Č. ir M. B. taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl naudojimosi 146,90 kv. m namu, (duomenys neskelbtini), tvarkos. VĮ Registrų centre yra įregistruoti irkiti statiniai. VĮ Registrų centre nėra įregistruotas žemės sklype esantis ūkinis pastatas, kuris matininko Tado Vilko 2020-01-08 parengtame žemės sklypo plane pažymėtas taškais 53-54.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teigė, jog SĮ „Vilniaus planas“ 2008-01-20 parengė 2050 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą. Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-24 įsakymu Nr. 2.3-3495-(01) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ nustatyta: žemės sklypo plotas– 2050 kv. m; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis– kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; dalys, pagal kiekvienam žemės sklypo naudotojui priklausančias pastatų (statinių) dalis: M. B. (15/100 pastatų dalis) – 308 kv. m ploto; G. Č. (29/100 pastatų dalis) – 594 kv. m ploto; D. Č. (29/100 pastatų dalis) – 594 kv. mploto; kitiems (27/100 pastatų dalis) – 554 kv. m ploto. Minėtas žemės sklypas suformuotas ir įsigytas iš valstybės pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ taisykles, kuriose nurodyta, kad žemės sklypai formuojami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir žemės sklypo dalys parduodamos bendraturčiams proporcingai namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimai daliai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimisminėtas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: V. Č. – 594/2050 dalys; M. Č.– 594/2050 dalys; A.J. ir E. J.– 554/2050 dalys; M. B. ir Z. B. – 308/2050 dalys.Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.
4. Ieškovė paaiškino, jog 2019-04-18 kreipėsi į bendraturčius dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovai kreipėsi į UAB „Neranta“, kuri parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemas (2 variantus). 2019-05-06 įvyko susirinkimas, kurio metu visi namo gyventojai gavo UAB „Neranta“ 2019-04-29 parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus (2 variantus). Ieškovė 2019-05-17 ir pakartotinai 2019-09-18 elektroniniu paštu kreipėsi į M. Č. ir nurodė, kad jai tinka pirmas plano variantas, tik jame reikėtų įbraižyti naują ūkinį pastatą, tačiau atsakymo negavo. Ieškovė 2019-09-18 socialiniame tinkle Facebook parašė atsakovei M. B. ir nurodė, kad jai tinka pirmas plano variantas, tačiau atsakovė atsakė, kad jai tinka antras plano variantas. Ieškovė 2019-09-18 socialiniame tinkle Facebook parašė atsakovui A. J. ir nurodė, kad jai tinka pirmas plano variantas,jis atsakė, kad trys iš žemės sklypo savininkų pritaria antrajam planui. Ieškovė 2019-09-24 elektroniniu paštu gavo bendraturčių pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad pritaria antram žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių galės naudotis atskiru sklypu. Ieškovės atstovas 2020-02-03 raštu kreipėsi į bendraturčius ir pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal matininko Tado Vilko 2020-01-08 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiauelektroniniu paštu gavo 2020-02-13 atsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovams šis variantas nėra tinkamas ir kad bendraturčiai pritaria 2-ajam UAB „Neranta“ parengtam planui.
5. Ieškovė laikėsi pozicijos, jogįteisinus ir įregistravus VĮ Registrų centre neregistruotas patalpas, perskirsčius nuosavybės dalis name ir įregistravus naujai pastatytą ūkinį pastatą bei perleidus nuosavybės teises į jį, atsirastų galimybė parengti naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsižvelgiant į pasikeitusias nuosavybės teise turimas dalis name bei nuosavybės teise turimus ūkinius pastatus. Ieškovės teigimu, pagal UAB „Neranta“ 2019-04-29 žemės sklypo planą negali būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi žemės sklypas, pažymėtas indeksu D, 82 kv. m ploto, neturi likti bendrai naudoti M. Č. (18 kv.m), V. Č. (18 kv.m), A. J. ir E. J. (46 kv. m), o turi būti padalintas pagal faktinį naudojimą, t.y. dalis sklypo priskirta prie sklypo E, kuriuo naudojasi M. Č. ir V. Č., o dalis sklypo – prie sklypo F, kuriuo naudojasi A. J. ir E. J., taip, kaip pavaizduota matininko Tado Vilko 2020-01-08 plane. Žemės sklypas, pažymėtas indeksu E, 318 kv.m, kuriuo naudojasi M. Č. ir V. Č., turi būti suformuotas taip, kad nuo gyvenamojo namo dalies, kuria naudojasi M. Č. ir V. Č., būtų galimybė patekti į ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 6/1p, kadangi jis asmeninės nuosavybės teise priklauso: 7/8 dalys M. Č., 1/8 dalis V. Č.. Žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu H, 30 kv.m, neturi būti atskirai formuojamas po ūkiniu pastatu, jo plotas neturi būti paskirstomas po lygiai t.y. po 15 kv.m M. Č. ir V. Č. Žemės sklypas, pažymėtas indeksu E, skirtas namo daliai, kuri pagal Registrų centro duomenis nuosavybės teise priklauso: M. Č. 50,75/100 dalys, V. Č. 7,25/100 dalys, eksploatuoti. Šio žemės sklypo plotas turi būti paskirstytas proporcingai turimoms dalims bendraturčiams, o ne po lygiai (po 159 kv.m). UAB „Neranta“ plane nėra pavaizduotas naujai pastatytas ūkinis pastatas, kuris yra pavaizduotas matininko Tado Vilko 2020-01-08 parengtame žemės sklypo plane taškais 53-54.
Šalies argumentai
6. Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Neranta“ 2019-04-29 žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano variantą Nr. 2: žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, paskirti naudotis individualiai M.Č.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, paskirti naudotis individualiai V. Č.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, paskirti naudotis bendrai M. B., Z. B., A. J. ir E. J.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D,paskirti naudotis bendrai M. Č., V. Č., A. J. ir E. J.;žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E,paskirti naudotis bendrai M. Č. ir V. Č.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F, paskirti naudotis sutuoktiniams A. J. ir E. J.;žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G, paskirti naudotis sutuoktiniams M. B. ir Z. B.;žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu H, paskirti naudotis bendrai M. Č. ir V. Č.
Atsiliepimas
7. Atsakovai sutiko, kad reikia nustatyti naudojimosi bendru sklypu tvarką. Nurodė, kad šalys bandė pasiekti susitarimą, atsakovams pavyko suderinti savo pozicijas dėl galimo plano, tačiau ieškovė atsisakė jį pasirašyti. Atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrintų visų bendraturčių galimybes naudotis žemės sklypu. Kiekvienam tenkantis naudotis žemės sklypo plotas atitinka jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė Lietuvoje negyvena, sklype, dėl kurio vyksta ginčas, esančiame gyvenamajame name nesilanko, būdama pastato bendraturte, tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti bendrą daiktą, neprisideda prie šildymo išlaidų padengimo. Atsakovai name gyvena ir rūpinasi pastato gerove, namo aplinka, faktiškai naudojasi prie namo esančiu sklypu,todėl nustatyta naudojimosi sklypu tvarka turės realios įtakos atsakovų kasdienybei. Teigė, jog pagal siūlomą planą kiekvienas iš bendraturčių turės galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, esančia prie jam priskirtos naudotis namodalies. Naudojimosi namu tvarka buvo nustatyta 2018-11-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19719-854/2018, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
8. Atsiliepime nurodyta, kad sklypo pakraštyje yra ūkinis pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 7/8 dalys M. Č., 1/8 dalis V. Č.. Tam, kad būtų užtikrinta galimybė prieiti ir naudotis šiuo statiniu, prie statinio priskirta žemės sklypo dalis (pažymėta H), o prie statinio yra galimybė prieiti ar privažiuoti su žemės sklypu besiribojančiu faktiškai egzistuojančiu keliu, tačiau statinys yra apgriuvęs ir nenaudojamas. Ieškovei priklauso 594/2050 dalys žemės, atsakovams– bendrai 1656/2050 dalys. Visi sklypo savininkai, bendrai valdantys didžiąją sklypo dalį, pritaria tam pačiamnaudojimosi žemės sklypu nustatymo projektui. Atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ieškovės interesų nepažeidžia, užtikrina jos teises ir atitinka jos dalį bendrojoje nuosavybėje. Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra optimalus, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, suformuotą teismų praktiką, padėtų maksimaliai išnaudoti žemės sklypo naudingąsias savybes, užtikrintų visų bendraturčių interesų apsaugą, teisę į privatumą.
9. Ieškovė atsiliepime prašė priešieškinį atmesti, patenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovų siūlomas planas užtikrina tik jų galimybes naudotis žemės sklypu. Dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo įskaičiuota į bendro naudojimo žemės sklypo dalį (UAB „Neranta“ plane pažymėta D), kuriuo naudojosi A.ir E. J. (stato savo automobilius), nes ši sklypo dalis yra už tvoros, kurios riba sutampa su matininko Tado Vilko parengtame plane nurodyta riba ir atitveria teritoriją pastato dalies, kuri priklauso nuosavybės teise M. Č. ir V. Č. Aplink namą prieiti prie langų, yra pakankamai ploto. Ieškovė laikinai gyvena užsienyje, tačiau dažnai grįžta į Lietuvą ir sieja savo ateitį su Lietuva, planuoja artimiausiu metu sugrįžti ir nuolat gyventi Lietuvoje. Paaiškino, jog sklypo dalimi,UAB „Neranta“ parengtame plane pažymėta D, turi naudotis tik A.ir E. J.. Nurodė, jogUAB „Neranta“ planepažymėti A ir B sklpai negali būti lygūs, nes po namu M.Č. turi priklausyti daugiau žemės (UAB „Neranta“ parengtame plane pažymėta E), kadangi jai nuosavybės teise priklauso didesnė namo dalis negu ieškovei, iš likusiožemės ploto gali būti formuojamas atskiras sklypas. Ūkinis pastatas faktiškai jau yra atitvertas M. ir Z. B. Ten, kur M. ir Z.B. stato naują tvorą, buvo keliukas nuo ūkinio pastato iki namo dalies. Pagal anksčiau nusistovėjusią naudojimosi tvarką žemės sklypo dalis (UAB „Neranta“ plane pažymėta G) priklausė ieškovei ir jos (duomenys neskelbtini) mirusiam sutuoktiniui G. Č., jie lengvai galėjo patekti į ūkinį pastatą, dabar iš namo pusės norint patekti į ūkinį pastatą reikia apeiti visą namą iš gatvės pusės, nes tiesioginį keliuką M. ir Z.B. užtvėrė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-07sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino.
11.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų planas, pagal kurį paliekamas mažesnis žemės sklypas (E) ir tuo pačiu proporcingesnis žemės sklypo plotasšiems bendraturčiams bendrai naudotis, užtikrintų efektyvesnį bendraturčių konfliktų valdymą, negu paliekant bendrai jų naudotis atsakovės M. Č. apie 66,67 proc. viso jai priklausančio žemės sklypo, o ieškovės apie 10,60 proc. viso jai priklausančio žemės sklypo.
12. Sprendime nurodyta, jog atsakovė M. Č. ir kiti atsakovai nesutikdami su ieškovės planu, be kita ko, žemės sklypo dalimi E,teigia, kad, pirma, ūkinis pastatas 6/1p yra apgriuvęs ir nei atsakovė M. Č., nei ieškovė, gyvenanti Anglijoje,pastatu nesinaudoja ne vienerius metus. Antra, prie šio ūkinio pastato yra tiesioginis priėjimas iš faktiškai esančio kelio. Trečia, nustačius ieškovei ir atsakovei M. Č. naudojimosi tvarką pagal ieškovės planą, t. y. žemės dalimi E, joje esantis ilgas siauras priėjimas pagal atsakovų B. terasą prie sklypo kampe esančio ir nenaudojamo ūkinio pastato6/1p, būtų neproporcingai apribota atsakovų B. teisė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi prie namo ir išlaikant šių atsakovų teisę į privatų gyvenimą. Atsakovams B. tektų gana siauras žemės sklypo ruožas asmeniniam naudojimui prie namo. Pirmosios instancijos teismas su šiais atsakovų argumentais sutiko. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovams B. prie jų namo dalies pagal atsakovų planą žemės sklypo dalis pažymėta G sudaro 226 kv. m (iš turimų 308 kv. m), tuo tarpu pagal ieškovės planą– 191 kv. m (ieškovės planas G dalis). Šiuo aspektu teismas laikė reikšmingu ir atsakovų B. argumentą, kad pagal ieškovės planą jiems tektų atitinkamai du siauri žemės sklypo ruožai, o sklypo atskiram nuo namo naudojimo (ieškovės planas C dalis) galimybės itin priklausys nuo kitų bendraturčių jiems priskirtų žemės sklypų naudojimo, taip pat būtų nukrypta nuo šiuo metu jų šeimos faktiškai naudojamo žemės sklypo prie namo, kuris sutampa su atsakovų plano G dalimi.
13. Pirmosios instancijos teismasnurodė, jog ieškovei priklauso 1/8 dalis ūkinio pastato 6/1p, kuria ieškovė faktiškai ilgą laiką nesinaudoja. Nėra paneigti atsakovų argumentai ir pateikti įrodymai, kad prie šio pastato yra galimybė be didesnių apribojimų prieiti ne tik pagal ieškovės planą. Ieškovės plane nurodytas patekimas prie šio pastato neekonomiškas ir neproporcingas atsakovei M.Č. (dėl priėjimo prie šio ūkinio pastato panaudojama šiai atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis). Atsakovė M. Č., kuriai priklauso 7/8 dalys minėto ūkinio pastato, prašo nustatyti kitą negu ieškovė siūlo naudojimosi žemės sklypu, reikalingu šiam ūkiniam pastatui, tvarką. Ieškovės plano dalies E dalis, susijusi su kitų atsakovų B. teisėmis į privataus gyvenimo neliečiamumą naudojantis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.Atsižvelgdamas į tai, sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra neproporcinga ir prioritetiškai gina tik pačios ieškovės optimalią galimybę naudotis žemės sklypu. Teismas taip pat nurodė, jog nepaisant to, kad pagal ieškovės planą šalių idealiosios ir realiosios dalys atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, tačiau faktiškai bendraturčių ieškovės ir atsakovės M. Č. naudojimosi tvarka šio kriterijaus neatitiktų.Ieškovė nepaneigė atsakovų argumentų, kad pagal atsakovų planą žemės sklypo dalies H naudojimosi tvarka atitiks ūkinio pastato bendraturčių interesus ir neproporcingai nesuvaržys jų teisių į minėtą pastatą pagal esamą faktinę situaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jįargumentai
14. Apeliantė (atsakovė)apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
15. Apeliantė teigia, jog skundžiamame sprendime neteisingai nurodoma, kad namas skirtingomis dalimis priklauso keturioms šeimoms (ieškovė ir trys atsakovų šeimos). Teigia, jog namo viena dalis priklauso ieškovei ir atsakovei M. Č., antra dalis A. J. ir E. J., trečia dalis M. B. ir Z.B.. Paaiškina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pagal ieškovės planą ieškovė ir atsakovė M. Č. turėtų bendrai naudotis 461 kv. m žemės sklypo dalimi E, iš kurių ieškovės dalis būtų 63 kv. m, o atsakovės– 398 kv. m, o pagal atsakovų planą– šios bendraturtės bendrai turėtų naudotis 318 kv. m dalimi E, iš kurių kiekvienai tenka po 159 kv. m. Teigia, jog pagal ieškovės planą žemės sklype E ieškovės dalis sudarytų apie 14 proc., o atsakovės– apie 86 proc. žemės sklypo dalies E. Ieškovė nurodo, kad jai ir atsakovei negali tekti lygūs žemės sklypai, nes atsakovei M. Č. po namu turi priklausyti daugiau žemės ir teismas su šiuo argumentu sutiko. Tačiau, teismas, prieštaraudamas savo teiginiui, nustatė žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu E (318 kv.m.), naudojimosi tvarką, nurodydamas, kad šia sklypo dalimi bendrai naudojasi M. Č. ir V. Č., nenurodant, kad šio žemės sklypo dalies plotas paskirstomas po lygiai, t. y. po 159 kv.m.
16. Apeliantė paaiškina, jog tokia naudojimosi tvarka, kuri nurodyta matininko Tado Vilko pateiktame 2020-01-08 plane, atitinka tokią pačią naudojimosi tvarką, dėl kurios buvo susitarta ir nurodyta 2007-07-01 plane. Matininko Tado Vilko parengtame plane žemės sklypo riba, pažymėta taškais 41-42, yra atitolusi nuo gyvenamojo namo ribos, kuria naudojasi M. ir Z. B. daugiau nei per 5 metrus. Teigia, jog neteisinga teismo išvada, kad ieškovė siekia faktiškai turėti pagrindą naudotis didžiąja dalimi neužstatyto ploto. Ieškovė reiškia reikalavimą pagal matininko Tado Vilko parengtą planą, kuris atitinka anksčiau išvardintą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Matininko Tado Vilko planas buvo parengtas remiantis principu, kuriuo pradžioje buvo suformuoti žemės sklypai reikalingi gyvenamojo namo ir jo priklausiniams eksploatuoti pagal gyvenamojo namo nuosavybės teise turimas dalis, o vėliau likęs plotas buvo perkeltas į neužstatytą žemės sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantės vertinimu, teismas neįsigilino ir neatskleidė žemės sklypo dalies, UAB „Neranta“ parengtame plane pažymėtos indeksu D, formavimo būtinybės ir formavimo principų. Paaiškino, jog E.J. ir A. J. naudojasi trimis automobiliais (2 lengvieji, 1 mikroautobusas) ir užstato visą žemės sklypo dalį, kuri UAB „Neranta“ parengtame plane pažymėta indeksu D, bei užtveria įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini). Jeigu įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) bus paliktas bendrai naudotis ieškovei, atsakovei M. Č. ir atsakovams E. J. ir A. J., bus sudarytos prielaidos tolimesniems ginčams. Privalu minėtą įvažiavimą ir automobilių statymo vietą atskirti, nurodant koks plotas ir ribos priklauso ieškovei ir atsakovei M. Č. bei koks plotas ir ribos priklauso atsakovams E.J.ir A.J.. Tai padaryta matininko Tado Vilko parengtame plane.
18. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jogpagal ieškovės planą sklypas, pažymėtas indeksu „A“, priklauso ieškovei, jai atitenka 531kv. m., sklypas, pažymėtas indeksu „B“, atitenka M. Č. (196kv.m), sklypas, pažymėtas indeksu„C“, atitenka M. B. ir Z. B. (117 kv. m), sklypas, pažymėtas indeksu„D“, atitenka A. J. ir E. J. (309kv.m). Esant tokiai tvarkai,tik ieškovė galėtų keisti paskirtį pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005m. liepos 1d. įsakymu patvirtintą statybos techninį reglamentą STR2.02.09.2005 Nr.D1-338 „Vienbučiai ir dvibučiai pastatai“, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo statybai sklypas turi būti ne mažesnis negu 400kv.m.Pagal atsakovų planą, sklypas buvo padalintas į tris dalis, plane indeksu „A“ pažymėtas sklypas-402kv.m. atitenkaM. Č. , plane indeksu „B“ pažymėtas sklypas-402kv.m. atitenka ieškovei V. Č., ir plane indeksu „C“ pažymėtas sklypas –402kv.m. atitenka A. ir E. J. bei M. ir Z. B. Toks sklypo suskirstymas nepablogina sklypo vertės, o atvirkščiai, tiek ieškovei, tiek atsakovams atsiranda galimybė keisti sklypo paskirtį.Teismas sprendime teisingai nurodė, kad pagal ieškovės planą atsakovei M. Č. ir M.su Z. B. atitenka atitinkamai du siauri žemės sklypo ruožai, o sklypo atskiram nuo namo naudojimo (ieškovės plano C dalis) galimybės itin priklausys nuo kitų bendraturčių jiems priskirtų sklypo dalių naudojimo. Ieškovės planas yra neracionalus, išskyrus, ieškovės nusistatytą sklypo dalį, kuri sudaro 531kv.m.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo ginčai dėl įvažiavimo į kiemą ar kad kažkaip nepavyko patekti į sklypą. Paaiškina, jog net jeigu ir atsirastų tokia galimybė, jog ieškovė nuolat gyventų Lietuvoje, tai atsakovų plane yra pažymėta sklypo dalisC, kurios didžioji dalis priklauso atsakovams E. ir A.J.. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų planą, jiems atsirastų galimybė pasidaryti automobilių stovėjimo vietas savo sklype.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovėsapeliacinis skundasvisiškai tenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
22. Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas bendro daikto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovei priklauso 1/8 dalis ūkinio pastato 6/1p, tačiau ieškovė faktiškai ilgą laiką nesinaudoja jai priklausančia šio pastato dalimi,nėra paneigti atsakovų argumentai ir pateikti įrodymai, kad prie šio pastato yra galimybė be didesnių apribojimų prieiti ne tik pagal ieškovės planą.Sprendimą priėmęs teismas, atsižvelgdamasį ieškovės plane nurodyto patekimo prie šio pastato neekonomiškumą ir neproporcingumą,M. Č. (dėl priėjimo prie šio ūkinio pastato panaudojama žymi šiai atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis), į tai, kad atsakovė M. Č., kuriai priklauso 7/8 dalys minėto ūkinio pastato, prašo nustatyti kitą, nei siūlo ieškovė, naudojimosi žemės sklypu, reikalingu šiam ūkiniam pastatui, tvarką, bei į tai, kad ieškovės plano dalies E dalis, susijusi su kitų atsakovų B. teisėmis į privataus gyvenimo neliečiamumą naudojantis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, priėjo išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra neproporcinga ir prioritetiškai gina tik ieškovės optimalią galimybę naudotis žemės sklypu.Apeliantė laikosi pozicijos, jog žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu E, suformuota, paliekant nusistovėjusį ir faktiškai naudojamą įvažiavimą nuo(duomenys neskelbtini), 6,47 m. pločio, per žvyruotą kelio dangą (plane pažymėta taškais 3-48). Žemės sklypo dalies (indeksas E) pažymėtos taškais Nr. 47-46-24 riba sutampa su tvora, kuri priklauso V. Č. ir M. Č. bei atriboja tą gyvenamojo namo dalį, įskaitant ir langus, kuri priklauso V. Č. ir M. Č., suformuoja žemės sklypo plotą, reikalingą tai gyvenamojo namo daliai eksploatuoti ir nepažeidžia bendraturtės M.Č. teisių. Žemės sklypo dalies (indeksas E) riba, pažymėta taškais Nr. 40-41-42-43, suformuota daugiau negu 5 m nuo gyvenamojo namo dalies, kuria naudojasi M. B. ir Z. B., todėl tai jų teisių ir privatumo nepažeidžia. Žemės sklypo dalis, reikalinga pateikti į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 6/1p, suformuota minimalaus ploto, reikalingo patekti į ūkinį pastatą, pagal šio ūkinio pastato ribas, kurios yra įregistruotos VĮ Registrų centre ir nuosavybės teise priklauso V. Č. (1/8 dalis) ir M. Č. (7/8 dalys).
25. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ūkinis pastatas 6/1p yra apgriuvęs ir nei atsakovė M. Č., nei ieškovė, gyvenanti Anglijoje, pastatu nesinaudoja ne vienerius metus. Prie minėto ūkinio pastato yra tiesioginis priėjimas iš faktiškai esančio kelio. Nustačius ieškovei ir atsakovei M. Č. naudojimosi tvarką pagal ieškovės planą, t. y. žemės dalimi E, joje esantis ilgas siauras priėjimas pagal atsakovų B. terasą prie sklypo kampe esančio ir nenaudojamo ūkinio pastato 6/1p, būtų neproporcingai apribota atsakovų B. teisė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi prie namo ir išlaikant šių atsakovų teisę į privatų gyvenimą, atsakovams B. tektų gana siauras žemės sklypo ruožas asmeniniam naudojimui prie namo. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė nesinaudoja ūkiniu pastatu ir dėl to netikslinga tvirtinti ieškovės pateikto plano tvarką, apribojo ieškovės teisę naudotis jai nuosatybės teise priklausančiu pastatu. Tai, kad ieškovė šiuo metu nesinaudoja minėtu turtu, negali atimti iš jos galimybės tinkamai juo naudotis ateityje. Taip pat ieškovė buvo nurodžiusi, kad pagal anksčiau nusistovėjusią naudojimosi tvarką žemės sklypo dalis (UAB „Neranta“ plane pažymėta G) priklausė ieškovei ir jos (duomenys neskelbtini) mirusiam sutuoktiniui G. Č.. Teigė, jog jie lengvai galėjo patekti į ūkinį pastatą, o dabar iš namo pusės norint patekti į ūkinį pastatą reikia apeiti visą namą iš gatvės pusės, nes tiesioginį keliuką M. ir Z. B. užtvėrė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovais, jog prie minėto ūkinio pastato yra tiesioginis priėjimas iš faktiškai esančio kelio. Minėtas kelias atsakovų pateiktame plane nėra pažymėtas, tad pirmosios instancijos teismo teiginys yra nepagrįstas.
26. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-536/2006). Iš matininko Tado Vilko parengto plano žemės sklypo matyti, jog riba, pažymėta taškais 41-42, yra atitolusi nuo gyvenamojo namo ribos, kuria naudojasi M. ir Z. B., tad atmestinas pirmosios intancijos teismo argumentas, jog bus neproporcingai apribota atsakovų B. teisė asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi prie namo išlaikant šių atsakovų teisę į privatų gyvenimą. Konstatuotina, kad žemės sklypas, UAB „Neranta“ parengtame plane pažymėtas indeksu E, 318 kv.m., kuriuo naudojasi M. Č. ir V. Č., turi būti suformuotas taip, kaip pavaizduota matininko Tado Vilko parengtame plane, kad nuo gyvenamojo namo dalies, kuria naudojasi M. Č. ir V. Č., būtų galimybė patekti į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 6/1p.
27. Pagal atsakovų pateiktą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą planą žemės sklypo dalys pažymėtos C, D ir E yra paliekamos bendrai naudotis: žemės sklypas C –A. J. su E. J. ir M. B. su Z. B., D – ieškovei, M. Č. ir A. J. su E. J., E –ieškovei ir M. Č.. Pagal ieškovės pateiktą planą bendrai naudoti yra išskirta tik sklypo dalis E, kuria bendrai naudosis ieškovė ir atsakovė M. Č.. Kaip minėta ieškovei ir atsakovei bendrai naudotis išskirta sklypo dalis E dėl turimo bendro ūkinio pastato ir dėl to, jog būtų sudaryta galimybė nuo gyvenamo namo patekti iki minėto pastato.Apeliantė laikosi pozicijos, jog žemės sklypo dalis UAB „Neranta“ parengtame plane pažymėta indeksu D, 82 kv.m. ploto, neturi likti bendrai naudotis M. Č. (18 kv.m.), V. Č. (18 kv.m.), A. J. ir E. J. (46 kv.m.), o turi būti padalinta pagal faktinį naudojimą, t.y. dalis sklypo priskirta prie sklypo E, kuriuo naudojasi M. Č. ir V. Č., o dalis sklypo – prie sklypo F, kuriuo naudojasi A. J. ir E. J., taip, kaip pavaizduota 2020-01-08 matininko Tado Vilko parengtame plane. Teigia, jog nėra bendrų pastatų, reikalingų bendrai naudotis M. Č. ir V. Č. su A. ir E. J., t.y. nėra poreikio formuoti bendro naudojimo žemės sklypo dalį kartu su kaimynais. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, jog nepaisant to, kad pagal ieškovės planą šalių idealiosios ir realiosios dalys atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, tačiau faktiškai bendraturčių ieškovės ir atsakovės M. Č. naudojimosi tvarka šio kriterijaus neatitiktų.
28. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų– sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendrai naudotis paliekama minimali žemės sklypo dalis– tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog tokius kriterijus atitinka ieškovės pateiktas planas, kadangi jame bendrai naudotis išskirta sklypo dalis tik dėl patekimo į ūkinį pastatą. Kadangi ieškovės planas atitinka nurodytą kriterijų ir jame išspręstas priėjimo prie visų sklype esančių pastatų klausimas, o atsakovai šiuos reikalavimus atitinkančio naudojimosi tvarkos nustatymo projekto nepateikė, yra pagrindas naudojimosi tvarką nustatyti pagal ieškovės projektą.
29. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino įrodymų, neteisingai pritaikė teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, patenkinant ieškinį ir atmetant priešieškinį.
30. Byla išspręsta apeliantės naudai, todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė įrodymus, jog turėjo bylinėjimosi išlaidų- 1 905 Eur (75 Eur už žyminį mokestį, 180 Eur už matininko Tado Vilko parengtą planą, 1 000 Euružmokestis advokatui už ieškinio parengimą, 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 150 Eur už astovavimą teismo posėdyje). Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 075 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 2 980 Eur, po 596Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Patenkinti apeliantės (ieškovės) V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07 sprendimo.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Visiškai patenkinti ieškovės V. Č. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovams E. J., A. J., M. Č., M. B. ir Z. B..
Nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis– kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamų namų statybos, žemės sklypo plotas – 2050 kv.m., naudojimosi tvarką, pagal matininko Tado Vilko 2020-01-08 parengtą planą:
- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ribų posūkio taškai 1-35-20-21-1, plotas 531 kv.m., naudojasi V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ribų posūkio taškai 35-2-51-49-19-20-35, plotas 196 kv.m., naudojasi M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, ribų posūkio taškai 51-52-50-18-49-51, plotas 117 kv.m., bendrai naudojasi M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. B, a. k. (duomenys neskelbtini);
-žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, ribų posūkio taškai 52-3-16-17-50-52, plotas 309 kv.m., bendrai naudojasi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini);
-žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E, ribų posūkio taškai 16-3-48-47-46-24-45-44-40-41-42-43-9-10-11-12-13-14-15-16, plotas 461 kv.m., bendrai naudojasi M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (jai priklausančio ploto dalis 398 kv.m.), V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (jai priklausančio ploto dalis 63 kv.m.);
- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F, ribų posūkio taškai 4-5-6-7-30-36-37-38-39-40-44-45-24-46-47-48-4, plotas 245 kv.m., bendrai naudojasi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G, ribų posūkio taškai 7-8-43-42-41-40-39-38-37-36-30-7, plotas 191 kv.m., bendrai naudojasi M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei V. Č.,a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 596 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) iš kiekvieno atsakovo.
Atmesti atsakovų M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovei V. Č.,a. k. (duomenys neskelbtini).
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas Kazakiūnas Dainius Rinkevičius