Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovui D. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei - Gribėnienei, atsakovui T. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo T. S. priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį D. Ž. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-17 teisme priimtas ieškovo D. Ž. ieškinys atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2014-07-05 tarp šalių buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuria atsakovas (nuomotojas) išnuomojo ieškovui (nuomininkui) automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2014-07-05 iki 2014-07-25 už 2.500,00 Lt. Tačiau nuo 2014-07-10 nuomos sutartis nebuvo vykdoma, nes atsakovas neinformavęs ieškovo ir nesant jo sutikimo, nepasibaigus nuomos sutarčiai, parsigabeno išsinuomotą automobilį, anksčiau laiko. Atsižvelgiant į tai, kad nuomotojas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nuomininkas patyrė nuostolius, kurie sudaro 5.725,00 Lt – 3.000,00 Lt kitos transporto priemonės nuoma ir kelionės viešuoju transportu išlaidos, 1.875,00 Lt permoka už sutartyje numatyto automobilio nuomą, 850,00 Lt užstatas, kuris yra negrąžintas.

2014-08-25 teisme priimtas atsakovo T. S. priešieškinis. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo D. Ž. 2.919,00 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti. Nurodė, jog nuomininkas D. Ž. neteisėtais veiksmais, pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. su gautu daiktu elgėsi neapdairiai, neprotingai, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko automobilis buvo apgadintas ir priverstinai pristatytas į automobilio saugojimo aikštelę. Nuostolius sudaro – 1.150,00 Lt automobilio galinio sparno pusės ir priekinio bamperio tvarkymas, ratlankio dažymas, cheminis salono valymas, 544,00 Lt automobilio transportavimas, saugojimas ir dokumentų tvarkymas, 1.000,00 Lt automobilio pervežimas iš Kauno į Klaipėdą, 500,00 naujų transporto priemonės dokumentų išėmimas, 350,00 Lt dviejų padangų pirkimas, 150,00 Lt (išnaudotos gamtinės dujos, 75,00 Lt (išnaudotas benzinas), viso bendrai padaryti nuostoliai sudaro 3.694,00 Lt. Nustatyta žala mažintina 850,00 Lt užstato dydžiu, kurie įskaitytini nuostolių padengimui.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. Ž., jo atstovė prašė tenkinti ieškinį visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies, atsakovas T. S. ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-05 tarp T. S. (nuomotojo) ir D. Ž. (nuomininko) buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 20140705, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui laikinai (nuo 2014-07-05 iki 2014-07-25) naudotis už užmokestį (2.500,00 Lt) transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant automobilio vairavimo paslaugų. Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, jog ant nuomos sutarties nėra ieškovo D. Ž. parašo, tačiau tiek ji, tiek pats ieškovas D. Ž., tiek atsakovas T. S. pripažino, jog nuomos sutartis buvo sudaryta būtent tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nurodyta teismui pateiktoje sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuomos sutartį teismui pateikė būtent ieškovo atstovė. Todėl šalims pripažinus šias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta abiejų šalių suderinta valia sutartyje nurodytomis sąlygomis (CPK 187 str.).

Automobilį nuomotojas įsipareigojo perduoti, o nuomininkas įsipareigojo jį priimti 2014-07-05 11.00 val. bei gražinti ne vėliau kaip iki 2014-07-25 11.30 val. (1.2, 1.3 p.). Automobilis perduodamas ir grąžinamas šalims pasirašant automobilio perdavimo-priėmimo ir automobilio grąžinimo aktus, kurie yra neatskiriama sutarties dalis (1.7 p.). Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį sutarties nustatyta tvarka (7.1 p.). Grąžinti nuomotojui automobilį laiku tokios būklės ir komplektacijos, kokios šis buvo perduotas, atsižvelgiant į įprastą susidėvėjimą, taip pat grąžinti automobilio raktelius, ir visus, kartu su automobiliu gautus priedus (3 p.). Nuomininkas mokėjo nuomotojui užstatą 850,00 Lt (7.13 p.). Nuomininkas užstatą palieka pasirašant sutartį, o nuomos mokestį sumoka iki automobilio perdavimo nuomininkui (pasirašant automobilio perdavimo-priėmimo aktą). Nuomininkui laiku grąžinus automobilį tokios būklės, kokios šis buvo perduotas, užstatas gražinamas.

Kadangi šiuo atveju ieškovo ir atsakovo reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo susideda iš atskirų sudėtinių reikalavimų, teismas dėl jų pasisako atskirai.

Dėl nuomos mokesčio gražinimo

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad Nuomos mokestis pagal sutartį yra 125,00 Lt už 1 nuomos parą (1.2., 1.3., 7.1 p.). Nuomininkas D. Ž. prieš sutarties sudarymą sumokėjo nuomotojui T. S. visą nuomos mokestį 2.500,00 Lt, taip pat sumokėjo 850,00 Lt užstatą, kuris yra negrąžintas. 2014-07-09 automobilis priverstinai pristatytas į UAB „Šančių autoservisas“ priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę Kaune. 2014-07-09 Kauno apskrities VPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 226 nurodyta, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punktą. (KET 14 punktas numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų). Šalys šias faktines aplinkybes pripažino, ginčo dėl to nėra (CPK 187 str.).

Bylos aplinkybės patvirtina tai, kad automobilis buvo naudojamas nuo 2014-07-05 iki 2014-07-09. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1.875,00 Lt permoką už sutartyje numatyto automobilio nuomą, nes automobiliu naudojosi tik iki 2014-07-10. Atsakovas T. S. nurodė, jog automobilį atsiėmė tik 2014-07-14, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – automobilio pervežimo dokumentai, sąskaitos faktūros. Tačiau teismo pasėdžio metu atsakovas nurodė, jog apie automobilio priverstinį nuvežimą sužinojo penktadienį (2014-07-11), o atsiėmė automobilį tik 2014-07-14 (pirmadienį), nes anksčiau to padaryti negalėjo, nes neturėjo tam laiko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina iš dalies su ieškovo argumentais, kad iš atsakovo turi būti grąžinta sumokėta nuomos mokesčio suma už laikotarpį, kuriuo jis automobiliu nesinaudojo. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad automobilis nuomotojui (atsakovui T. S.) buvo grąžintas 2014-07-14, tačiau, atsakovui pačiam pripažinus, jog jam buvo žinoma apie automobilio priverstinį nuvežimą dar 2014-07-11 ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį pasiimti negalėjo tą pačią dieną, teismas daro išvadą, kad nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 2014-07-05 iki 2014-07-11, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo tenkinamas iš dalies, priteistinas ieškovui iš atsakovo 1.750,00 Lt (506,84 Eur) permokėtas nuomos mokestis (2.500, 00 Lt - 750,00 Lt) (CPK 177 – 185 str.).

Dėl išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu, atsiėmimu ir degalų

Įstatymas numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos pripažįsta atsakovas. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 str. 5 d.).

Kaip matyti iš prišieškinio turinio, šiuo atveju atsakovo prašomas priteisti išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu ir atsiėmimu, sudaro: 544,00 Lt išlaidos už automobilio saugojimą, ir 225,00 Lt kuro išlaidos. Ieškovas ir ieškovo atstovė tokių aplinkybių neginčijo, neginčijo nurodytų išlaidų, priešingai jas pripažino (CPK 187 str.). Teismo vertinimu, priešieškinio reikalavimo dalis dėl 769,00 Lt (222,72 Eur) išlaidų priteisimo, kurios siejamos su automobilio atsiėmimu ir kuro išlaidomis, laikytina pagrįsta bei tenkintina. Paminėtų išlaidų būtinumą patvirtina bylos medžiaga bei šalių teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Dėl kitų nuomotojo patirtų išlaidų

Atsakovas taip pat reiškia reikalavimą, kuris siejamas su 1.150,00 Lt automobilio galinio sparno pusės tvarkymu, ratlankio dažymu, cheminiu salono valymu, 1.000,00 Lt automobilio pervežimu iš Kauno į Klaipėdą, 500,00 naujų transporto priemonės dokumentų išėmimu, 350,00 Lt dviejų padangų pirkimu.

Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuo atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala pripažįstama tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) bei netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Žala gali būti tiek realiai patirta, tiek ir būsima, tačiau būsima žala turi būti pagrįsta realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.).

CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-07-05 automobilio nuomos sutarties pagrindu ieškovas 20 parų išsinuomojo atsakovui priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl automobilio komplektacijos ir būklės pretenzijų nepareiškė. 2014-07-09 automobilis priverstinai pristatytas į UAB „Šančių autoservisas“ priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę Kaune. 2014-07-09 Kauno apskrities VPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 226 nurodyta, kad automobilio vairuotojas pažeidė KET 14 punktą. Akte nurodyta, kad yra subraižytas automobilio priekinis bamperis, atsilupę dažai.

Automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkas gavo automobilį tvarkingą ir geros techninės būklės; šioje sutartyje nepadaryti jokie įrašai apie transporto priemonės defektus. Sutartyje nurodyta, kad automobilio išorinė būklė nufotografuota. Ieškovo argumentai dėl automobilio galimo sugadinimo dar iki nuomos sutarties sudarymo atmestini, nes, kaip minėta sutartyje nepadaryti jokie įrašai apie transporto priemonės defektus, o atsakovo T. S. pateiktose nuotraukose, kurios darytos 2014-07-05 kartu su ieškovu (vienoje iš nuotraukų matosi ir pats ieškovas D. Ž.) nesimato jokių išorinių automobilių defektų Priešingai, nuotraukose, kurios darytos 2014-07-14, t.y. po to, kai automobilį atsiėmė atsakovas, matyti akivaizdūs automobilio defektai – nubraižytas kėbulas, atsilupę dažai, nubrozdinti ratų diskai, suteptas automobilio salonas (CPK 178 str.).

Atsakovas teigia, kad patyrė 1.150,00 Lt turtinę žalą, kurią sudaro priekinio bamperio, automobilio galinio sparno pusės tvarkymas, ratlankio dažymas, cheminiu salono valymas. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė M. N., užsiimančiu individualia veikla kvitą Nr. 0498037 1.150,00 Lt sumai, kuriame nurodyta, jog šią suma sudaro priekinio bamperio ir galinio sparno tvarkymas, ratlankio dažymas, cheminis salono valymas. Kaip minėta, tai kad šie automobilio defektai buvo padaryti patvirtina 2014-07-09 Kauno apskrities VPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 226, kuriame nurodyta, jog matyti išoriniai automobilio įbrėžimai, atsilupę dažai, taip pat tai patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirtos atsakovo pateiktos nuotraukos. Tai, kad nuotraukose matosi automobilio sugadinimai teismo posėdžio metu nebeginčijo ir pati ieškovo atstovė, kuri anksčiau kategoriškai teigė, jog automobilis nebuvo sugadintas. Kaip ir procesiniuose dokumentuose ieškovo atstovė kategoriškai neigė, jog ieškovas nepadarė KET pažeidimus. Tačiau byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovui D. Ž. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas už greičio viršijimą su nuomojamu automobiliu nuomos laikotarpiu, be to, kaip minėta, ieškovas perdavė automobilį nepažįstamam asmeniui, kurio duomenų negalėjo nurodyti. Kaip minėta anksčiau, buvo padarytas KET 14 p. pažeidimas, dėl ko automobilis buvo priverstinai nuvežtas. Ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) apie verslo liudijimus, kuriame nurodyta, kad nėra tokio kodo (45200), kurį nurodė automobilio remonto darbus atlikęs M. N., nepaneigia atsakovo patirtos žalos fakto ir jos dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vertinant bylos nagrinėjimo ribas, teismo nuomone, šioje byloje nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė neginčijo žalos dydžio, o apskritai ginčijo žalos buvimo faktą, todėl tai, kad vienas ar kitas subjektas turi ar neturi verslo liudijimą, juolab kad šiuo konkrečiu atveju nėra žinomi tikslūs duomenys, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas to nevertina ir dėl to išsamiau nepasisako (CPK 159, 184 str.). Juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie automobilio remonto kaštus. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 – 6.249 str.). Taigi laikytina, kad atsakovas įrodė, kad jis dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė 1.150,00 Lt (333,06 Eur) turtinę žalą, kurią sudaro priekinio bamperio, automobilio galinio sparno pusės tvarkymas, ratlankio dažymas, cheminio salono valymas (CPK 178 str.).

Atsakovo nurodytos 1.000,00 Lt (289,62 Eur) išlaidos, susijusios su automobilio pervežimu iš Kauno į Klaipėdą, taip pat teismo vertinimu yra pagrįstos, jų mažinti nėra pagrindo todėl, šioje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimai taip pat tenkintini. Atsakovas šiai aplinkybei patvirtinti pateikė UAB „Redtoma“ sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį 1.000,00 Lt sumai. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog automobilį dėl jo sugadinimų buvo nesaugu eksploatuoti, nurodė, jog automobilis vibruoja, traukia į vieną pusę. Ieškovas teigia, jog atsakovas elgėsi netinkamai, neekonomiškai, pasisamdydamas autovežį iš Klaipėdos, o ne iš Kauno, taip nepagrįstai padidindamas išlaidas. Teismas su tuo nesutinka. Teismas visiškai pritaria atsakovo išsakytam argumentui, jog šiuo atveju neturėjo visiškai jokios reikšmės ar autovežis užsakytas iš Kauno ar iš Klaipėdos, nes bet kuriuo atveju autovežis turėtų važiuoti pirmyn ir atgal, t.y. tiek į Kauną ir atgal į Klaipėdą, arba atvirkščiai iš Kauno į Klaipėdą ir atgal iš Klaipėdos į Kauną. Teismas pažymi, jog ieškovas jokių priešpriešinių įrodymų, paneigiančių šių išlaidų dydį, teismui nepateikė.

Atsakovas taip pat prašo priteisti 500,00 Lt baudą dėl naujų transporto priemonės dokumentų išėmimo. Šalių sudarytos sutarties 4.5. p. numatyta, jog pametus automobilio raktus ar dokumentus nuomininkas įsipareigoja sumokėti 500,00 Lt baudą.

Ieškovas nesutikdamas su 500,00 Lt bauda nurodė, jog jis išsiuntė atsakovui automobilio dokumentus (transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, techninės apžiūros taloną) pretenzijoje nurodytu adresu, dėl to neprivalo mokėti sutartą baudą. Šiai aplinkybei ieškovas pateikė net video įrašą, kurio metu matyti, kaip 2014-07-16 ieškovas D. Ž. įdeda į voką minėtus automobilio dokumentus. Tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus video įrašą, buvo nustatyta (dėl to ieškovo atstovė teismo posėdžio metu labai nustebo ir negalėjo išsamiau paaiškinti), jog dokumentai buvo siųsti ne atsakovo pretenzijoje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda), o nauju adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Taigi, akivaizdu, kad transporto priemonės dokumentai adresato galėjo ir nepasiekti. Atsakovas teigia, kad šių dokumentų negavo, dėl ko kreipėsi į VĮ „Registra“ dėl naujų dokumentų išėmimo. Pateikė 2014-07-29 prašymą dėl transporto priemonės registracijos liudijimo išdavimo, dėl ko turėjo 39,00 Lt išlaidų. Pagal CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 1 d., 2 d., 6.499 str. 2 d. nuostatas, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, tačiau teismas daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovui galimai ir nebuvo jokių galimybių susiekti su ieškovu, o būtent ieškovas (nuomininkas) negražino dokumentų, tuo tarpu daikto savininkas (nuomotojas) neturėjo galimybių visiškai disponuoti savo turtu, todėl turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų sutartyje numatytą baudą už dokumentų praradimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir tai, jog atsakovas turėjo papildomų išlaidų dėl dokumentų keitimo, kurių net neprašo priteisti, teismui nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253, 6.259 str.), remiantis tarp šalių pasirašytos sutarties 4.5. p, priteistina iš ieškovo atsakovui 500,00 Lt (144,81 Eur) bauda.

Atsakovas taip pat prašo priteisti 350,00 Lt išlaidas, kurios susidarė dėl dviejų padangų pirkimo. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė T. M. individualios įmonės 2014-07-15 sąskaitą faktūrą 350,00 Lt sumai, kurioje nurodyta, jog buvo įsigytos dvi naudotos automobilio padangos (225/45/R170).

Atsakovas, prašydamas priteisti šią 350,00 Lt sumą, šio prašymo visiškai nemotyvuoja, nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog buvo būtina keisti padangas ir kad dėl to kaltas ieškovas (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Transporto priemonės būklė prieš sutarties sudarymą ir po sutarties nutraukimo buvo užfiksuota padarant nuotraukas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad apskritai net nėra nufotografuotos padangos, kurios, anot atsakovo, buvo apgadintos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas dėl 350,00 Lt išlaidų yra neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas D. Ž. atsakovui T. S. sumokėjo 850,00 Lt užstatą, kuris yra negrąžintas. Todėl teismui, nustačius, jog atsakovas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė iš viso 3.419,00 Lt (990,21 Eur) nuostolių, 850,00 Lt (246,18 Eur) suma, vadovaujantis tarp šalių pasirašytos sutarties 7.13 p., turi būti įskaityta ir iš ieškovo atsakovui priteistina 2.569,00 Lt (744,03 Eur) patirtų nuostolių.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaidas už kitos transporto priemonės nuomą

Ieškovas D. Ž. prašo priteisti iš atsakovo T. S. 3.000,00 Lt išlaidų sumą, kurios susidarė dėl kitos transporto priemonės nuomos ir kelionės viešuoju transportu. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė vienintelį rašytinį įrodymą – 2014-07-15 pinigų priėmimo kvitą 1.000,00 Lt sumai. Kitų įrodymų, teismui nepateikė. Susipažinus su pateiktu kvitu, nustatyta, jog pateiktas dokumentas visiškai neinformatyvus, dokumente nenurodytas jo išrašymo pagrindas, negalima nustatyti už kokias paslaugas ir kokiam laikotarpiui buvo sumokėta pinigų suma. Tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu šių išlaidų susidarymo pagrindo taip pat nenurodė. Teismas pažymi, jog bylą nagrinėjant teisme ir šalims keliant abejones dėl nuostolių dydžio, konstatavo įrodymų, nepakankamumą byloje ir teismui ne kartą siūlant pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šalių konkrečius paskaičiavimus (CPK 158, 160 str.), minėtų įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi byloje pateiktais įrodymais. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą teismui spręsti, juolab konstatuoti ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su kitos transporto priemonė nuoma, buvimą, todėl šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovas ir atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms, pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti priešingą šalį kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki ieškovui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, proceso šalis turi būti suinteresuota jo nevilkinti, o teismui patenkinus piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos pagal priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atsakovui iš ieškovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo priešieškinio priėmimo dienos (2014-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas D. Ž. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Lt žyminis mokestis, 400,00 Lt išlaidos procesinių dokumentų paruošimui, iš viso 550,00 Lt 159,29 Eur). Kitų duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsakovas T. S. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 88,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 1.000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1.088,00 Lt (315,11 Eur).

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys (šiuo atveju ir priešieškinis) patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismų patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi yra patenkinta 30,55 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų ieškovui iš atsakovo priteistina 54,00 Lt išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį ir 122,20 Lt išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, viso ieškovui iš atsakovo priteistina 176,20 Lt (51,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi yra patenkinta 88 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistinos 58,00 Lt bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat atsakovui iš ieškovo priteistinos 880,00 Lt išlaidos, susijusios su advokato pagalba, viso atsakovui iš ieškovo priteistina 938,00 Lt (271,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovui i iš ieškovo priteistina 761,80 Lt (220,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eurų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. Ž. iš atsakovo T. S. 506,84 Eur (1.750,00 Lt) (penki šimtai šeši eurai 84 ct) permokėtą nuomos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (506,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui T. S. iš ieškovo D. Ž. 744,03 Eur (2.569,00 Lt) (septyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 03 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (744,03 Eur) nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme dienos (2014-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 220,63 Eur (du šimtai dvidešimt eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusius reikalavimus atmesti.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.