Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-09-28 · Civilinė byla Nr. 2-4216-924/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
2-4216-924/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
E. N., S. N.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
  • 2.1.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4216-924/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00663-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.5.; 2.5.16.11.2.; 3.1.7.7.; 3.2.3.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,dalyvaujant ieškovų E. N. ir S. N. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Augienei,nedalyvaujant ieškovams E. N. ir S. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. N. ir S. N. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl dalies savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašo pripažinti 5 792,40 Eur sumą, investuotą į būstą adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. patvirtinto įkainojimo akto 1.2 punktą, nurodant, kad būsto vertę pakeitusios investicijos sudaro 5 792,40 Eur; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. T-707 1, 2 punktus, kuriais patvirtintas įkainojimo aktas bei nustatyta savivaldybės parduodamo būsto kaina, ją mažinant 5 792,40 Eur suma; įskaityti 5 792,40 Eur sumą, apskaičiuojant savivaldybės būsto adresu (duomenys neskelbtini), kainą; pratęsti 90 dienų terminą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jį skaičiuojant nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos (b.l. 37-39).

Ieškovai patikslintame ieškinyje, dublike bei jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo ieškovų apsigyvenimo bute, 1997 metais, buvo pakeisti visi langai su vidaus ir išorės palangėmis, pakeistos buto lauko ir vidaus durys, pakeistas buvęs ir į reikiamas vietas nutiestas naujas karšto – šalto vandens ir nuotėkų vamzdynas, naujai suprojektuotas ir įrengtas elektros įvadas į butą ir elektros instaliaciją bute, suprojektuotas gamtinių dujų įvadas ir į butą įvestos gamtinės dujos, nugriautos ir iš naujo sumūrytos suskilusios vidinės pertvarų sienos, demontuotos ir įrengtos naujos grindys, atlikta pilna buto apdaila. Ieškovai dėl buto remonto nesikreipė į atsakovę, neparašė leidimo remontuoti būstą. Nėra išlikę jokių remonto darbus ir jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, atlikti darbai buvo įvertinti minimaliomis rinkos kainomis. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimo turinio, teismas įvertino ir pripažino, kad ieškovai investavo į buto langų, durų keitimą, vonios įrengimą, kanalizacijos vamzdyno keitimą, šildymo sistemos vamzdyno pakeitimą 20 000,00 Lt (šiuo metu tai atitinka 5 792,40 Eur). Taigi turėtų būti atitinkamai ir 5 792,40 Eur sumažinta mokėtina suma, perkant šį butą. Mokėtina suma turėtų būti 16 315,29 Eur. Atsakovės raštai patvirtina, kad atsakovė į buto pagerinimą jokių lėšų neinvestavo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike, bei jos atstovė teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija iš ieškovų niekada nebuvo gavusi jokių skundų ar prašymų dėl galimai reikalingo ar netgi būtino remonto butui, neveikiančių sistemų ar įrangos, prašymo patalpas pripažinti netinkamomis ar negalimomis gyventi dėl kokių nors priežasčių ar pan. Jokių duomenų, raštų, nusiskundimų ar kitų įrodymų nepateikia ir ieškovai. Atsakovė neturėjo pareigos daryti einamojo remonto ieškovų bute. Jeigu ieškovai manė, kad jų nuomojamam butui buvo reikalingas kapitalinis remontas, jie turėjo teisę kreiptis į atsakovę, kuri tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutartimi yra įpareigota ir įsipareigojusi atlikti jai nuosavybės teise priklausančio turto kapitalinį remontą. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti galimai atlikti buto remonto darbai priskiriami einamajam remontui, kurį patys ieškovai pagal nuomos sutartį privalo daryti, todėl nelaikytini įrodymu pagrįsti teiginiams apie ieškovų (nuomininkų) kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos investicijas, pakeitusias būsto vertę. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovams būtų buvęs išduotas Kauno miesto savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens leidimas pertvarkyti nuomojamą būstą, atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, ir kad jo pagrindu atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, nepateikta. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendime nekonstatavo jokių faktų dėl konkrečių investuotų sumų ar dėl atlikto kapitalinio remonto. Be to, butas įvertintas pagal rinkoje buvusias vertes, neatsižvelgiant vertinamojo objekto vidaus būklę, o paties turto įvertinimo ieškovai neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovai 1997 m. pagal žodinį susitarimą su SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad jie šį butą prižiūrės (b.l. 14-16). Butas nuosavybės teise nuo 1999 m. gruodžio 27 d. priklauso atsakovei. Vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, 2001 m. sausio 22 d. tarp ieškovo ir savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis Nr. 04 (b.l. 7-10). Šio buto adresu, (duomenys neskelbtini), ieškovai kartu su jų nepilnametėmis dukromis nuo 2001 m. yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas (b.l. 11). Ieškovai 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. lapkričio 26 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymus pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (b.l. 45). Parduodamo būsto rinkos vertė nustatyta 22000 Eur (pagrindas UAB „Krivita“ 2015-11-12 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-K-110) (b.l. 23). Ieškovai nustatytos buto vertės neginčijo, tačiau 2015 m. gruodžio 4 d. prašymu Kauno miesto savivaldybės tarybai prašė, nustatant buto pardavimo kainą, ją mažinti 5 792,40 Eur į butą investuota suma (būsto vertę pakeitusios nuomininko investicijos), (b.l. 22). 2015 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu buvo informuoti, jog Kauno miesto savivaldybės taryba, apsvarsčiusi prašymą, jam nepritarė (b.l. 20-21). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-707 nuspręsta patvirtinti parduodamo savivaldybės būsto – buto adresu (duomenys neskelbtini) – įkainojimo aktą, parduoti ieškovams šį butą už 22 107,69 Eur (b.l. 19, 23-24), į parduodamo buto kainą įskaitant išlaidas, susijusias su būsto vertės nustatymu – 107,69, kurias ieškovai sumokėjo 2015-09-14 (b.l. 20).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. T-707 dalies, kuria nuspręsta parduoti ieškovams atsakovės butą adresu (duomenys neskelbtini), už 22 107,69 Eur, nesumažinant parduodamo turto kainos 5792,40 Eur (20 000 Lt) suma, kurią, pasak ieškovų, jie investavo į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (būsto vertę pakeitusios nuomininko investicijos).

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 18 punkte nurodyta, kad Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų, parduodamų pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kaina apskaičiuojama taip: nekilnojamojo turto kaina nustatoma pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę (1 papunktis); įvertinamos parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusios nuomininko investicijos, t. y. nuomininko atliktas nekilnojamojo turto kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, jei jis buvo atliktas, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir Civiliniame kodekse. Parduodamo nekilnojamojo turto objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertina Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija (2 papunktis); į nekilnojamojo turto kainą įskaitomos išlaidos, susijusios su parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų vertės nustatymu (3 papunktis).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodoma, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), 20 punkte pažymima, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 10 punkte papildomai paaiškinama, kad laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis), o 21 punkte nurodoma, jog statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 20, 21 punktuose paaiškintos statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto sąvokos taikomos ne tik statinio, bet ir buto atveju (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406-160/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-736-601/2013).

Taigi matyti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-707 patvirtinto Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, įkainojimo akto 1.1 punkte nustatyta nagrinėjamo buto rinkos vertė (22 000 Eur) galėtų būti sumažinta pripažinus būsto vertę pakeitusias ieškovų investicijas, atlikus nekilnojamojo turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Pažymėtina, kad įrodyti, jog ieškovai investavo į buto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, privaloma ne tik pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, tačiau ir šio aprašo 18.2 papunktis (žodžiai „jei jis buvo atliktas“) nurodo, kad turi būti įrodyta, jog ieškovai investavo į buto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Atitinkamai, ieškovai, nesikreipę į nuomotoją dėl leidimo atlikti buto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, turėtų pateikti ir dokumentus, pagrindžiančius buto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki buto pertvarkymo atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją (analogiškai kaip ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14.5 punkto atveju).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 10 ir 12 punktuose yra konkretizuoti statinio kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbai. Tai reiškia, kad ieškovai turėjo įrodyti faktą, kad jie investavo ir kapitaliniai remonto darbai buvo atlikti (ieškovai teigė, jog jie atliko buto remontą, o ne jo rekonstrukciją), be to, kaip minėta, jie turėjo įrodyti ir buto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki buto pertvarkymo atliekant jo kapitalinį remontą.

Ieškovų atstovės teigimu, jie nuo įsikėlimo gyventi į butą 1997 metais iki 2000 metų, t.y. iki 2000-09-20 teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties sudarymo, investavo į buto remontą: pakeisti visi langai su vidaus ir išorės palangėmis, pakeistos buto lauko ir vidaus durys, pakeistas buvęs ir į reikiamas vietas nutiestas naujas karšto – šalto vandens ir nuotėkų vamzdynas, naujai suprojektuotas ir įrengtas elektros įvadas į butą ir elektros instaliaciją bute, suprojektuotas gamtinių dujų įvadas ir į butą įvestos gamtinės dujos, nugriautos ir iš naujo sumūrytos suskilusios vidinės pertvarų sienos, demontuotos ir įrengtos naujos grindys, atlikta pilna buto apdaila. Tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie atliktus darbus ir investuotas lėšas, neįrodė, kad apskritai buvo atliktas buto kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, už kurį investuotos lėšos galėtų būti laikomos būsto vertę pakeitusiomis ieškovų investicijomis. Be to, kai kurie atlikti darbai, pavyzdžiui, atlikta pilna buto apdaila, akivaizdžiai priskiriama buto paprastajam remontui. Vonios įrengimas, kanalizacijos vamzdyno, šildymo sistemos vamzdyno pakeitimai atitinka paprastojo remonto apibūdinimą, įvardintą Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 papunktyje. 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties 2.3.5 punktu ieškovai taip pat įsipareigojo savo lėšomis keisti sanitarinės technikos įrenginius, tuo labiau, buto langų, durų keitimas atitiktų paprastojo remonto apibrėžtį (12 punktas, 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties 2.3.3 punktas). Ieškovai nepateikė ir buto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki buto remonto, patvirtinančių įrodymų, todėl negalima nustatyti ir buto pagerinimo masto, vertės pokyčio.

Ieškovai, kaip būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, įrodinėja tik Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, kurioje neva teismas pripažino, jog ieškovai investavo į buto langų, durų keitimą, vonios įrengimą, kanalizacijos vamzdyno keitimą, šildymo sistemos vamzdyno pakeitimą 20 000,00 Lt (šiuo metu tai atitinka 5 792,40 Eur). Teismas sutinka su ieškovais, kad minėtame sprendime buvo pripažinta, jog ieškovai atlikto buto remontą. Tačiau minėtame sprendime jokių faktų, kad į buto remontą buvo investuota 5 792,40 Eur nėra konstatuota. Šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovai „atliko buto remontą, tvarkė laiptinę, šį faktą patvirtina byloje apklausti liudytojai“. Teismas nedetalizavo, kokius remonto darbus atliko ieškovai, tik sprendimo aprašomojoje dalyje pažymėta, jog teisminio posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad „Butas buvo apleistas, todėl jį suremontavo. Keitė langus, duris, įrengė vonią, pakeitė kanalizacijos vamzdyną, šildymo sistemos vamzdžius, kurie bute buvo, tačiau buvo nusidėvėję ir labai seni. Visas remontas kainavo 20000 litų.“ ir kad teisminio posėdžio metu suinteresuoto asmens Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės atstovas V. Molis paaiškino, kad ieškovai butą suremontavę. Pažymėtina, jog atlikti einamuosius buto remonto darbus ir į juos investuoti yra ieškovų pareiga (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 2001 m. sausio 22 d. nuomos sutarties 2.3 punktas) ir į tokio pobūdžio darbus investuotas lėšas, kaip jau minėta, įskaityti į parduodamo buto kainą nėra pagrindo. Juolab, kad remonto darbai buvo atlikti nuo 1997 metų iki 2000 metų, butas visą laiką buvo pačių ieškovų eksploatuojamas, ir šiuo metu atliktų darbų vertė, įvertinus nusidėvėjimą, gali žymiai skirtis nuo tos, kokia kaina ieškovai investicijas buvo įvertinę 2000 metais.

Kitų įrodymų apie būsto vertę pakeitusias ieškovų (nuomininko) investicijos byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme negalima byloje padaryti išvados, jog vien Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimas įrodo, jog ieškovai investavo 5 792,40 Eur į remonto darbus bute adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl to šia suma turėtų būti sumažinta buto pardavimo kaina. Pažymėtina ir tai, kad parduodamo turto vertė įvertinta pagal rinkos kainas ir byloje jokių duomenų, kad vertinant turtą jo vertė 5 792,40 Eur suma padidėjo dėl ieškovų investicijų į butą nėra (CPK 178 str., 185 str.). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-277/2011).

Ieškovams neįrodžius, kad jie investavo 5 792,40 Eur į buto remonto darbus bei nesant pagrindui pripažinti šių ieškovų nurodytų investicijų pakeitusiomis parduodamo būsto vertę, ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad ieškovai taip pat prašo pratęsti 90 dienų terminą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jį skaičiuojant nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Vertintina, kad šis ieškovų reikalavimas laikytinas išvestiniu, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1204-553/2016), todėl atmestinas ir šis išvestinis ieškovų reikalavimas. Be to, Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 30 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaryta per 90 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo dėl Savivaldybės būsto ar ūkio pastatų pardavimo priėmimo dienos. Jeigu per 90 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo dėl Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų priėmimo dienos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl nekilnojamojo turto pirkėjo kaltės, laikoma, kad nekilnojamojo turto pirkėjas atsisakė ją sudaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą dėl savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, o ieškovai šį sprendimą apskundė teismui. Kadangi teismas patikslintą ieškinį atmetė, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei kiekvienam ieškovui yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), todėl iš ieškovų, atmetus patikslintą ieškinį, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas