- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-1204-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00745-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. J., Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1158-424/2016 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams R. J. ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, skundo bei raštų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė ieškinį pateikė dokumentinio proceso tvarka ir prašo:
1) priteisti iš atsakovės 981 EUR skolą su penkių procentų metinių palūkanų norma, skaičiuojant nuo prievolės neįvykdymo dienos nuo 2015-12-28 iki jos visiško įvykdymo dienos;
2) pripažinti atsakovės R. J. skundą neteisėtu ir jį panaikinti, bei priteisti ir atlyginti ieškovei padarytą moralinę žalą ir įpareigoti viešai atsiprašyti, paneigiant tikrovės neatitinkančius faktus;
3) pripažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštus neteisėtais ir juos panaikinti, priteisti atlyginti ieškovei moralinė žalą ir įpareigoti viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją dėl galimos neteisėtos komercinės veiklos;
4) apskaičiuoti moralinės žalos kainą ir raštu informuoti ieškovę dėl žyminio mokesčio primokėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016-03-17 nutartimi nustatė ieškovei D. V. terminą iki 2016-03-29 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumams, pateikiant dokumentinio proceso tvarka nagrinėtiną ieškinį, arba pašalinus nurodytus trūkumus bei, priklausomai nuo reiškiamų reikalavimų pobūdžio ir skaičiaus, primokėjus žyminį mokestį, pateikti ieškinį nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka.
Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovė be piniginio ir nepiniginio reikalavimų reiškia reikalavimus, nenagrinėtinus dokumentinio proceso tvarka, t.y. įpareigoti viešai atsiprašyti bei paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nėra primokėjusi 0,28 EUR žyminio mokesčio už piniginį reikalavimą. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra turtinis, todėl ieškovė turi nurodyti šio reikalavimo sumą ir kokius reikalavimus šioje dalyje reiškia kiekvienam atsakovui, o ne reikalauti tai padaryti teismo bei, priklausomai nuo reiškiamų reikalavimų sumos, sumokėti žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad be turtinio pobūdžio reikalavimų ieškovė taip pat reiškia keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie apmokestinami CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčiu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė įstatymus, kai faktiškai ieškinio 3 ir 4 reikalavimai susiję su moralinės žalos atlyginimo reikalavimu, todėl yra išvestiniai ir už juos atskirai žyminio mokesčio mokėti nereikia. Teismas nepagrįstai atsisakė paskaičiuoti moralinės žalos kainą ir nenurodė sumos už šį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.250 str. 1 d., CPK 86 str. 1 d., kai teismui tokia prerogatyva nustatyta įstatymais. Teismas, nepagrįstai atsisakydamas CPK 424 str. 1 d. pagrindu bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, neteisingai išsprendė klausimą, nes ieškinys visiškai atitinka dokumentinio proceso formos ir turinio reikalavimus, kylantis iš teisinių paslaugų suteikimo-apmokėjimo sutarties piniginių reikalavimų ir yra visiškai pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, kai atsakovė R. J. nesumokėjo už suteiktas teisines paslaugas ir neteisėtai įskundė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 330 str. materialiąsias ir CPK 329 str. proceso teisės normas, todėl nutartis neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-03-17 nutartimi nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-03-17 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016-04-13 raštą Nr. 4-1884 ir 2016-04-12 nutarimą Nr. 10-157 „Dėl R. J. skundo“ atmetimo ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Įvertinęs naujai teikiamų įrodymų leistinumą ir sąsajumą su nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl atsisakoma priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismui pateikė visus leistinus rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, todėl nebuvo jokio pagrindo atsisakyti dokumentinio proceso. Apeliantės vertinimu, ieškinio nepiniginiai reikalavimai (panaikinti atsakovės skundą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštus ir įpareigoti atsiprašyti) yra išvestiniai reikalavimai, susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo.
Kadangi paprastai byloje reiškiama keletas reikalavimų, dažnai, kaip ir nagrinėjamu atveju, kyla klausimas, kuris reikalavimas laikytinas savarankišku, o kuris nesavarankišku. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė vienu ieškinio reikalavimu prašo priteisti skolą už suteiktas teisines paslaugas, o kitais – pripažinti atitinkamus skundus ir raštus neteisėtais ir juos panaikinti, priteisti moralinę žalą bei įpareigoti viešai atsiprašyti. Kaip matyti iš šių ieškinio reikalavimų pobūdžio, kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes skirtingiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, apeliantės argumentai, jog nepiniginiai reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai, yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nepiniginiai reikalavimai nėra nagrinėjami dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas apeliantės reikalavimo dėl 981 EUR skolos priteisimo neatsisakė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, o tik pasiūlė ieškovei persvarstyti, ar tikslinga šį reikalavimą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tarp šalių jau yra kilęs ginčas dėl šios sumos pagrįstumo. Apeliacinio teismo vertinimu, toks teismo pasiūlymas yra pagrįstas, kadangi sumarinio proceso tvarka priimti sprendimai yra sąlyginiai (CPK 262 str. 1 d.), tarpiniai bei negali būti skundžiami apeliacine ir/ar kasacine tvarka. Priešingai šaliai per nustatytą terminą pasinaudojus teise būti išklausyta, sumarinis procesas transformuojasi į ginčo teiseną pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 439 str. 3 d). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė R. J. yra pateikusi skundą dėl ieškovės veiksmų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, todėl tikėtina, jog ir nagrinėjamu atveju atsakovė išreikš priešingą poziciją. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka.
Dėl ieškinio trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu.
Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka, jog nepiniginiai ieškinio reikalavimai buvo apmokestinti žyminiu mokesčiu ir atsisakyta nustatyti moralinės žalos dydį.
Iš CPK 80 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose yra mokamas atitinkamo dydžio paprastasis arba proporcinis žyminis mokestis, priklausomai nuo ginčo pobūdžio (turtinis ar neturtinis) ar teisenos formos. Be to, CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantei išaiškino, jog jos ieškinio nepiniginiai reikalavimai nėra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo. Kaip anksčiau nutartyje minėta, kiekvienas iš ieškinio reikalavimų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes skirtingiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Vadinasi, ieškovė, siekdama apginti skirtingas bei savarankiškas savo turtines teises bei siekdama skirtingų teisinių padarinių, turi už kiekvieną iš šių savarankiškų reikalavimų sumokėti atskirą žyminį mokestį (CPK 80 str., 85 str. 1 d. 10 p.). Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi nustatė terminą žyminiam mokesčiui už nepiniginius reikalavimus sumokėti.
Apeliantė taip pat nesutinka, jog teismas atsisakė įvertinti moralinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi ieškinio dalyko suformulavimas yra šalių pareiga, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tinkamo reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje. Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1389/2014; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1975/2014).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, nustatant naują terminą iki 2016-07-14 ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei D. V. terminą iki 2016 m. liepos 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Grąžinti ieškovei D. V. 2016-05-09 ir 2016-05-13 pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.