Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1139-866/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-06
Bylos Nr.: e2A-1139-866/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03675-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Atsakovas: E. G.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Guso Baltic“

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1139-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03675-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Guso Baltic“ ieškinį atsakovui E. G., trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto akcinei bendrovei „Progresas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Guso Baltic“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo E. G. 2 567,14 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto akcinė bendrovė (toliau – BAB) „Progresas“ 2019 m. sausio 2 d. žodinės sutarties pagrindu susitarė, kad trečiasis asmuo laikinai neatlygintinai leis naudotis teritorijos ir patalpų dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. 2019 m. vasario 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, paliko įvairius daiktus, tame tarpe 2,58 t metalo lapų (6 × 1 500 × 6 000 mmS235 (6 vnt.)) ir 1,5 t metalo lapų (3 × 1 500 × 6 000 mm S235JR EN 10025 (7 vnt.)) (vertė – 2 567,14 Eur), įsigytų iš akcinės bendrovės „Lytagra“. Ieškovės atstovas su antstoliu Aleksandru Ščiukinu nuvyko pas trečiąjį asmenį, kur buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad nurodyti metalo lapai yra, visa tai buvo užfiksuota fotonuotraukose. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, prašydama išreikalauti iš svetimo neteisėto trečiojo asmens valdymo ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021 (civilinės bylos Nr. e2-16516-1116/2020 ir e2-596-638/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-32-945/2020 buvo sujungtos į vieną bylą) ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 87 890,79 Eur skola už prekes, 6 proc. metinės procesinės palūkanos ir 435,15 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tuo pačiu sprendimu atsakovė buvo įpareigota vykdyti sutartį natūra ir perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus, išreikalautas iš svetimo neteisėto atsakovės valdymo ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas (tame tarpe ir metalo lapai, kurių vertė – 2 567,14 Eur), likusi ieškinio dalis atmesta, priešieškinis atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-309-450/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas ir 2021 m. kovo 1 d. papildomas sprendimas palikti nepakeisti. 2021 m. birželio 28 d. perdavimo priėmimo aktu trečiasis asmuo perdavė ieškovei turtą, išskyrus 6 vnt. 2,58 t metalo lapų (6×1 500×6 000 mmS235) ir 7 vnt. 1,5 t metalo lapų (3×1 500×6 000 mm S235JR EN 10025, kurių bendra vertė 2 567,14 Eur (toliau – ir metalo lapai; metalo lakštai); šis turtas (13 vnt. metalo lapų, kurių bendra vertė 2 567,14 Eur) neperduotas ieškovei, nes jie nerasti pas trečiąjį asmenį. Ieškovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t. y. žinodamas, kad metalo lapai priklauso ieškovei ir dėl jų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra nagrinėjama civilinė byla, nurodė iš jo pagaminti kuro talpą, šią aplinkybę civilinėje byloje nuslėpdamas, kuri pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. trečiojo asmens sąskaitą PRO Nr. 05132 (suma 11 375 Eur) buvo parduota uždarajai akcinei bendrovei „Doledus“ – vieninteliam trečiojo asmens akcininkui. 2024 m. sausio 31 d. trečiojo asmens rašte nurodyta, kad visas trečiojo asmens turtas parduotas, kreditorių sąskaitoje esančiomis lėšomis bus padengta dalis pirmos eilės pirmo etapo įmonės kreditorinių reikalavimų, o dėl lėšų trūkumų antros eilės kreditoriniai reikalavimai nebus padengti. Atsakovui būnant trečiojo asmens vadovu, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-16516-1116/2020, todėl atsakovas negalėjo nežinoti apie kilusį ginčą dėl metalo lakštų. Ieškinį atsakovui galėjo pareikšti tik tada, kai tapo žinoma, kad „Progresas“ nėra pajėgi patenkinti kreditoriaus reikalavimus – ši teisiškai reikšminga aplinkybė ieškovei tapo žinoma tik 2024 m. sausio 31 d. gavus AB „Progreso“ atsakymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. raštais kreipdamasi į trečiąjį asmenį nenurodė aplinkybės, jog yra sudaryta 2019 m. sausio 2 d. žodinė sutartis, kurios pagrindu susitarta, jog trečiasis asmuo laikinai neatlygintai leis naudotis teritorijos ir patalpų dalimi – šiuose raštuose nurodoma, kad prekės paliktos saugojimui trečiojo asmens teritorijoje. Jam, kaip buvusiam trečiojo asmens vadovui, nebuvo žinomas nei panaudos, nei prekių pasaugos faktas, jis tokių susitarimų nesudarė, daiktai jam, kaip vadovui, nebuvo perduoti. 2020 m. vasario 14 d., dalyvaujant liudytojams ir antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes, buvęs trečiojo asmens vadovas D. M. atsisakė atsakovui perduoti trečiojo asmens turtą ir dokumentaciją, taip pat bandė išplėšti iš segtuvo lapus ir naikinti pirminius apskaitos dokumentus. Ieškovė nuslėpė aplinkybę, kad trečiasis asmuo 2020 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą, kuriame informavo: „Sąskaita išrašyta 2020 m. vasario 12 d. UAB „Guso Baltic“. Faktinių aplinkybių protokolas yra neišsamus ir nepatvirtina, kad būtent pagal ieškovės nurodytas sąskaitas įsigytos prekės būtų buvusios patalpose. Antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes ieškovė sąskaitų faktūrų dėl prekių įsigijimo nepateikė, todėl net nebuvo galimybės įsitikinti ir patikrinti, ar tai tikrai tos pačios antstolio užfiksuotos medžiagos. Ieškove? nepagrindė? ir nei?rode? atsakovo aiškaus ir nepateisinamo aplaidumo ir kuo šis atvejis yra išskirtinis, de?l kurio gale?tų kilti vadovo atsakomybe?, nepagrindė? ir nei?rode?, kad preke?s bu?tų perduotos atsakovui kaip „Progresas“ vadovui saugoti ir jis būtų atlike?s tyc?inius veiksmus, kuriais iššvaistytas svetimas turtas. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 18 d., nes nuo šios datos ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą. Be to, ieškovė siekia nepagrįstai iš atsakovo priteisti pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), nors jį yra susigrąžinusi iš valstybės prekių įsigijimo, sąskaitas įtraukdama į PVM atskaitą.

4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas, kuris šiuo atveju suprantamas kaip žala, bankroto procese nebuvo patenkintas, yra aiškus ieškovės skolos dydis, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą. Kadangi ieškovei priklausantys metalo lapai atsakovui žinant ir jo pavedimu buvo sunaudoti kuro talpos gamybai, kuri vėliau buvo parduota, nebuvo galima įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, kuriuo patenkinti ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Guso Baltic“ iš atsakovo E. G. 2 121,60 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 121,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 282,59 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti trečiajam asmeniui BAB „Progresas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“, iš ieškovės UAB „Guso Baltic“ 170 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti trečiajam asmeniui BAB „Progresas“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Bankroto vadyba“, iš atsakovo E. G. 830 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas AB „Progresas“ vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą, t. y. atsakovas, žinodamas, kad metalo lapai priklauso ieškovei ir dėl jų grąžinimo yra nagrinėjama civilinė byla, nurodė iš jų pagaminti kuro talpą, dėl ko nebuvo galima įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, o pati AB „Progresas“ negali patenkinti ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimo. Taigi ieškovė reiškia ieškinį atsakovui specifiniu pagrindu dėl individualios jai padarytos žalos atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas AB „Progresas“ direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. prašymą ir reikalavimą, adresuotus AB „Progresas“, kuriuose nurodyta, kad, vykdant bendrą gamybinę veiklą, UAB „Guso Baltic“ paliko saugojimui AB „Progresas“ teritorijoje UAB „Guso Baltic“ priklausančius 2,58 t metalo lapus (6x1500x6000 mmS235) 6 vnt. ir 1,5 t metalo lapus (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025) 7 vnt., įsigytus iš AB „Lytagra“; prašo AB „Progresas“ kuo skubiau informuoti, ar ketina geranoriškai grąžinti įmonėje laikomus daiktus ir kada būtų galima juos atsiimti; prašo daiktus grąžinti iki gegužės 18 d., o iki nurodytos dienos negrąžinus, nurodo, kad bus priversta kreiptis į teismą. AB „Progresas“ 2020 m. gegužės 14 d. rašte dėl 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. prašymų (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1), adresuotame UAB „Guso Baltic“, dėl metalo lakštų nurodė, kad sąskaita išrašyta 2020 m. vasario 12 d. UAB „Guso Baltic“; nenustatyta, kad šios prekės būtų perduotos saugojimui RAB „Progresas“; nepavyko rasti nei perdavimo saugoti aktų, nei sandėliavimo sutarties.

8. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, t. y. ieškovės siųstus raštus dėl metalo lakštų grąžinimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kuriame dalyvavo ir pats atsakovas, taip pat ieškovės iškeltą civilinę bylą dėl metalo lakštų išreikalavimo iš AB „Progresas“, sprendė, kad atsakovas, kaip AB „Progresas“ vadovas, turėdamas duomenis (informaciją) apie tai, jog metalo lakštai galimai priklauso ieškovei UAB „Guso Baltic“, o ne AB „Progresas“, net ir esant pareikštoms ieškovės pretenzijoms dėl šių metalo lakštų (taip pat ir teismine tvarka), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, aiškiai ir nepateisinamai aplaidžiai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ir nustatyti metalo lakštų priklausomybę nuosavybės teise (pvz. patikrinti įmonės buhalterinę apskaitą dėl žaliavų įsigijimo ir pan.) ir, nelaukdamas ginčo išsprendimo teismine tvarka, davė nurodymą savo darbuotojams iš minėtų metalo lakštų pagaminti cisterną, kuri vėliau buvo parduota, o panaudojus šiuos metalo lakštus cisternos gamybai, t. y. atsakovui neišsaugojus ginčo metalo lakštų įmonės dispozicijoje ir neperdavus jų naujai įmonės vadovei A. N.-B., AB „Progresas“, atstovaujama nemokumo administratorės, neturėjo galimybės įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, t. y. perduoti metalo lakštus natūra ieškovei UAB „Guso Baltic“. Tokie atsakovo veiksmai, teismo vertinimu, laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Atsakovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė ieškovei žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala, t. y. atsakovui neatlikus paminėtų neteisėtų veiksmų, AB „Progresas“ būtų galėjusi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021 visa apimtimi ir perduoti ieškovei ginčo metalo lakštus. Nors šiuo atveju ieškovės finansinis reikalavimas dėl negrąžintų metalo lakštų yra patvirtintas AB „Progresas“ bankroto byloje, tačiau AB „Progresas“ pati negali patenkinti kreditorės (ieškovės) reikalavimo, kadangi bendrovė neturi lėšų (šią aplinkybę patvirtina tiek nemokumo administratorės raštai, esantys byloje, tiek paaiškinimai teismo posėdžio metu).

9. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad talpa (cisterna) jam perėmus AB „Progresas“ valdymą jau buvo pagaminta, nurodė, kad tokie atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad liudytojas V. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog vadovų (D. M. ir E. G.) pasikeitimo metu jokių cisternų nebuvo, kadangi tuo metu visi gamino pelenų konteinerius; nurodymą pagaminti cisterną davė atsakovas iš to metalo, kuris buvo likęs nuo tada, kai direktoriumi buvo D. M.. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas V. U. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog, atsakovui tapus vadovu, pradėta nebemokėti algų, todėl visi darbuotojai išsilakstė (tame tarpe ir jis); atsakovas po kiek laiko jam paskambino ir klausė, ar jis gali pagaminti cisterną. Iš byloje esančios Sodros pažymos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad V. U. buvo priimtas į darbą 2020 m. rugpjūčio 18 d.

10. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad perimdamas įmonės valdymą iš buvusio vadovo D. M., turto perdavimo–priėmimo akto nepasirašė; pradėjus eiti vadovo pareigas, žaliavų likučių buvo – talpa, metalo lakštai ir kt., buvo bandoma atlikti inventorizaciją, tačiau jos atlikti nepavyko. Teismas nurodė, kad įmonės valdymo perdavimo (perėmimo) metu nebuvo fiksuotas konkretus turtas (tame tarpe ir atsakovo nurodoma cisterna), perleidžiamas naujajam vadovui (atsakovui), o atsakovas, perėmęs įmonės valdymą, taipogi nesiėmė pakankamų priemonių tokiam turtui užfiksuoti (inventorizuoti).

11. Teismas nustatė, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pradėjus eiti vadovo pareigas, įmonėje žaliavų likučių buvo – talpa, metalo lakštai ir kt., įmonė gamybinės veiklos jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė; po darbo sutarties su juo nutraukimo turto priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Taigi, atsakovas, baigęs eiti vadovo pareigas, turto priėmimo–perdavimo akto (kokį konkretų turtą palieka įmonėje) taip pat nepasirašė, nesiėmė pakankamų priemonių tokiam turtui užfiksuoti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. N. – B..

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo metalo lakštai įsigyti iš AB „Lytagra“ ir perduoti AB „Progresas“ 2020 m. vasario 12 d., tuo tarpu AB „Progresas“ valdyba jau 2020 m. vasario 14 d. posėdžio protokolu nutarė D. M. nuo 2020 m. vasario 14 d. atšaukti iš bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigų, nedelsiant sustabdant visus jo įgaliojimus, ir paskirti E. G. bendrovės vadovu (direktoriumi) nuo 2020 m. vasario 14 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. U. nurodė, kad įprastai cisternos gamyba užtrunka apie mėnesį laiko. Taigi, ginčo metalo lakštai cisternos gamybai negalėjo būti panaudoti D. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Be to, jau minėta, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp atsakovo ir A. N. – B. nebuvo pasirašytas, atsakovas neužfiksavo, kokį turtą perduoda naujai įmonės vadovei. Tuo tarpu liudytoja teismo posėdyje apklausta A. N. – B. nurodė, kad jos vadovavimo laikotarpiu įmonė pagamino dar dvi talpas, kurių gamybai buvo naudojamos medžiagos, „Progreso“ užsakytos iš AB „Lytagra“. Taigi, A. N. – B. perėmus įmonės valdymą iš atsakovo, ginčo metalo lakštų, iš kurių būtų galima pagaminti cisternas, įmonėje nebuvo (jie nebuvo perduoti buvusio įmonės vadovo (atsakovo)), įmonė juos užsakinėjo iš AB „Lytagra“.

13. Teismas pastebėjo, kad atsakovas, atleidus jį iš AB „Progresas“ direktoriaus pareigų, iki 2021 m. sausio 21 d. (bankroto bylos įmonei iškėlimo) buvo AB „Progresas“ valdybos narys. Be to, liudytoja A. N. – B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vadovavimo laikotarpiu įmonė pagamino dar dvi talpas, kurių gamybai buvo naudojamos medžiagos, „Progreso“ užsakytos iš AB „Lytagra“, dangčius joms E. G. užsakinėjo iš Vokietijos. Taigi, atsakovas net ir po jo atleidimo iš AB „Progresas“ direktoriaus pareigų dalyvavo įmonės veikloje, aktyviais veiksmais prisidėjo prie įmonės gamybos proceso.

14. Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, nurodė, kad iš viešai skelbiamų duomenų (vmi.lt) matyti, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą pirkimo PVM ieškovei turėtų būti grąžintas. Iš byloje esančios AB „Lytagra“ 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LYT-S09-015347 matyti, kad 21 proc. PVM sudaro 445,54 Eur sumą. Šiuo atveju ieškovei turint teisę į pirkimo PVM susigrąžinimą (ši ieškovės teisė byloje nepaneigta jokiais objektyviais įrodymais), teismo vertinimu, nėra pagrindo šio PVM laikyti ieškovės patirta turtine žala, todėl ieškovei priteistinos žalos dydis mažinamas 445,54 Eur suma, t. y. nuo 2 567,14 Eur iki 2 121,60 Eur sumos.

15. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams prasidėjo nuo 2024 m. sausio 31 d., kai ieškovė gavo AB „Progresas“ nemokumo administratorės 2024 m. sausio 31 d. raštą, kuriame nurodyta, kad dėl lėšų trūkumo antros eilės kreditoriniai reikalavimai nebus padengti, t. y. tapo aišku, kad bendrovė pati negalės patenkinti kreditorės (ieškovės) reikalavimo. Pažymėjo tai, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkintas tik tuomet, kai būtų buvę aiškūs ne tik subjektas ir jo neteisėti veiksmai, nulėmę žalą, bet ir žalos (t. y. AB „Progresas“ bankroto byloje ieškovės neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) dydis, nes atsakovo atsakomybė yra subsidiari (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 55-57 punktus). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad šiuo atveju yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

16. Teismas padarė išvadą, kad esant nustatytoms visoms būtinosioms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, o atsakovui nepaneigus savo kaltės prezumpcijos, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 121,60 Eur dydžio žalos atlyginimą (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas (apeliantas) E. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kurią teismas tenkino ieškinį, bei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais reikalavimais:

17.1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismas buvo šališkas. Teismas selektyviai atrinko įrodymus ir juos vertino ne kaip visumą, sprendime iškraipė liudytojų parodymus dėl to padarė ginčui reikšmingas fakto klaidas, teismas nepagrįstai nustatė atsakovo didelį neatsargumą ir tuo pagrindu tenkino ieškinį iš dalies.

17.2. Ieškovė dublike teigė, kad ieškinio senaties termino pradžia 2024 m. sausio 31 d. Ieškovė su dubliku pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dubliko prieduose nurodo datą – 2020 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, pačios ieškovės teigimu, apie jos teisių pažeidimą ieškovė jau žinojo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Ieškinys teismui pareikštas 2024 m. kovo 27 d., jau pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės atstovo D. M. paaiškinimus: ,,2020 m. rugpjūčio 24 d. V. U. pasakė D. M. apie pradėtą talpos gamybą. Jis susipažinęs su bankroto administratorės turima medžiaga, nustatė, kad dokumentų, pagal kuriuos buvo pirkti metalo lakštai pirmai talpai, nebuvo. Paskutiniai įsigijimai buvo 2020 m. vasario mėn. antroje pusėje“. Šis D. M. paaiškinimas patvirtina, kad pagal subjektyvųjį momentą ieškovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. jau neabejotinai žinojo apie jos pažeistas teises, ieškovės vadovas patvirtino, kad jam jau buvo žinoma apie talpos gamybą iš ieškovės perduotų medžiagų.

Šalies argumentai

17.4. Ieškovė su dubliku pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodoma, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. RAB ,,Progresas“ darbuotojas pranešė D. M., kad RAB ,,Progresas“ atnaujino gamybą, kurioje naudoja turtą (metalo lapus, metalo žaliavas) dėl kurio yra ginčas šioje byloje (e2-16516-1116/2020). Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toliau nurodo, kad akivaizdu, kad jeigu metalo lapai ir metalo žaliavos bus sunaudoti pagaminant gaminius tretiesiems asmenims, teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, nes turto tiesiog nebus. Iš šių paaiškinimų matyti, kad ieškovė suprato, jog yra pažeidžiamos jos teisės ir nebus galima įvykdyti teismo sprendimo, nes turto tiesiog nebus. Taigi, pačios ieškovės vadovo teigimu ir rašytiniu įrodymu patvirtinta, kad, ieškovė apie jos teisių pažeidimą jau žinojo 2020 m. rugpjūčio 18 d.

17.5. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad šiuo laikotarpiu RAB ,,Progresas“ vadovavo D. M., kuris tuo pačiu buvo ir ieškovės vadovas, todėl teismo nutartimi nustatytas faktas, kad D. M., o tuo pačiu ir ieškovė ne 2024 m. sausio 31 d., bet 2019 metais neabejotinai žinojo apie RAB ,,Progresas“ nemokumą ir kad nepakanka turto atsiskaityti su kreditoriais, todėl turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl senaties termino skaičiavimo pradžios.

17.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl netinkamai išsprendė atsakovo atsakomybės likviduojamos AB ,,Progresas“ vienam iš kreditorių klausimą ir taikydamas vadovo atsakomybę per plačiai.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Pirmosios instancijos teismas į teismo sprendimą neįrašė dalies svarbių liudytojo V. U. parodymų, todėl konstatavo ne visas aplinkybes. V. U. parodė, kad medžiagos buvo likę nuo ,,Progreso“ laikų kai vadovavo D. M.. Liudytojas parodė, kad ten buvo likę daug metalų ,,švelerių“, ,,kampuočių“, ,,skardų“. Jie buvo AB ,,Progresas“ teritorijoje, kas pirko nežino. Atsakydamas į advokato E. Jautakio klausimus, V. U. parodė, kad D. M. klausė ar likęs metalas, bet mes ,,bačką“ jau gaminome, D. M. prašė nufotografuoti, jis nufotografavo lapus, ar ,,bačką“ nufotografavo neprisimena. Liudytojas parodė, kad D. M. nepasakė, kad lapai nepriklauso, kam priklauso nežino. Liudytojas parodė, kad buvo atvežti 5-6 lapai, iš tų 5 lapų pagamino cisterną, kam D. M. norėjo gaminti cisterną nežino.

17.8. Teismas, spręsdamas apie atsakovo didelę kaltę ir didelį nerūpestingumą, neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie tai kam buvo skirtos ginčo objektu tapusios žaliavos. Teismas nustatė, kad ieškovės administracijos vadovas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad metalo lakštai buvo nupirkti 2020 m. vasario 12 d. pagal ieškovės laimėtą konkursą pagaminti UAB „Tetus“ požeminę talpą. Panašių metalo lakštų atsargų nebuvo, kadangi metalo lakštai buvo perkami konkrečiam užsakymui. 2020 m. gegužės mėn. buvo užfiksuoti 2020 m. vasario 12 d. atvežti lakštai, nes kitų nebuvo. 2020 m. rugpjūčio 24 d. V. U. pasakė D. M. apie pradėtą talpos gamybą. Talpos gamybos darbai būtų buvę atlikti pagal jungtinės veiklos sutartį. Talpa atsidūrė pas UAB „Tetus“. Metalo lakštai buvo perduoti į bendrovės patalpas, kad pagal užsakymą būtų pradėta gaminti talpa, tačiau atsakovas atsisakė ją gaminti.

Šalies argumentai

17.9. Ieškovė kartu su 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo pateikė 2020 m. balandžio 6 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 270 dėl 30 m³ požeminės talpos pardavimo tarp AB ,,Progresas“ ir UAB ,,Tetas“. Sutarties UAB ,,Tetas“ nepasirašyta. Iš šių rašytinių įrodymų ir D. M. žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas turėjo pagrindą naudoti medžiagas 30 m³ požeminės talpos pagaminimui, nes tam jos ir buvo atvežtos, tačiau sprendimą dėl to kam pagamintą gaminį parduoti priėmė ne atsakovas, bet A. N. – B., todėl atsakovas neatliko veiksmų kurie kreditoriui galėjo sukelti žalą ir nėra atsakovo kaltės bei didelio nerūpestingumo kaip privalomos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Teismas, spręsdamas apie atsakovo kaltę, nepagrįstai neįvertino ieškovės atsakovui siųstų raštų turinio, t. y. kokią informaciją ieškovė teikė atsakovui ir kas atsakovui galėjo būti žinoma jo vadovavimo laikotarpiu.

17.10. Ieškinyje teigiama, kad ginčo prekės paliktos AB „Progresas“ 2019 m. vasario 20 d. pagal 2019 m. sausio 2 d. žodinį susitarimą. Ieškovė pati sau prieštaraudama ieškinyje įrodinėjo, kad prekes įsigijo tik 2020 m. vasario 12 d., tai akivaizdus nesutapimas, nes neįmanoma perduoti ar palikti to, ko neturėjai. Be to, D. M. 2020 m. vasario 14 d. atsisakė perduoti įmonės dokumentaciją E. G. ir šis faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių protokole. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. rašte teigė, kad paliko prekes pasaugai. Po 3 mėnesių UAB ,,Guso baltic“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu, adresuotu RAB „Progresas“, rašo, kad jungtinės veiklos sutartis Nr. 018/01/30/001 nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. prašo vykdyti Sutarties 7.1 punkto reikalavimus ir UAB ,,Guso Baltic“ nuosavybės teise priklausančias žaliavas (kurios RAB ,,Progresas“ buvo pateiktos pagal sąskaitas – faktūras, pinigines lėšas ir pagamintas prekes arba gaminamas prekes.

Žemesnės instancijos teismas

17.11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad talpos gamyba buvo vykdoma ir užbaigta prie kito vadovo – A. N. – B., todėl tenkinant ieškovės 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą, pagamintas prekes turėjo perduoti pastaroji atsakovo gyvenamoji ir registracijos vieta Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad prekes perdavė saugoti (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, o atsakovas davė nurodymą iš prekių pagaminti talpas.

17.12. Pagal CPK 29 straipsnį ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl ieškinys turėjo būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai neturėjo ieškinio priimti ir nustatyti ieškinio trūkumus, pasiūlyti ieškinį pateikti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17.13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys šiuo atveju patenkintas 83 proc. (2 121,60 Eur × 100 proc. / 2 567,14 Eur). Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų (880 Eur) priteisimo, nes jis pateiktas 2024 m. gruodžio 31 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo. E. G. advokato pateiktą sąskaitą apmokėjo 2024 m. gruodžio 16 d. teismui jau išėjus į pasitarimo kambarį iki to laiko atsakovas neturėjo finansinės galimybės apmokėti sąskaitos ir tai atitiko atsakovo ir jo kliento susitarimą. Įvertinus aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimui taikomas realumo kriterijus, o jų nepriteisimas yra laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisti atsakovui realiai patirtas 880 Eur atstovavimo išlaidas, prireikus dėl to nepriėmė papildomo sprendimo.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Nesutinka su apelianto pozicija, kad šioje byloje reikėjo iš naujo nustatinėti faktines aplinkybes, kurios jau nustatytos Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, taip pat nepagrįstai teigiama, esą apeliantas nežinojo apie neatlygintiną naudojimąsi teritorija ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

18.2. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovo ir kreditorių nesieja tiesioginiai prievoliniai santykiai, o vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei, vadovo atsakomybė kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nėra pajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, taigi, ji yra subsidiaraus pobūdžio. Taigi, ieškovė ieškinį atsakovui galėjo pareikšti tik tuomet, kad tapo žinoma, jog AB „Progresas“ pati nėra pajėgi patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Šiame kontekste įvertinus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad ši teisiškai reikšminga aplinkybė ieškovei tapo žinoma tik 2024 m. sausio 1 d. gavus AB „Progresas“ atsakymą.

18.3. Kadangi atsakovo atsakomybė yra subsidiari, ieškovės teisė į ieškinį atsakovui atsirado tada, kai ieškovė sužinojo, kad AB „Progresas“ nebus pajėgi patenkinti jos kreditorinio reikalavimo, t. y. 2024 m. sausio 31 d. Ši data yra ieškinio senaties termino pradžia ieškovei pareikšti ieškinį atsakovui. Apeliantas neįvertina aplinkybės, kad šioje byloje jam buvo pareikštas tiesioginis kreditoriaus ieškinys.

18.4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas AB „Progresas“ vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą, t. y. atsakovas, žinodamas, kad metalo lapai priklauso ieškovei ir dėl jų grąžinimo yra nagrinėjama civilinė byla, nurodė iš jų pagaminti kuro talpą, dėl ko nebuvo galima įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, o pati AB „Progresas“ negali patenkinti ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimo. Taigi ieškovė reiškė ieškinį atsakovui specifiniu pagrindu dėl individualios jai padarytos žalos atlyginimo.

18.5. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, kuriame nurodyta, kad „2019 m. sausio 2 d. žodinės sutarties pagrindu susitarė, kad atsakovė laikinai neatlygintinai leis naudotis teritorijos ir patalpų dalimi. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. paliko RAB „Progresas“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, vandens talpą (cisterną) Nr. KO829A.89.01.00 (vertė 3549,99 Eur); UAB „Guso Baltic“ priklausantį Motoreduktorių (l vnt.) Nr. SK6382AG-132MH/4 BRE60, 7.5kW, 16RPM, 2017 m. balandžio 14 d. įsigytą iš UAB „Technobalta“ (vertė 2996,74 Eur), bei 2,58 to metalo lapų (6x1500x6000 mmS235 (6 vnt.)) ir 1,5 t metalo lapų (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025 (7 vnt.)) (vertė 2567,14 Eur), įsigytų iš AB „Lytagra“ ir metalo žaliavas (sijas, vamzdžius, valcus) (vertė 5860,47 Eur) įsigytas 2020 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą PRO Nr. 5071A“. Paminėtina, kad įvairūs daiktai buvo įsigyti skirtingu laiku, o įsigijimą patvirtina byloje pateiktos konkrečios PVM sąskaitos-faktūros. Po žodinio susitarimo, teritorijos ir patalpų dalimi ieškovė naudotis pradėjo 2019 m. vasario 20 d. Byloje nėra ginčo, kad metalo lapai buvo įsigyti iš AB „Lytagra“ 2020 m. vasario 12 d.

18.6. Atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala, t. y. atsakovui neatlikus paminėtų neteisėtų veiksmų, AB „Progresas“ būtų galėjusi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021 visa apimtimi ir perduoti ieškovei ginčo metalo lakštus.

18.7. Ieškinys buvo pareikštas pagal ieškovės buveinę CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu. Alternatyvusis teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose būtina apginti ypač reikšmingus ieškovo teises ir interesus. Ši taisyklė yra susijusi ir išplaukianti iš žalos, padarytos turtui, atlyginimo prievolės (delikto) ir ja ginami kreditoriaus interesai dėl žalos atlyginimo.

18.8. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturėjimą galimybės apmokėti sąskaitos ir tokio susitarimo tarp advokato ir kliento buvimą. Vien tik tai, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas (880 Eur) apmokėjo po bylos išnagrinėjimo iš esmės, nesudaro pagrindo šių išlaidų priteisimui. Pastebėtina tai, kad šios išlaidos susidarė už atstovavimą 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. spalio 21 d., 2024 m. spalio 30 d., 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžiuose. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis neturėjo galimybės apmokėti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą minėtuose teismo posėdžiuose iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (880 Eur) priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023 90 punktą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo nutraukta AB „Progresas“ restruktūrizavimo byla ir iškelta AB „Progresas“ bankroto byla. Nutartis, kuria AB „Progresas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.

22. AB „Progresas“ vadovu (direktoriumi) nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. kovo 23 d. buvo D. M., nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. – atsakovas E. G., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 21 d. – A. N. – B..

Žemesnės instancijos teismas

23. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, be kita ko, nusprendė išreikalauti iš svetimo neteisėto AB „Progresas“ valdymo ieškovei UAB „Guso Baltic“ nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe ir 1,5 t metalo lapų (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025) 7 vnt., bendra vertė 2 eil. ir 3 eil. 2 567,14 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 1 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

24. 2021 m. birželio 28 d. pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas tarp UAB „Guso Baltic“ direktoriaus D. M. ir bankrutuojančios AB „Progresas“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto vadyba“ įgalioto asmens L. B.. Ieškovei UAB „Guso Baltic“ 2021 m. birželio 28 d. perdavimo – priėmimo aktu nebuvo perduoti 2,58 t metalo lapų (6x1500x6000 mmS235) 6 vnt. ir 1,5 t metalo lapų (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025) 7 vnt., bendra vertė – 2 567,14 Eur, nes jie nerasti AB „Progresas“ patalpose.

25. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-417-638/2022 (byla išskirta iš bankroto bylos Nr. B2-48-638/2024) patvirtintas kreditoriaus UAB „Guso Baltic“ 139 687 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas AB „Progresas“ bankroto byloje, tame tarpe ir 2 567,14 Eur kreditorinis reikalavimas už negrąžintas prekes pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021.

26. Iš likviduojamos dėl bankroto AB „Progresas“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto vadyba“ byloje esančių 2024 m. sausio 31 d., 2024 m. rugsėjo 23 d., 2024 m. lapkričio 11 d. raštų, taip pat nemokumo administratorės įgaliotos atstovės L. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad likviduojamos dėl bankroto AB „Progresas“ visas turtas yra parduotas, kreditorių sąskaitoje esančiomis lėšomis bus padengta dalis pirmos eilės pirmo etapo įmonės kreditorinių reikalavimų, dėl lėšų trūkumo antros eilės kreditoriniai reikalavimai (tame tarpe ir ieškovės kreditorinis reikalavimas) nebus padengti.

27. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės (AB „Progresas“) vadovo, 2567,14 Eur žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, kad ieškovei priklausantys metalo lapai, atsakovui tai žinant ir jo nurodymu, buvo sunaudoti pagaminant iš jų kuro talpą, dėl ko nebuvo galima įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021 bei patenkinti ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimų, tokiu būdu ieškovei padarant tiesioginę žalą, o pati įmonė negali patenkinti kreditoriaus (ieškovės) reikalavimų.

28. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 121,60 Eur žalos atlyginimą. Teismas sprendė, kad ieškovei turint teisę į pirkimo PVM susigrąžinimą (ši ieškovės teisė byloje nepaneigta jokiais objektyviais įrodymais), nėra pagrindo šio PVM laikyti ieškovės patirta turtine žala, todėl ieškovei priteistinos žalos dydis mažinamas 445,54 Eur suma, t. y. nuo 2 567,14 Eur iki 2 121,60 Eur sumos.

29. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties termino

30. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Nurodo, kad ieškovės teigimu, apie jos teisių pažeidimą ieškovė jau žinojo 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau ieškinys teismui pareikštas 2024 m. kovo 27 d., t. y., jau pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui.

31. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovė reikalauja atlyginti žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

32. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y., ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto vertinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti laikoma ieškovės 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašto kreipimosi į RAB ,,Progresas“ data, kuriame kalbama apie ieškovės prekes paliktas saugojimui RAB ,,Progresas“ teritorijoje. Pažymėtina, kad kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlygos yra: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą; 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala; 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, t. y., į subsidiarios bendrovės vadovo atsakomybės pobūdį, svarbu nustatyti, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), kad BAB „Progresas“ negali patenkinti kreditorės (ieškovės) reikalavimų.

34. Bylos duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-417-638/2022 (byla išskirta iš bankroto bylos Nr. B2-48-638/2024) patvirtintas kreditoriaus UAB „Guso Baltic“ 139 687 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas AB „Progresas“ bankroto byloje, tame tarpe ir 2 567,14 Eur kreditorinis reikalavimas už negrąžintas prekes pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021. Ieškovė gavo BAB „Progresas“ nemokumo administratorės 2024 m. sausio 31 d. raštą, kuriame nurodyta, kad dėl lėšų trūkumo antros eilės kreditoriniai reikalavimai nebus padengti, t. y. tapo aišku, kad bendrovė pati negalės patenkinti kreditorės (ieškovės) reikalavimo. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams prasidėjo nuo 2024 m. sausio 31 d. Ieškinys teisme gautas 2024 m. kovo 28 d. Tai reiškia, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

35. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad šiuo laikotarpiu RAB ,,Progresas“ vadovavo D. M., kuris tuo pačiu buvo ir ieškovės vadovas, todėl teismo nutartimi nustatytas faktas, kad D. M., o tuo pačiu ir ieškovė ne 2024 m. sausio 31 d., bet 2019 metais neabejotinai žinojo apie RAB ,,Progresas“ nemokumą ir kad nepakanka turto atsiskaityti su kreditoriais, todėl turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl senaties termino skaičiavimo pradžios. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantu, pažymi, kad 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo nutraukta AB „Progresas“ restruktūrizavimo byla ir iškelta AB „Progresas“ bankroto byla. Nutartis, kuria AB „Progresas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d. Taigi, vien jau atsižvelgiant į bankroto bylos iškėlimo datą negalima daryti išvados, kad ieškovė turėjo suvokti, AB „Progresas“ buvo nemoki 2019 metais.

36. Kaip minėta, ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Gavus informacijos apie bendrovės nemokumo procesą, bet kuriam šios bendrovės kreditoriui turėjo tapti akivaizdu, kad bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis, tačiau iki bendrovės nemokumo proceso pabaigos nėra aišku, ar / ir kokia dalimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju nemokumo administratorė, kuriai geriausiai žinoma bankrutuojančios bendrovės turtinė padėtis ir kokia apimtimi bus padengti kreditorių reikalavimai, 2024 m. sausio 31 d. rašte nurodė, kad dėl lėšų trūkumo antros eilės kreditoriniai reikalavimai nebus padengti, ieškovei kaip antros eilės kreditorei tapo žinoma, kad jos 2 567,14 Eur kreditorinis reikalavimas už negrąžintas prekes nebus patenkintas, todėl nuo šio momento turėjo teisę reikšti atsakingam asmeniui už padarytą žalą ieškinį, t. y. reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui atsakingam už žalos ieškovei atlyginimą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

37. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl netinkamai išsprendė atsakovo atsakomybės likviduojamos AB ,,Progresas“ vienam iš kreditorių klausimą ir taikydamas vadovo atsakomybę per plačiai.

38. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl juridinio asmens kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, išaiškinta, kad tokią teisę juridinio asmens kreditorius turi dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 23 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reiškiant tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams CK 6.263 straipsnio pagrindu, turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 30 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 48 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 24 punktas; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025, 24 punktas).

40. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyvio ir (ar) valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. kiekvienas šių subjektų atsako už savo kompetencijai priskirtus veiksmus ar neveikimą; be to, kreditoriui pareiškus tiesioginį ieškinį, tiek juridinio asmens dalyviui, tiek valdymo organų nariams (vadovui) atsakomybė kyla už nesąžiningus, prieš konkretų juridinio asmens kreditorių nukreiptus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-469/2024, 55 punktas; 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024, 48 punktas). Juridinio asmens dalyviai neatsako už valdymo organų kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą (nebent juridinio asmens dalyvis veiktų kaip faktinis vadovas), ir atvirkščiai – juridinio asmens valdymo organams negali būti taikoma civilinė atsakomybė už dalyvių kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl dėl atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020, 29 punktas). Tiek juridinio asmens dalyvių, tiek valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiarioji; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip subsidariosios atsakomybės sąlyga, teismo gali būti konstatuotas įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir nebūtinai siejamas su juridinio asmens nemokumo procesu. Solidarioji juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditorius ieškinį galima, kai žala padaroma jų bendrais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-469/2024, 55 punktas).

41. Ieškovė nagrinėjamojoje byloje įrodinėjo, kad atsakovas žinodamas, kad 2,58 t metalo lapų (6x1500x6000 mmS235 (6 vnt.)) ir 1,5 t metalo lapų (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025 (7 vnt.)) (vertė 2567,14 Eur) priklauso ieškovei ir dėl jų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra nagrinėjama civilinė byla, nurodė iš jo pagaminti kuro talpą (šią aplinkybę civilinėje byloje nuslėpdamas), kuri pagal 2020-09-28 Progresas sąskaitą PRO Nr. 05132, suma 11.375,00 Eur buvo parduota UAB „Doledus“.

42. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, t. y., ieškovės siųstus raštus dėl metalo lakštų grąžinimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kuriame dalyvavo ir pats atsakovas, taip pat ieškovės iškeltą civilinę bylą dėl metalo lakštų išreikalavimo iš AB „Progresas“, sprendė, kad atsakovas, kaip AB „Progresas“ vadovas, turėdamas duomenis (informaciją) apie tai, jog metalo lakštai galimai priklauso ieškovei UAB „Guso Baltic“, o ne AB „Progresas“, net ir esant pareikštoms ieškovės pretenzijoms dėl šių metalo lakštų (taip pat ir teismine tvarka), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, aiškiai ir nepateisinamai aplaidžiai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ir nustatyti metalo lakštų priklausomybę nuosavybės teise (pvz., patikrinti įmonės buhalterinę apskaitą dėl žaliavų įsigijimo ir pan.). Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų parodymų nustatė, kad būtent apeliantas davė nurodymą savo darbuotojams iš minėtų metalo lakštų pagaminti cisterną, kuri vėliau buvo parduota, o panaudojus šiuos metalo lakštus cisternos gamybai, t. y. atsakovui neišsaugojus ginčo metalo lakštų įmonės dispozicijoje ir neperdavus jų naujai įmonės vadovei A. N. – B., AB „Progresas“, atstovaujama nemokumo administratorės, neturėjo galimybės įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, t. y. perduoti metalo lakštus natūra ieškovei UAB „Guso Baltic“. Tokius atsakovo veiksmus, teismas vertino kaip neteisėtus CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Atsakovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė ieškovei žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala, t. y. atsakovui neatlikus paminėtų neteisėtų veiksmų, AB „Progresas“ būtų galėjusi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021 visa apimtimi ir perduoti ieškovei ginčo metalo lakštus.

43. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad ieškovė kartu su 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo pateikė 2020 m. balandžio 6 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 270 dėl 30 m³ požeminės talpos pardavimo tarp AB ,,Progresas“ ir UAB ,,Tetas“. Iš šių rašytinių įrodymų ir D. M. žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas turėjo pagrindą naudoti medžiagas 30 m³ požeminės talpos pagaminimui, nes tam jos ir buvo atvežtos, tačiau sprendimą dėl to kam pagamintą gaminį parduoti priėmė ne atsakovas bet A. N. – B., todėl atsakovas neatliko veiksmų kurie kreditoriui galėjo sukelti žalą ir nėra atsakovo kaltės bei didelio nerūpestingumo kaip privalomos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pažymi, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, nurodyta, kad: „2019 m. sausio 2 d. žodinės sutarties pagrindu susitarė, kad atsakovė laikinai neatlygintinai leis naudotis teritorijos ir patalpų dalimi. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. paliko RAB „Progresas“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, <...> 2,58 t metalo lapų (6x1500x6000 mm S235 (6 vnt.)) ir 1,5 t metalo lapų (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025 (7 vnt.)) (vertė 2567,14 Eur), įsigytų iš AB „Lytagra“ <...>“. Bylos duomenimis, metalo lapai buvo įsigyti iš AB „Lytagra“ 2020 m. vasario 12 d. Būtent šių metalų lapų atsakovas neišsaugojo ir neperdavė ieškovei jai priklausančių nuosavybės teise priklausančių metalo lapų.

44. Apelianto vadovavimo laikotarpiu ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. reiškė reikalavimus, adresuotus AB „Progresas“, kuriuose nurodyta, kad, vykdant bendrą gamybinę veiklą, UAB „Guso Baltic“ paliko saugojimui AB „Progresas“ teritorijoje UAB „Guso Baltic“ priklausančius 2,58 t metalo lapus (6x1500x6000 mmS235) 6 vnt. ir 1,5 t metalo lapus (3x1500x6000 mm S235JR EN 10025) 7 vnt., įsigytus iš AB „Lytagra“; prašo AB „Progresas“ kuo skubiau informuoti, ar ketina geranoriškai grąžinti įmonėje laikomus daiktus ir kada būtų galima juos atsiimti; prašo daiktus grąžinti iki gegužės 18 d., o iki nurodytos dienos negrąžinus, nurodo, kad bus priversta kreiptis į teismą. Kadangi reikalavimas perduoti ieškovei turtą nebuvo įvykdytas, ieškovė iniciavo civilinę bylą. Ieškinys Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas (užregistruotas) 2020 m. birželio 22 d. Šiuo ieškiniu ieškovė UAB „Guso Baltic“ atsakovei AB „Progresas“, prašė išreikalauti iš svetimo neteisėto RAB „Progresas“ valdymo ieškovei UAB „Guso Baltic“ nuosavybės teise priklausantį turtą (tame tarpe ir metalo lapus). 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė pareiškė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti nurodytus metalo lakštus. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiam turtui. Ieškinys buvo įsiteisėjusiu sprendimu patenkintas. 2024 m. sausio 31 d. rašte BAB „Progresas“ nemokumo administratorė nurodė, kad metalo lakštai jai perduoti nebuvo. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad apeliantas nėra perdavęs ieškovei jai priklausančio turto.

45. Pažymėtina, kad po apelianto vadovavimą perėmusi liudytoja A. N. – B. teismo posėdžio metu nurodė, kad „Progreso“ direktore tapo nuo rugsėjo 1 d., prieš tai dirbo buhaltere, o vadovu buvo atsakovas. Su buvusiu vadovu nepasirašė turto perdavimo–priėmimo akto. Atsakovas nurodė jai, kad, kadangi D. M. neperdavė jokio turto jam, atsakovas neperduoda turto jai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aktuali aplinkybė, kad priėmė sprendimą iš metalo lakštų pagamintą gaminį parduoti. Šiuo atveju svarbu tai, kad būtent apeliantas žinojo, jog metalo lakštai apelianto vadovavimo laikotarpiu priklausė ieškovei ir būdamas AB „Progresas“ vadovu jų neišsaugojo. Apie reikalavimus perduoti ieškovei metalo lakštus apeliantui neabejotinai buvo žinoma tiek iš ieškovės siųstų raštų, tiek iš civilinės bylos ieškinio, tiek iš 2020 m. gegužės 27 d. antstolio Aleksandro Ščiukino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, kad ieškovė yra palikusi jai nuosavybės teise priklausančius daiktus atsakovės patalpose/teritorijoje. Nors apeliantas kitoje byloje reiškė nesutikimus dėl faktinių aplinkybių protokolo patikimumo, tačiau jo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

46. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat įvertino argumentus, susijusius su atsakovo atsakomybės individualizavimu ir pagrįstai sprendė, kad atsakovui neišsaugojus ginčo metalo lakštų įmonės dispozicijoje ir neperdavus jų naujai įmonės vadovei A. N. – B., AB „Progresas“, atstovaujama nemokumo administratorės, neturėjo galimybės įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021, t. y. perduoti metalo lakštus natūra ieškovei UAB „Guso Baltic“. Atsakovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė ieškovei žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala, t. y. atsakovui neatlikus paminėtų neteisėtų veiksmų, AB „Progresas“ būtų galėjusi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-596-638/2021 visa apimtimi ir perduoti ieškovei ginčo metalo lakštus.

47. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į teismo sprendimą neįrašė dalies svarbių liudytojo V. U. parodymų, todėl konstatavo ne visas aplinkybes. Apelianto nuomone, svarbu tai, kad V. U. parodė, kad medžiagos buvo likę nuo ,,Progreso“ laikų kai vadovavo D. M.. Liudytojas parodė, kad ten buvo likę daug metalų ,,švelerių“, ,,kampuočių“, ,,skardų“. Jie buvo AB ,,Progresas“ teritorijoje, kas pirko nežino. Pasisakant dėl šių argumentų, visų pirma, pažymėtina tai, kad tai, kad teismas į sprendimą neįrašė dalies liudytojų parodymų nereiškia, kad jie nebuvo įvertinti. Antra, liudytojų parodymais nebuvo paneigta aplinkybė, kad apeliantas nėra atsakingas už metalo lakštų perdavimą (neišsaugojimą) ar kad metalo lakštai ieškovei nebuvo perduoti.

48. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadą, kad būtent apelianto neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovei buvo padaryta žala. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai ar šališkai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kitus įrodymus. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus apeliantui, atsižvelgiant į jo apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino šalių teiktus įrodymus.

Dėl teismingumo

49. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 29 straipsnį ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl ieškinys turėjo būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

50. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškovas gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, t. y. šiuo atveju ieškovui įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle. Nagrinėjamu bylos atveju ieškinys paduotas pagal ieškovės buveinės vietą. Atsižvelgiant į CPK 30 straipsnio 6 dalį, konstatuotina, kad teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

51. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys šiuo atveju patenkintas 83 proc. (2 121,60 Eur × 100 proc. / 2 567,14 Eur). Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų (880 Eur) priteisimo, nes jis pateiktas 2024 m. gruodžio 31 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo. Apeliantas nurodo, kad jis advokato pateiktą sąskaitą apmokėjo 2024 m. gruodžio 16 d. teismui jau išėjus į pasitarimo kambarį iki to laiko atsakovas neturėjo finansinės galimybės apmokėti sąskaitos ir tai atitiko atsakovo ir jo kliento susitarimą. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisti atsakovui realiai patirtas 880 Eur atstovavimo išlaidas, prireikus dėl to nepriėmė papildomo sprendimo.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad byla baigta nagrinėti iš esmės 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje. Apelianto prašymas dėl 880 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisme gautas 2024 m. gruodžio 31 d.

53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai reiškia, kad prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas gali būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

54. Lietuvos Aukščiausiojo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 nurodyta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.

55. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad atsakovas už atstovavimą teismo posėdžiuose 2024 m. rugsėjo 9, spalio 21, spalio 30, gruodžio 10 advokatui sumokėjo 880,00 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad apmokėjimas atliktas 2024 m. gruodžio 16 d. Taigi, bylos iš esmės nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo žinomos, tačiau duomenų apie atsakovo įsipareigojimą sumokėti advokatui 880 Eur sumą teismui nebuvo pateikta iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos. Vadinasi, ši apeliacinio skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus individualų ieškinį, pareikštą buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

58. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

59. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Guso Baltic“, juridinio asmens kodas 300590130, iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė