Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Baltusa“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo - D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.Žaliosios kortelės sistemos veikimo principas: 1)eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - Šveicarijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas; 2)transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju - Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

17.Teismas nutarė netenkinti atsakovo atstovo prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kadangi iki posėdžio pradžios ieškovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, remiantis argumentais, nurodytais procesiniuose dokumentuose ir išnagrinėjo civilinę bylą šalims ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ginčo esmė ir jų vertinimas

18.Byloje esančia informacija apie transporto priemonę nustatyta, kad UAB „Baltusa“ yra transporto priemonės (vilkiko) (duomenys neskelbtini), naudotojas (valdytojas), savininkas – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.

20.2019-08-01 Galutine sąskaita-faktūra dėl 2018-01-19 eismo įvykio Šveicarijoje nustatyta, kad galutinė mokėtina suma yra 2514,88 (CHF), kurioje 2186,85 (CHF su PVM) žala ir 328,03 (CHF be PVM) administravimo mokesčiai. Taip pat 2018-06-13 sąskaita-faktūra patvirtina, kad mokėtina suma 2030,50 (CHF be PVM) arba 2186,85 (CHF su PVM); paslaugos aprašymas - Akmeninių gabionų remontas (Dvigubieji stulpelių paklotai, sunkūs, 100 cm aukščio, cinkuoti karštuoju būdu, stulpeliai 8/6/8 mm, tinklo plotas 50 x 200 mm, plotis 2 510 mm; tvoros montuotojas, įsk. rankinius įrankius (darbo, poilsio, kelionės laikas), pagal efektyviąsias išlaidas; bendrasis atvykimo ir įrengimo mokestis. Medžiagų ir asmenų vežimas statybos laikotarpiu). Pateiktais banko pavedimais nustatyta, kad 2186,85 (CHF) sumai pavedimai atlikti.

21.Iš M. B. 2018-01-22 el. laiško Dėl užsienio šalies vilkiko padarytos žalos akmeninių gabionų atitvarui nustatyta, kad minėtas asmuo nurodęs, jog apie žalą pranešęs telefonu, nurodo žalos padarymo eigą: 2018-01-19 rytą vilkikas (pristatantis krovinį į „Hornbach“ statybinių prekių parduotuvę) išorinėje pusėje, t. y. „Hornbach“ teritorijos pusėje, išvertė jo sklypo akmeninių gabionų atitvarą. „Hornbach“ atstovai iškvietė policiją, pareigūnai pateikė jam dokumentus, susijusius su vairuotoju ir transporto įmone. Apie žalą pranešta savo pastato draudimo bendrovei („Allianz“, žalos Nr. 2018 72 30 513).

22.Taip pat 2019-08-02 el. susirašinėjimo informacija patvirtina, kad pirmiau nurodytas įvykis išnagrinėtas Šveicarijos nacionalinio draudimo biuro (vok. santrumpa - NVB) užsakymu pagal Kelių eismo įstatymo (vok. santrumpa - SVG) 74 straipsnį. paaiškėjo, kad nurodytas vilkikas nebuvo apdraustas, todėl žala sureguliuota Nacionalinio draudimo biuro užsakymu, ir dabar reikalaujama iš Lietuvos draudimo bendrovės atlyginti žalą pagal sutartį dėl žaliosios kortelės. Lietuvos draudimo bendrovė atsisako atlyginti žalą argumentuodama tuo, kad nėra kaltės įrodymo. Tam, kad bendrovė iš Lietuvos atlygintų sumokėtas žalos išmokas, prašoma patvirtinti, kad 2018-01-19 įvykis policijai žinomas, o žalą sienai/atitvarui, esančiam Kantonsstrasse 65, 8854 Galgenene, sukėlė vilkikas (duomenys neskelbtini) (LT), bet dėl to ieškinys nebuvo reiškiamas.

23.Kita, 2019-08-08 el. laiško informacija nustatyta, kad vilkiko, (duomenys neskelbtini) (LT), vairuotojas sukdamas „Hornbach“ teritorijoje padarė materialinę žalą M. B. sklypo akmeninių gabionų atitvarui. Šis asmuo buvo labai geranoriškas, nes vairuotojas ar „Hornbach“ atstovai kreipėsi į jį. Dėl šios priežasties nuspręsta įvykį sureguliuoti sudarant draugišką susitarimą. Nuo pat pradžių vairuotojas pripažino, kad įvykis įvyko dėl jo kaltės. Taip pat jis patvirtino, kad jis ar jo įmonė pasirūpins žala.

24.2019-08-15 el. laiško informacija nustatyta, kad Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas iš karto pripažino savo atsakomybę. Įvykio vietoje buvo Švico kantono policijos pareigūnai, jokių klausimų dėl atsakomybės nekilo.

25.Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-01-19 eismo įvykio Šveicarijoje metu, UAB „Baltusa“ vilkikas (duomenys neskelbtini), buvo vairuojamas įmonės vairuotojo D. M. (gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis).

26.2019-09-19 lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo VAN AMEYDE (SWITZERLAND) AG 2514.88 CHF (Šveicarijos frankų).

27.2019-10-17 Pretenzija dėl 2286,47 Eur grąžinimo Įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikalavo iš UAB „Baltusa“ atlyginti 2286,47 Eur sumą per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos; pakartotinė pretenzija išsiųsta 2020-01-02.

28.2021-02-18 raštas Dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į UAB „Baltusa“ dėl administruojamos žalos.

29.Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad su ieškovo reikalavimais nesutikdamas atsakovas laikėsi pozicijos, jog draudikų biuras išmokėdamas Šveicarijos nacionaliniam draudikų biurui žalą prieš tai pilnai neištyrė eismo įvykio aplinkybių, nepatikrino, nenustatė visų reikšmingų faktų ir pasielgė mažų mažiausiai neprofesionaliai.

30.Pasisakant dėl atsakovo pirmiau nurodyto argumento pažymėtina, kad 1949-01-25 Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu įkurta Žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu. Nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (Bendradarbiavimo nuostatai), kuriuos priėmė Biurų taryba 2002-05-30 vykusioje Generalinėje asamblėjoje. Bendradarbiavimo nuostatų tikslas – reglamentuoti nacionalinių draudikų tarpusavio santykius, vykdant pirmiau nurodytą JT rekomendaciją (Bendradarbiavimo nuostatų 1 straipsnis). Tai, kad Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Atsižvelgiant į tai, Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams.

31.Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

32.Vadovaujantis Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimu, kuris pridėtas prie Komisijos sprendimo 2003/564/EB, nacionaliniai draudikų biurai suteikia abipusius įgaliojimus kitiems pasirašiusiems biurams savo vardu ir savo narių vardu draugiškai sureguliuoti bet kokią žalą ir sutikti pasinaudoti bet kokiu, teisminiu ar neteisminiu procesu, po kurio būtų atlyginta su autoavarija susijusi žala (Susitarimo 2 straipsnis). Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai biurui pranešama apie jo veiklos šalies teritorijoje įvykusią autoavariją, į kurią pateko kitos šalies transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes ir kuo greičiau informuoja draudiką ar atitinkamą nacionalinį draudimo biurą. Visas žalas biuras administruoja savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą transporto priemonę apdraudusio draudiko arba atitinkamo nacionalinio biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu, tačiau esant aiškiai išreikštam prašymui informuoja draudiką arba atitinkamą draudimo biurą prieš priimdamas galutinį sprendimą (Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 10 straipsnį biurai abipusiškai garantuoja atlyginti mokėtinas sumas, susijusias su bet kokia autoavarija, į kurią pateko transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje.

33.Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek ir Bendradarbiavimo nuostatuose numatyta Biuro pareiga atlyginti kitos Susitariančiosios valstybės žalos atlyginimo institucijai (nacionaliniam draudikų biurui) šio tretiesiems asmenims atlygintą žalą, taip pat nustatyta teisė susigrąžinti išmokas iš atsakingų asmenų (draudiko, žalą padariusio asmens, pareigos apsidrausti neįvykdžiusio asmens). Draudikų biurų santykių pobūdis atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-499/2012, kurioje konstatuota, kad motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimu siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. <...>Taigi iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-24/2014).

34.Be aukščiau nurodyto teismų praktikos išaiškinimo pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į Šveicarijos, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Kaip minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Šveicarijos kelių eismo taisyklių 31 straipsnį, vairuotojas privalo visą laiką atsargiai, kas yra jo pareiga, kontroliuoti transporto priemonę. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Šveicarijoje, įvykus eismo įvykiui, nėra privaloma kviesti policiją arba užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau trečioji šalis turi įrodyti atsakomybę. Šiuo atveju policija buvo iškviesta. Policija patvirtino, kad Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas prisiėmė kaltę ir atsakomybę. Jau minėta, kad el. laiškų informacija patvirtina, kad Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas prisiėmė atsakomybę policijos akivaizdoje, tai patvirtina policijos pareigūnas, pateikė visus reikiamus dokumentus. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, Šveicarijos kelių eismo taisyklių 58 straipsnis nustato, kad jei dėl motorinės transporto priemonės naudojimo sužeidžiamas arba žūsta asmuo arba padaroma turtinė žala, už žalą atsakingas yra tos transporto priemonės savininkas.

35.Svarbu pastebėti, kad pats žalos faktas pripažintas ne tik paties UAB „Baltusa“ vairuotojo, bet ir vilkiku padarytą žalą patvirtino Šveicarijos policijos pareigūnai, žalą patyręs asmuo M. B., taip pat tai yra užfiksuota ginčo eismo įvykio fotonuotraukomis.

36.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas taip pat negali sutikti ir su kitu atsakovo argumentu apie tai, kad atsakovui apie ginčo eismo įvykį tapo žinoma tik iš inicijuotos jo atžvilgiu civilinės bylos, taip pat su tuo, jog ieškovas nesiėmė priemonių informuoti, bendradarbiauti su atsakovu. Šias atsakovo nurodomas aplinkybes visų pirma paneigia paties UAB „Baltusa“ vairuotojo D. M. (trečiojo asmens) pateikti rašytiniai paaiškinimai teismui, kad įvykus ginčo eismo įvykiui, jis (vairuotojas) iš karto informavo savo firmą (atsakovą) apie įvykį, o grįžus į Lietuvą, iš vairuotojo dėl ginčo eismo įvykio buvo atlikta 200 Eur išskaita. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais, kadangi tokios faktinės aplinkybės realiai galėjo būti. Be to, kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, ne viename elektroninio pašto susirašinėjime yra akcentuojamas vairuotojo pripažinimas apie tai, kad šis sukėlė ginčo eismo įvykį, kurį geranoriškai pripažino. Svarbu nagrinėjamu atveju pastebėti ir tai, kad vairuotojui grįžus vilkiku į Lietuvą, į UAB „Baltusa“, atsakovas turėjo matyti akivaizdžius vilkiko apgadinimus, juolab, kad vilkikas yra naujas, 2018 metų gamybos.

37.Akcentuotina, kad atsakovas atsiliepimu nurodęs, jog sąlyginai galima laikyti, kad yra nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala, tačiau tai nepagrindžia atsakovo vairuotojo atsakomybės dėl eismo įvykio. Taigi, viena vertus, atsakovas nepripažįsta eismo įvykio metu padarytos žalos, tačiau kita vertus, laiko, kad yra nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala. Pagal visuotinai pripažintą principą, yra negalima vienu metu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus).

38.Kritiškai vertintinas ir kitas atsakovo nurodomas argumentas, kad nėra aišku kokiu būdu buvo susikalbėta ir susitarta su atsakovo vairuotoju, kuris kalba baltarusiškai ir kaip jis galėjo prisiimti atsakomybę, kaip nurodoma ieškovo; tai nėra patikimas įrodymas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo UAB „Baltusa“ vairuotojas D. M., kuris sukėlė eismo ginčo įvykį, yra Baltarusijos pilietis, kuris moka rusų kalbą, kadangi jo, kaip trečiojo asmens, paaiškinimai teismui pateikti raštu rusų kalba. Be to, kaip nustatyta, trečiasis asmuo D. M. yra jauno amžiaus, dirbantis tarptautinių reisų vairuotoju, todėl neatmestina tikimybė, kad jis gali mokėti, be gimtosios kalbos, rusų ir kitas kalbas. Atsakovas, atsiskirsdamas nagrinėjamoje byloje minėta aplinkybe dėl vairuotojo galimybės susikalbėti eismo įvykio metu Šveicarijoje, nepateikė į bylą jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, su D. M. sudaryta darbo sutartimi baltarusų-lietuvių kalbomis). Taigi, akivaizdu, kad atsakovo nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

39.Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

40.Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis Nr. 3K-7-300/2010). Todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl ieškovo sumokėtos žalos atlyginimo išmokos priteisimo.

41.Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Tokią teismų praktiką formuojama ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 34, Vilnius 2011 m., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-300/2010 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės naudotojas lizingo sutarties pagrindu, tačiau nebuvo sudaręs privalomos transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimo sutarties su draudiku, todėl atsakovui tenka šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai.

42.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir nustatęs neapdraustą Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę vairavusio asmens kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms yra numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą. Byloje atsakovas neginčijo žalos dydžio. Teismas pažymi, kad iš pateiktų byloje ieškovo duomenų, nuotraukų, duotų paaiškinimų negalima nustatyti, kad Šveicarijos nacionalinis draudikų biuras žalos dydį paskaičiavo netinkamai. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog prašomas priteisti sumas ieškovas sumokėjo eismo įvykio valstybės draudikų biurui, todėl laikytina, kad ieškovas byloje įrodė visą prašomą priteisti jo patirtų nuostolių atlyginimo dydį ir pagrindo mažinti šį dydį nėra.

43.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šalių į civilinę bylą pateiktus įrodymus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2286,47 Eur nuostolių sumą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1, 5 dalys, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

44.CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010, Nr.3K-3-52/2011), todėl teismo nuomone, kiti šalių nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46.Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, kitos išlaidos (vertimo paslaugos) susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, viso 172 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

47.Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t. y. 6,77 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, iš atsakovo UAB „Baltusa“, į. k. 303234303, 2286,47 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 47 ct) nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2286,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltusa“, į. k. 303234303, valstybės naudai 6,77 Eur (šešis eurus 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.