Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-21 · Civilinė byla Nr. e2A-68-603/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
e2A-68-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04685-2017-22
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
BUAB „Kitokios durys“
Atsakovas
UAB „Loza- Baltija“
Trečiasis asmuo
UAB „Hidrostatyba“
Civilinė byla Nr. e2A-68-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04685-2017-2
2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kitokios durys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Kitokios durys“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Loza- Baltija“ dėl avanso grąžinimo, tretysis asmuo UAB „Hidrostatyba“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Kitokios durys“ (buvę pavadinimai UAB „Premmier EU“ ir UAB „Mitnijos durys“) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Loza-Baltija“, prašydama priteisti iš atsakovo 10 835,00 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės bankroto administratorius nustatė, kad 2015 m. birželio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pardavimo sutartis Nr. RD2-2015/06/02, kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti 90 vienetų akustinių vidinių durų 32 db su staktomis, apvadais ir stiklais, pagal užsakovo specifikaciją ir durų brėžinius. Šalys susitarė, kad užsakymo gamybos terminas – 30 kalendorinių dienų nuo avanso gavimo. Ieškovė į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 2015-06-03 atliko 4335,00 Eur dydžio avansinį mokėjimą, 2015-06-26 – 2000,00 Eur avansinį mokėjimą, 2015-07-24 – 4500,00 Eur avansinį mokėjimą, iš viso - 10 835,00 Eur. Pažymėjo, jog ieškovės bankroto administratorius, analizuodamas dokumentus, nenustatė, jog atsakovė perdavė ieškovei sutarties objektą, arba grąžino į ieškovės sąskaitą sumokėtą 10 835,00 Eur dydžio avansą. Nurodė, kad 2015-08-18 ieškovė su atsakove sutartį nutraukė dėl esminio jos pažeidimo – sutartyje nustatytu terminu nepristačius sutarties sąlygas atitinkančio objekto.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Loza-Baltija“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė 2015-07-24 sumokėjo 10 835,00 Eur avansą, todėl duris atsakovė privalėjo perduoti ieškovei iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., tačiau 2015 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė informavo atsakovę dėl sutarties vykdymo sustabdymo. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė nesutiko grąžinti avanso, nes ieškovė, neturėdama jokio pagrindo, vienašališkai sustabdė, o po to nutraukė jų sudarytą ginčo sutartį, nors sutartis iš atsakovės pusės buvo įvykdyta 80-90 proc., gamybos kaštai sudarė 20 284 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Kitokios durys“ atsakovės UAB „Loza- Baltija“ naudai 1600 Eur atstovavimo išlaidų, o į valstybės biudžetą 9,29 Eur pašto išlaidų.

4. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis bei papildomai pateiktus užsakovo (trečiojo asmens) įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį su UAB „Hidrostatyba“. Byloje konstatuotos aplinkybės nesudarė pagrindo teismui vienareikšmiškai spręsti, jog UAB „Hidrostatyba“ nutraukė rangos sutartinius santykius tik dėl atsakovės veiksmų. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė pristatė netinkamos kokybės duris. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė avansą mokėjo atsakovei dalimis, taigi pretenzijų ji atsakovei dėl durų kokybės nereiškė. Tik 2015-08-07 ieškovė atsisakė sumokėti atsakovei papildomai 2000,00 Eur avanso, nurodydama, jog realiai negali montuoti pateiktų durų dėl trūkumų, taip pat nurodė, jog reikia perdarinėti staktas (e. b. l. 78-79). Be to, byloje konstatuota, jog pagamintos durys buvo montuojamos su UAB „Hidrostatyba“ nesuderinus gamybos ir montavimo mazgų brėžinių, kaip tai buvo sulygta šalių Sutarties 5.1 p. Tokiu būdu teismas sprendė, jog ieškovei netinkamai vykdant pagrindinę sutartį, būtent jai kilo neigiamos jos vykdymo pasekmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 10 835 Eur avansą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymą susiejo su ieškovės įsipareigojimų UAB „Hidrostatyba“ vykdymu bei nustatęs, jog ieškovė pažeidė 2014 m. lapkričio 24 d. sutartį su UAB „Hidrostatyba“, nemotyvavo, kaip tai lemia atsakovės pareigos pristatyti tinkamos kokybės užsakymą įgyvendinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, padarydamas procesinius pažeidimus, nepagrįstai nepasisakė dėl visų ieškovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu išdėstytų argumentų (dėl termino įvykdyti Sutartį praleidimo, avanso specifikos bei atsakovo nurodomų nuostolių nepagrįstumo).

5.2. Apeliantės nuomone, akivaizdu, jog pirmosios avanso dalies sumokėjimą (2015 m. birželio 3 d.) atsakovė laikė tinkamu ieškovo kaip pirkėjo įsipareigojimų vykdymu ir pretenzijų dėl avanso mokėjimo dalimis nereiškė, taigi 30 dienų gamybos terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. birželio 3 d. Tai reiškia, jog užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. liepos 3 d., tačiau tinkamos kokybės užsakymas ieškovei nebuvo pristatytas.

5.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakanka duomenų išvadai, kad atsakovė pateikė netinkamos kokybės duris yra klaidinga ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai. Ieškovei raštu užfiksavus durų defektus bei apie tai informavus atsakovę, pastaroji jokiu savalaikiu ar vėlesniu dokumentu nėra paneigusi šio fakto. Priešingai, teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovės direktorė N. V. sutiko, kad pristatytos durys neatitiko specifikacijų, tik nurodė, kad atsakovė būtų spėjusi esamus defektus pašalinti.

5.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino 2015 m. birželio 2 d. sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad atsakovė praleido užsakymo pristatymo terminą. Net iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. galutinis specifikacijas atitinkantis durų variantas dar nebuvo pateiktas, o produkcijos užbaigtumas tuo metu buvo tik 80-90 proc.

5.5. Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl avanso specifikos ir jo teisinės prigimties. 2015 m. birželio 2 d. sutarties sąlygos neįtvirtina šalių bendro ketinimo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą užtikrinti netesybų forma, t.y. jog pirkėjo sumokėtas avansas atlieka ir užtikrinamąją funkciją, kas suteiktų pagrindą atsakovei negrąžinti ieškovei jos sumokėto avanso.

5.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime nepasisakė ir dėl ieškovės argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl atsakovės nurodomų nuostolių realumo. Atsakovė dėl 2015 m. birželio 2 d. sutarties vykdymo patirtus savo nuostolius įrodinėjo SOOO durų fabrikas „Loza“ pateiktais skaičiavimais bei tarptautiniais mokėjimo pavedimais, tačiau nėra aišku, kokiam užsakymui įvykdyti yra pateiktas SOOO durų fabrikas „Loza“ skaičiavimas, nes pagal nurodytus duomenis visiškai negalima jo susieti su ieškovės užsakymu.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad jos priskiriamos BUAB „Kitokios durys“ administravimo išlaidomis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1528-345/2018 nutartimi (punktas 8) konstatavo, jog ieškovė 2014 m. lapkričio 24 d. sutarties su UAB „Hidrostatyba“ vykdymui pasitelkė atsakovę. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ginčo šalių santykius siejo su 2014 m. lapkričio 24 d. ieškovo sutartimi su UAB „Hidrostatyba“. Po to, kai UAB „Hidrostatyba“ nutraukė sutartį, ieškovė jau 2015 m. rugpjūčio 21 d. pranešė atsakovei apie ginčo sutarties sustabdymą, o 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešė atsakovei apie ginčo sutarties nutraukimą. Priešingai, negu teigia apeliantė, būtent 2014 m. lapkričio 24 d. sutarties nutraukimas paskatino ieškovę vienašališkai nutraukti 2015 m. birželio 2 d. sutartį ir atsisakyti atsakovės paslaugų.

6.2. Atsakovę nuo prievolės pagaminti ir pateikti duris „atleido“ ne ieškovės sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimas, o pačios ieškovės veiksmai, 2015 m. rugpjūčio 21 d. vienašališkai sustabdžius ginčo sutartį, o 2015 m. rugpjūčio 28 d. vienašališkai ją nutraukus. Esant ieškovės vienašaliam atsisakymui nuo 2015 m. birželio 2 d. sutarties, atsakovė buvo atleista nuo prievolių pagal šią sutartį įvykdymo.

Atsiliepimas

6.3. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad ji turėjo pateikti duris iki 2015 m. liepos 3 d. ir to nepadarė. 30 dienų terminas durims pagaminti ir pateikti turėjo prasidėti tik ieškovei sumokėjus visus 30 procentų nuo sutartos kainos. Apeliantės nurodyti atsakovės veiksmai (pretenzijų nepareiškimas, durų užsakymas Baltarusijoje) nelaikytini patvirtinančiais, kad atsakovė sutiko pateikti duris per 30 dienų nuo pirmos dalies avanso gavimo (nuo 2015 m. birželio 3 d.).

6.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovės durys buvo netinkamos kokybės ir dėl šios priežasties (kaip ir dėl terminų pažeidimo) 2015 m. birželio 2 d. sutartis buvo nutraukta. Su tokia apeliantės argumentacija atsakovė nesutinka. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės durys apskritai buvo pateiktos ieškovei (priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos faktūros ir t.t.), tad neperdavus daikto, negalima vertinti jo kokybės ir teigti, kad ji netinkama. Apeliantė, nepriėmusi iš atsakovės darbų, nesurašius priėmimo perdavimo akto, nepadarius pastabų dėl darbų kokybės priėmimo metu, visiškai nepagrįstai tvirtina, jog atsakovės pateiktos durys buvo nekokybiškos.

6.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog atsakovė pristatė netinkamos kokybės duris, yra visiškai teisinga. 2015 m. rugpjūčio 24 d. defektiniame akte apskritai tik konstatuojama, kad jame nurodytos durys yra netinkamos kokybės ir neatitinka pateiktų techninių specifikacijų, be to, visas duris ieškovė (tuo metu UAB Premmier EU) pateikė UAB „Hidrostatyba“ pagal 2015-03-31 d. sąskaitą faktūrą PRM_EU Nr. 15/0024, iš kurios datos darytina išvada, kad durys, kurios nurodytos abejose defektiniuose aktuose, nėra pagamintos UAB „Loza-Baltija“, nes sutartis tarp ginčo šalių buvo sudaryta tik 2015 m. birželio 2 d.

6.6. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai išplėtė avanso funkcijas. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 28 d. vienašališkai, be pagrindo nutraukė ginčo sutartį, kas laikytina prievolės nevykdymu. Lietuvos Respublikos CK 6.656 straipsnis nustato rangovo (atsakovės) teisę išieškoti jam priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui (ieškovei) priklausančio turto.

7. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 10 835 Eur avansą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pagal savo pobūdį 2015 m. birželio 2 d. sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis, todėl turėtų būti vertinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6 knygos XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ nuostatos. Dėl šios priežasties nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo iš rangos teisinių santykių. Rangos teisiniai santykiai yra tarp kitų šalių: UAB „Hidrostatyba“ ir BUAB „Kitokios durys“, nes pagal šių šalių sutartį ieškovė turėjo ne tik parduoti duris, bet ir jas sumontuoti.

7.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepaaiškina, kodėl ieškovės įsipareigojimai prieš UAB „Hidrostatyba“ ir jų įvykdymas ar neįvykdymas turėtų turėti lemiamą įtaką esminiam klausimui, ar atsakovas pateikė ieškovei reikiamą kiekį kokybiškų durų. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovė buvo pirminė grandis, dėl ko ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų prieš UAB „Hidrostatyba“. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad nors vienos UAB „Loza Baltija“ durys buvo ieškovės priimtos ir pripažintos tinkamomis, kas yra esminė aplinkybė vertinant, ar sutartis įvykdyta tinkamai.

7.3. Sutinka su apeliantės teiginiu, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė buvo pagaminusi ir pristačiusi ieškovei nors dalį tinkamo užsakymo, tokios aplinkybės nepatvirtino ir pati atsakovė. Todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovės pervestas avansas neturėtų būti grąžintas. Šiuo atveju avansas suvaidino tik išankstinio mokėjimo vaidmenį siekiant užsitikrinti, kad prekės bus perduodamos. Jis nebuvo nei užstatas, nei koks nors kitoks garantas.

7.4. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog buvo užfiksuoti durų defektai, jie buvo taisomi, tačiau vis tiek neatitikdavo reikalavimų. Dėl šių priežasčių iš byloje esamų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų niekaip negalima daryti išvados, jog atsakovė pateikė tinkamos kokybės duris.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsakovė pateikė netinkamos kokybės duris yra klaidinga ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai, nes apeliantė raštu užfiksavo durų defektus bei apie tai informavo atsakovę. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš 2015-08-11 defektinio akto (e. b. l. 131, 1 t.) matyti, kad buvo patikrintos apeliantės sumontuotos 39 vnt. durų (iš jų – 32 db durų – 6 vnt. 5 k. IV a. ir 31 vnt. cokolyje), patikrinimo metu nustatyti trūkumai, susiję ne tik su durų kokybe, bet didžiąja dalimi ir su netinkamu jų sumontavimu. Be to, apeliantės vadovas atsisakė pasirašyti nurodytą defektinį aktą taip su nurodytais trūkumais nesutikdamas. 2015-08-24 defektiniame akte (e. b. l. 132, 1 t.) nurodyta, kad durys yra netinkamos kokybės ir neatitinka pateiktų techninių specifikacijų, todėl grąžinamos pagal 2015-03-31 sąskaitą faktūrą PRM_EU Nr. 15/0024 pateiktos prekės. Kadangi sutartis tarp ginčo šalių sudaryta 2015 m. birželio 2 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad durys, kurios nurodytos minėtame defektiniame akte, yra pagamintos atsakovės.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė avansą atsakovui mokėjo dalimis (2015-06-03 - sumokėjo 4335,00 Eur, 2015-06-26 - 2000,00 Eur, 2015-07-24 - 4500,00 Eur, iš viso – 10 835,00 Eur (e. b. l. 10-12, 1 t.) ir pretenzijų atsakovei dėl durų kokybės nereiškė. Tik 2015-08-07 apeliantė atsisakė sumokėti atsakovei papildomai 2000,00 Eur avanso, nurodydama, jog negali montuoti pateiktų durų dėl trūkumų, taip pat nurodė, jog reikia perdarinėti staktas (e. b. l. 78-79, 1 t.). Tačiau apie konkrečių gaminamų durų kokybės trūkumų šalinimo terminų nustatytą atsakovei byloje duomenų nėra.

13. Be to, byloje nustatyta, kad 2015-08-20 trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ pranešimu Nr. 401-S-289 0351 informavo ieškovę, jog nutraukia sutartį ne tik dėl to, kad apeliantė nereagavo į siųstas užsakovo pretenzijas dėl gaminamų durų kokybės ir montavimo darbų broko, bet ir dėl to, kad pagamintos durys buvo montuojamos su UAB „Hidrostatyba“ nesuderinus gamybos ir montavimo mazgų brėžinių, kaip tai buvo numatyta Sutarties 5.1 p. (e. b. l. 127-128, 1 t.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo 2014-11-24 sutartį su ieškove nutraukė būtent vien dėl atsakovės durų kokybės.

14. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė pažeidė užsakymo pristatymo terminą, nes pirmasis avansinis mokėjimas atliktas 2015-06-03, todėl užsakymas turėjo būti atliktas iki 2015-07-03. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pagal ginčo šalių 2015-06-02 sudarytą sutartį numatyta, kad užsakymo gamybos terminas 30 kalendorinių dienų nuo avanso gavimo, avanso suma 10135 Eur (2015-06-02 sutarties 2.1 ir 3.2 p.). Kaip minėta, apeliantė atsakovei avansą mokėjo dalimis, paskutiniu 2015-07-24 atliktu mokėjimu bendra apmokėta suma sudarė 10 835 Eur, taigi, buvo apmokėta visa sutarto avanso suma. Nuo minėtos datos ir turėtų būti pradedamas skaičiuoti terminas užsakymui įvykdyti, tačiau apeliantė 2015-08-21 sustabdė sutarties Nr. RD-2015/06/02 vykdymą nesuėjus užsakymo gamybos terminui.

15. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

17. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

18. Atsakovė nurodo, kad patyrė 250 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikimą (e. b. l. 126-127, 2 t.). Atsižvelgiant į tai atsakovei iš ieškovės priteistina 250 Eur jos patirtų minėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios atitinka administravimo išlaidų sampratą (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kitokios durys“ (j.a.k. 302743525) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Loza- Baltija“ (j.a.k. 300647663) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza