- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- II-1155-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01153-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10996-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2025 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 50 Eur bauda.
V. M. nubausta už tai, kad 2025 m. kovo 21 d. 14.30 val., Apkasų g. 17, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę automobilį „Peugeot 3008“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su minėtu nutarimu, V. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Skunde nurodo, kad nesutinka, jog automobilis buvo paliktas stovėti kitose transporto priemonių eismui ar stovėjimui neskirtose teritorijose. Transporto priemonė stovėjo ant frezuoto asfalto ir žvyro pagrindo, t. y. ant kelio dangos. Vietoje, kurioje stovėjo automobilis, nebuvo vejos. Joje nebuvo kelio ženklų, draudžiančių stovėjimą ar sustojimą, taip pat specialių žymėjimų, nurodančių, kad stovėjimas ar sustojimas minėtoje vietoje draudžiamas. Automobilio stovėjimo vieta laikytina aikštele, galimai įrengta gyventojų; joje įrengti kelio bortai, kad transporto priemonės neužvažiuotų ant vejos. Be to, automobilio pastatymas netrukdė kitiems eismo dalyviams ir nesukėlė pavojaus eismo tvarkai ar saugumui.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas Nr. A97-11900/25 su fotonuotrauka apie transporto priemonės „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimą neleistinoje vietoje. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad V. M. automobilis stovėjo ant išvažinėtos žolės, šalia medžio, ant jo šaknų. Žolė šioje vietoje dėl nuolatinio automobilių statymo neauga, tačiau išvažinėtas žemės plotas laikytinas žaliąja zona, todėl negali būti pripažintas tinkama vieta transporto priemonėms statyti. Automobilis pastatytas teritorijoje, kurioje nėra automobilių stovėjimo aikštelės požymių ar įrengtų stovėjimo vietų. Remiantis teismų praktiką pažymima, kad draudimą sustoti ar stovėti nustato ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir KET nuostatos, todėl kelio ženklų nebuvimas savaime nereiškia, jog stovėjimas yra leidžiamas. Pažymėjo, kad teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad nėra esminės reikšmės, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje pastatytas automobilis – pakanka nustatyti, jog jis buvo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Be to, vien aplinkybė, kad tokioje vietoje įprastai stovi kitos transporto priemonės, nesuteikia teisės pažeidinėti KET ir neatleidžia nuo atsakomybės.
Teismo posėdžio metu V. M. palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad automobilį pastatė vietoje, kurioje danga buvo iš frezuoto asfalto bei žvyro. Ji buvo įsitikinusi, kad ten stovėti leidžiama. Pasak jos, toje vietoje yra įrengti geltonai nudažyti bortai, prie kurių automobilis buvo pastatytas. V. M. teigimu, toje vietoje nebuvo nei vejos, nei medžių šaknų, nei kelio ženklų, draudžiančių stovėjimą, todėl manė, kad automobilį pastatė leistinoje vietoje.
Skundas netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinta teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. KET 150.5 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taigi, šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas nesilaikant reikalavimų.
Pareiškėja nubausta už tai, kad ji 2025 m. kovo 21 d. 14.30 val., Apkasų g. 17, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę automobilį „Peugeot 3008“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą
Iš byloje surinktų duomenų bei pareiškėjos V. M. skundo argumentų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad ji neginčija tos aplinkybės, kad pastatė savo automobilį Apkasų g. 17, Vilniuje, kiemo teritorijos plote. Pareiškėja teigia, kad transporto priemonė stovėjo ant frezuoto asfalto ir žvyro pagrindo, t. y. ant kelio dangos; nebuvo vejos, kelio ženklų, draudžiančių stovėjimą ar sustojimą, taip pat specialių žymėjimų, nurodančių, kad stovėjimas ar sustojimas minėtoje vietoje draudžiamas.
Kelių eismo taisyklių II skyriaus 3.16 punkte išaiškinta, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelės sąvoka – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, jose užfiksuotas pareiškėjos automobilis (duomenys neskelbtini), priparkuotas prie pat medžio, vietoje, kuri neturi kietosios arba biriosios kelio dangos. Pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su institucijos teiginiu, jog automobilis stovėjo ant medžio šaknų. Nors iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad stovėjimo vietoje medžio šaknų nebuvo, tačiau tai nėra nusižengimo kvalifikacijai reikšminga aplinkybė. Plotas, kuriame buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, kaip matyti iš fotonuotraukų b. l. 20, 49, 50, 51, padengtas suvažinėtu gruntu. Šis plotas kairėje pusėje ribojasi su kietąja kelio danga, o dešinėje – su bortais, kuriais atribojamas žaliasis plotas. Paprastai bortais atskiriama stovėjimo teritorija (aikštelė), tačiau šiuo atveju jie neapjuosia minėtos teritorijos. Be to, bortai sustatyti netolygiai, yra išstumdyti, jų dydis skiriasi, jie neprižiūrėti – aplink auga veja, kas rodo, jog minėti atitvarai įrengti nekokybiškai. Be to, pati pareiškėja nurodė, kad aikštelę galimai įrengė namo gyventojai. Tai leidžia abejoti jų įrengimo teisėtumu.
Taip pat iš internete prieinamų „Google Maps“ nuotraukų matyti, kad teritorijos danga akivaizdžiai skiriasi nuo įvažiavimo bei kiemo važiuojamosios dalies dangos. Įvažiavimas yra padarytas iš trinkelių, kiemo važiuojamosios dalies danga – asfaltas, o teritorija, kurioje buvo užfiksuotas stovintis pareiškėjos automobilis, yra grunto danga. Matyti ir tai, kad kelio ženklų, nurodančių automobilių statymo būdą ar žyminčių automobilių stovėjimo aikštelę, nėra.
Sulyginus „Google Maps“ fiksuotas vietovės nuotraukas su VĮ „Registrų centro“ žemėlapyje „Regia“ (interaktyvi nuoroda: https://regia.lt/map/regia2?x=583069&y=6064046&scale=1000&text=Apkas%C5%B3%20g.%2017,%20Vilnius,%20%C5%BEem%C4%97lapis%20%20) fiksuotu miesto planu, matoma, kad ginčo teritorija nepriskirta nei keliui, nei stovėjimo aikštelei. „Google Maps“ nuotraukoje (interaktyvi nuoroda: https://maps.app.goo.gl/7fSX3zZYHVvZpLof6) matyti, kad kelio išplatėjimas baigiasi ties išlikusiais bortų kontūrais, ten pasibaigia ir asfaltuota danga, o dešinėje matomas išvažinėtas gruntas. Todėl darytina išvada, kad teritorijoje prie Apkasų g. 17 namo važiuojamoji kelio dalis yra platesnė ir skirta automobilių parkavimui, tačiau ginčui reikšmingas teritorinis plotas tokiai kategorijai nepriskirtinas. Remiantis tuom, kas išdėstyta, teigtina, kad ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma kelio infrastruktūros dalimi.
Tai, kad automobilio pastatymo vietoje susiformavo danga iš suvažinėto grunto, kuris nudėvėtas darosi panašus į skaldą ar žvyrą, nesudaro pagrindo šios vietos vertinti kaip transporto priemonių eismui ar stovėjimui skirtos teritorijos. Pažymėtina, kad iš byloje esančių fotonuotraukų negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad ginčo teritorijoje buvo specialiai užvežta ir užpilta skalda ar žvyru. Fotonuotraukose tai nematyti – teritoriją sudaro nuvažinėtas gruntas.
Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, taip pat nereiškia, kad šioje vietoje galima statyti automobilius. Teismų praktikoje nurodyta, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės Kelių eismo taisyklių nuostatos. Kelių eismo taisyklių 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-300-891/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-919/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289-898/2023).
Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad nuotraukose užfiksuota automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymo vieta laikytina transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Tokiu būdu teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad V. M., pažeidė KET 150.5 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo vyriausioji specialistė, turinti teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių Vilniaus apskrities Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10996-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
V. M. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.