Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. (E. J.) įgaliotos atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria, netenkinus skundo, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4894-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir Institucija) 2024 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4894-2024 (toliau ir Institucijos nutarimas) E. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2024 m. sausio 12 d. 15.55 val. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 150.5 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Nagrinėjamu atveju E. J. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2024 m. sausio 12 d. 15.55 val. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo pagal KET draudžiamoje vietoje (transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje), tuo pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. iš esmės neginčija fakto, jog sustojo ir kurį laiką automobilį paliko stovėti nurodytoje vietoje, tačiau teigia, kad minėtuose jo veiksmuose nėra KET 150.5 punkto reikalavimų pažeidimo, kadangi jis sustojo ir stovėjo KET nedraudžiamoje vietoje (ženklų, draudžiančių parkavimą toje vietoje nėra, be to, jis pastatė automobilį ant apsnigtos vietos), laikydamasis KET ir niekam nepadarydamas jokios žalos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl jo atžvilgiu priimto Institucijos nutarimo, palikdamas jį nepakeistą. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl E. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs, konkretūs ir pakankamai išsamūs skundo atmetimo motyvai, o naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma.

15. Administracinę atsakomybę vairuotojams pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį užtraukia: 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti; 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip žolė, pievelė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje išaiškinta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pagal KET 3.7 punktą kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde itin gausiai dėstomi argumentai dėl automobilio stovėjimo ant vejos / žolės (pvz. teigiant, kad ant apsnigtos, užšalusios žolės KET nedraudžia statyti automobilį ir pan.), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes E. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad sustojo ir stovėjo ant vejos (žolės), o už tai, kad sustojo ir stovėjo kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys.

17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas E. J. automobilis, priešingai nei vertina apeliantė, nėra skirta transporto priemonėms sustoti ir stovėti. Kaip matyti, kelio dalis, ant kurios pastatytas automobilis „Porsche Cayenne S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šio automobilio dešinė pusė), yra akivaizdžiai atskirta ir skiriasi nuo važiuojamosios kelio dalies. Automobilio dešinė pusė stovi aukščiau už važiuojamąją kelio dalį, taip pat matosi įrengti kelio borteliai, skiriantys važiuojamąją kelio dalį. Be to, kitoje pusėje, už kelio bortelio matosi neapsnigtos žemės plotai, auga medžiai ir krūmai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vieta, kur buvo pastatytas automobilis, neturi ir jokių automobilių stovėjimo aikštelei ar specialiai įrengtoms stovėjimo vietoms būdingų požymių, suteikiančių transporto priemonių stovėjimo vietos statusą (nėra jokių ženklų, kelio ženklinimo ir pan.). Šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas pažeidimą užfiksavęs asmuo – A. M., nurodęs, jog nuolatiniai gyventojai toje vietoje niekada nestato automobilių, kadangi nėra numatyto tokio statymo būdo, gatvė per siaura, neprasilenkia automobiliai. Vien tai, kad automobilis užfiksuotas žiemos metu, kai kelio danga yra apsnigta ir negalima tiksliai pasakyti, ar už kelio bortelio, kur stovi automobilis, yra veja (žolė), šaligatvis ar kitokio pobūdžio teritorija, kad kelio bortelis yra žemas ir aptrupėjęs bei, kad, pasak E. J., pėstieji toje vietoje eina važiuojamąja kelio dalimi, neleidžia vertinti, jog vieta, kur stovėjo E. J. automobilis, yra skirta automobilių užvažiavimui ir stovėjimui. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio, vejos ir pan.) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. J. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, tai yra KET draudžiamoje vietoje.

18. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad toje, vietoje, kur sustojo E. J. vairuojamas automobilis, jokių ribojančių, draudžiančių ženklų nebuvo, tačiau pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir KET nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte (150.1–150.16) nustatyta visa eilė draudimų dėl sustojimo ir stovėjimo: pvz. sustoti ir stovėti draudžiama geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų, skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų, ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos ar šaligatvio stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Kad toje vietoje nėra jokių ženklų, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei minėtas liudytojas.

19. E. J. atsakomybės nešalina ir apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad E. J. aptariamoje vietoje sustojo neilgesniam laikui negu reikėjo įlaipinti iš darželio pareinantį vaiką, buvo įjungęs avarines šviesas, nesukėlė eismui grėsmės ir jam netrukdė, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad toks trumpas sustojimas būtų padaręs kokią nors žalą aplinkai, aplinkosaugai. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, taip pat nepadarė žalos aplinkai, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje.

20. Priešingai nei vertina apeliantė, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl subjektyviosios pusės (kaltės) požymių buvimo E. J. veiksmuose. Kvestionuodama ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį šiuo aspektu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad E. J. neturėjo aiškaus pagrindo manyti, jog pažeidžia taisykles, jis veikė sąžiningai, nežinodamas apie jokius aiškius draudimus ar taisykles, draudžiančias sustoti žiemos metu ant apsnigtos teritorijos, galimai ant žolės, ypač kai nebuvo pateikta jokių įspėjamųjų ženklų ar nuorodų bei jokios žalos nėra ir negalėjo būti. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmens kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog vien teritorijos, kurioje buvo pastatytas automobilis, atskyrimas kelio borteliu, nesant jokių kelio ženklų, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių sustojimui ir stovėjimui. Be to, nors pažeidimo užfiksavimo metu ir buvo žiema bei kelias buvo apsnigtas, tačiau pats E. J., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis į šią (duomenys neskelbtini) g. esančią teritoriją yra atvažiavęs ne vieną kartą, patvirtino, kad yra buvęs ir vasarą, nes pasiima vaiką iš darželio, o tai leidžia daryti išvadą, kad jo teiginiai apie tai, kad žiemos metu nesuprato, kur sustojo, negalėjo identifikuoti teritorijos ir pan., kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, yra tik jo gynybinė versija. Akivaizdu, kad E. J., ne vieną kartą buvusiam toje vietoje (taip pat ir ne žiemos metu), yra ir buvo žinoma, kad prie pastato, prie kurio sustojo, už kelio bortelio yra žalia teritorija (kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 52–58), šiltuoju metu laiku ten auga žolė). Todėl E. J., net ir žiemos metu, turėjo suprasti, jog sustojo ir pastatė savo automobilį draudžiamoje vietoje, numatytoje KET, kurias jis, kaip ir visi vairuotojai, privalo žinoti. E. J. argumentai dėl jo tyčios nebuvimo nepasitvirtino byloje surinktų įrodymų visuma, jų E. J. nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, byloje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai yra pakankami jo kaltei pagrįsti. O tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė kitaip vertina bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, skundą nagrinėjančiam teismui nesuteikia pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas bei naikinti skundžiamą nutartį kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apylinkės teismas nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, jog Institucija bylą išnagrinėjo be E. J., neįvertindama jo paaiškinimų, nors jis ir buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, ir taip jį suklaidino. Nors skundžiamoje nutartyje iš tiesų nėra pasisakyta dėl šių teiginių, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucijai bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės niekaip nebuvo pažeistos.

22. Kaip numatyta ANK 616 straipsnio 1 dalyje, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu E. J. buvo surašytas 2024 m. sausio 23 d. šiam nedalyvaujant (b. l. 10–11). Tą pačią dieną šis protokolas kartu su lydraščiu, jame nurodant, kad administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, Administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo bylą nagrinės įgaliotas pareigūnas protokole nurodytu laiku bei kad iki 2024 m. kovo 8 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prašymą Viešosios tvarkos grupei ir reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki 2024 m. kovo 18 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, išsiųstas E. J. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei jam pristatytas 2024 m. sausio 26 d. (b. l. 12–14). Kaip nurodoma Institucijos atsiliepime į E. J. skundą dėl Institucijos nutarimo (b. l. 30–33), E. J. iki nustatyto termino prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, tačiau atvyko nustatytu bylos nagrinėjimo metu (2024 m. kovo 25 d. 15.10 val.). Jam buvo paaiškinta, kad kadangi prašymas nebuvo pateiktas, nutarimas bus priimtas (surašytas) rašytinio proceso tvarka, išklausius E. J. žodinį paaiškinimą ir argumentus. Iš Institucijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimo (b. l. 5) matyti, kad jis buvo priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgus į E. J. paaiškinimus (paaiškinimai išdėstyti nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“). Nurodytos aplinkybės ir pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog Institucija E. J. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepažeisdama ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatų, be to, išklausiusi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, nors to šiuo atveju, E. J. nepateikus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei nepateikus rašytinių paaiškinimų, net neprivalėjo daryti. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai spręstina, jog E. J. procesinės teisės jo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka nebuvo pažeistos, o apeliantės nurodomi tariami pažeidimai jokiu būdu negalėjo lemti Institucijos priimto nutarimo neteisėtumo. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad E. J. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, kur buvo nagrinėjamas jo skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimo, ir davė paaiškinimus. Taigi nei ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam, nei kitos ANK 577 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, šiuo atveju nebuvo pažeistos.

24. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl E. J. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą, nors nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu nuobauda dar nebuvo galiojanti, tačiau nusižengimas padarytas anksčiau), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad E. J. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda (60 Eur), yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl pagrindo mažinti E. J. skirtą baudą nėra.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

26. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti E. J. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. įgaliotos atstovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. (E. J.) įgaliotos atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.